Lietuvoje daugiabučių namų savininkų bendrijų skaičius peržengė 6 tūkst., o per pastaruosius metus naujų tokių bendrijų užregistruota apie 150, rodo Registrų centro duomenys.
Atsiskyrusios nuo savivaldybės primestų namų administratorių, savarankiškos daugiabučių bendrijos teigia sugebančios efektyviau prižiūrėti bendrą turtą ir sumažinti patiriamas išlaidas.
„Šių metų pradžioje priėmėme sprendimą atsiskirti nuo UAB „Namų priežiūros centro” ir įkurti savarankišką bendriją. Pagrindinis mūsų motyvas buvo efektyviau organizuoti bendro ūkio priežiūrą ir sumažinti išlaidas. Šį tikslą pasiekėme su kaupu – bendros komunaliniu paslaugu išlaidos sumažėjo apie 15-20 procentų ir dar pavyksta kaupti lėšas tolimesnėms reikmėms”, – sakė Vilniaus Pilaitės mikrorajono 50 butų ir 4 komercinių patalpų bendrijos valdybos pirmininkas Eugenijus Liubenka.
Pasak jo, anksčiau kiekvienas 60 kv.m. butas administratoriui kas mėnesį mokėdavo apie 80 litų. „Mums buvo neaišku, kaip surinkti pinigai paskirstomi, kokie darbai atlikti ir kokia jų faktinė kaina, todėl nusprendėme tvarkytis savarankiškai. Įsteigę bendriją patys rūpinamės namo, laiptinės, teritorijos tvarkymu, atsirinkome naują atliekų vežėją, prižiūrime šilumos tinklus ir pan. Nors priežiūra atima laiko, tačiau ji apsimoka – per metus bendrai turėtumėm sutaupyti apie 10 tūkst. litų”, – skaičiavo E. Liubenka.
Bendrijos vadovas itin akcentuoja atliekų tvarkymą. Anksčiau bendrija naudojosi bendrais kvartale esančiais konteineriais, todėl visos išlaidos buvo dalinamos aplinkiniams namams, nesvarbu, kas ir kiek šiukšlių išmeta. „Mes atlikome atliekų vežėjų apklausą ir pasirinkome ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusią atliekų tvarkymo bendrovę „VSA Vilnius”. Vien už šiukšlių išvežimą dabar mokame 32 proc. mažiau nei anksčiau”, – argumentus dėstė E. Liubenka.
„Pilaitės mikrorajono bendrijai išperkamosios nuomos būdu suteikėme pusiau požeminį „Molok” konteinerį. Jie ne tik užtikrina didesnę higieną, bet ir jų aptarnavimo sąnaudos yra apie 15 proc. mažesnės. Be to, kadangi bendrija skatina gyventojus rūšiuoti atliekas, tai dar labiau sumažina buitinių atliekų kiekį, todėl ši bendrija protingais sprendimas sugebėjo ketvirčiu sumažinti savo mokesčius už atliekų išvežimą”, – sakė „VSA Vilnius” klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys.
Siekdama apsisaugoti nuo aplinkinių namų gyventojų šiukšlių, bendrija nusprendė konteinerį rakinti. Ilgai tyrinėjusi rinką, kas galėtų pasiūlyti geriausią „Molok” konteinerių rakinimo sprendimą, pasirinko jau ne vieną „Molok” konteinerį uždariusią UAB „Dijosa”. Ši įmonė konteineriui įrengė elektroninę spyną, kuri atrakinama tuo pačiu magnetiniu raktu, kaip ir namo laiptinės durys. „Tokiu būdu užtikriname, kad į konteinerį šiukšles mestų tik mūsų namo gyventojai ir mokėtume tik už savų šiukšlių išvežimą”, – pridūrė E. Liubenka.
Galiausiai, siekdama, kad aplinkinių namų gyventojai nepalikinėtų savo atliekų prie užrakinto konteinerio bei norėdami skatinti savus gyventojus rūšiuoti atliekas, Mažvydo gatvėje esančio namo bendrija įrengė konteinerio vaizdo stebėjimo sistemą, leidžiančią matyti, kas ir kokias atliekas meta į konteinerį, ar palieka šalia jo.
Kalbėdamas apie savarankiškos daugiabučių bendrijos didžiausius rūpesčius, E. Liubenka paminėjo, kad labai svarbus momentas – apyvartinės lėšos. „Smulkiai bendrijai reikia žymiai atidžiau kontroliuoti savo įplaukas, taip pat pati bendrija turi spręsti nemokių gyventojų problemas. Tačiau mes jas sprendžiame paprastai – oficialiu teisiniu keliu”, – sakė E. Liubenka.
Šiuo metu Lietuvoje tik apie 20 proc. daugiabučių yra įkūrę bendrijas.
Žilvinas Bružas
