Į metalo laužą atiduoti nebeeksploatuojamą automobilį arba atsikratyti senos buities technikos dabar – ne pats tinkamiausias metas. Daugumos metalų kainos per paskutiniuosius keletą mėnesių smarkiai nučiuožė žemyn.
Tačiau stambius gaminius iš metalo perkančioms įmonėms pasinaudotipalankesnėmis kainomis, jeigu tokios ir būtų, gali nepavykti dėl sugriežtėjusios bankų paskolų politikos.
Pasak AB banko „Finasta” finansų analitiko Tado Povilausko, apskritai Lietuvai, kaip gamybai naudojamus metalus importuojančiai valstybei, metalų kainų smukimas yra pozityvus reiškinys. Tačiau ir čia esama vieno „bet”.
„Nereiktų pamiršti, kad metalų kainos išreiškiamos JAV doleriais, tad šiuo metu, labai sustiprėjus dolerio kursui lito atžvilgiu, Lietuvos importuotojams tai yra santykinai neigiamas veiksnys”, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.
Nemokamai – jau praeitis
Vos spėję priprasti prie tvarkos, kai perdirbėjai atvažiuodavo į namus paimti nebenaudojamos buities technikos ir nereikalaudavo už tai nė cento, gyventojai ją turėtų vėl pamiršti. Neseniai įmonė „EMP recycling” paskelbė, kad nuo šiol teiks tik mokamą atliekų išvežimo paslaugą.
„EMP recycling” generalinio direktoriaus Dariaus Valeikos teigimu, apmokestinti paslaugą įmonę privertė per pastaruosius mėnesius ženkliai kritusios metalų bei antrinių žaliavų kainos pasaulinėse rinkose bei išaugusios atliekų perdirbimo sąnaudos.
„Metalų kainos kritimas tiesiogiai paveikė mūsų pajamas iš gautų antrinių žaliavų po perdirbimo. Smūgis akivaizdus, ir gautas finansavimas nepadengė kaštų, kuriuos patyrėme paskutiniaisiais mėnesiais. Mes ne tik surenkame ir perdirbame elektronikos atliekas, bet ir superkame juoduosius, spalvotus metalus, automobilių dalis bei katalizatorius. Visų šių metalų kainos drastiškai nukrito, todėl poveikis yra labai stiprus. Dabar mes privalome susispausti bei mobilizuoti savo pajėgumus”, – sakė ir bendrovės Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Eglė Vaškelytė.
Tiesa, ji įvardija ir dar vieną priežastį, dėl kurios nebeteikiama nemokama paslauga.
„EMP recycling” dirba su importuotojais, kurie turi kiekvienais metais Vyriausybės nustatytas elektronikos atliekų finansavimo tvarkymo užduotis. Šiais metais jie privalo finansuoti 25 procentus į vidaus rinką išleistų atliekų surinkimo kaštų. Šiais metais gamintojų bei importuotojų užsakymą jau įvykdėme. Kadangi finansavimas baigėsi, pabaigėme rinkti nemokamai elektronikos atliekas”, – aiškino ji.
Beje, pačių gyventojų atgabenta buities technika ir toliau bus priimama nemokamai.
Metalo laužui – sunkmetis
Ne pats palankiausias laikas šiuo metu ir tiems, kas norėtų atsikratyti nebeeksploatuojamo automobilio, o ypač seno modelio, nebegalinčio sugundyti automobilius superkančių ir paskui dalimis parduodančių įmonių. Tokiems vienintelis kelias – į metalo laužą, liaudiškai tariant, už kapeikas.
Telefonu pasiteiravus, kiek būtų galima tikėtis už naudoti nebetinkamą automobilį, perdirbimo bendrovė „Kuusakoski” informavo, jog transporto priemonės superkamos taikant tarifą 110 Lt/t. Tai jau esanti šiek tiek pakilusi kaina – anksčiau buvo dar pigiau.
Tačiau dar ne taip seniai prieš drastiškąjį metalų pigimą pardavus automobilį į metalo laužą buvo galima gauti ir beveik pusę tūkstančio litų už toną.
„Finastos” finansų analitiko T. Povilausko teigimu, metalo laužo bendrovėms šis metalo kainų kritimas turėtų atsiliepti itin skaudžiai, nes stipriai nukritus kainoms mažės priduodamų metalų kiekis.
„Vargu ar šioms įmonėms pavyks visą metalų kainos kritimą „perkelti” ant metalo laužo pridavėjų pečių ir išlaikyti tą pačią maržą”, – sakė jis.
Naudoja pirktą anksčiau
T. Povilausko teigimu, teigiamai metalų kainų kritimą artimiausiu metu turėtų vertinti bendrovės, naudojančios tiek spalvotuosius metalus, tiek plieną, nes mažės jų gaminių savikaina.
„Tačiau trumpu laikotarpiu šios bendrovės dar gali būti priverstos gaminti savo produktus naudodamos metalus, kuriuos pirko seniau už aukštesnes kainas. Todėl vargu ar jos labai greitai pajaus sąnaudų sumažėjimą”, – atkreipė dėmesį T. Povilauskas.
Analitiko nuomone, metalų kainų kritimas lems laivų statybos įmonių statybos sąnaudų mažėjimą, tačiau šios srities bendrovėms kyla kitų problemų. Šiuo metu sausakrūvių laivų krovinių pervežimo frachtai yra rekordiškai nukritę, o tai rodo, kad laivų ir jų pervežimų paklausa yra labai sumažėjusi.
„Todėl laivų statytojams gali iškilti problemų ilgesniu laikotarpiu dėl užsakymų sumažėjimo. Vis dėlto laivų užsakymai daromi ilgesniam laikui, tad jeigu metalų kainos toliau kristų arba bent jau nekiltų, tai teigiamai atsilieptų būsimiems rezultatams”, – sakė T. Povilauskas.
„Baltijos” laivų statyklos Marketingo ir kontraktų skyriaus vadovas Vladislavas Marinecas patvirtino, jog bent jau šiuo metu nei produkcija pigs, nei įmonė iš metalų kainos kritimo išloš.
„Pagrindinė kompanija Odensėje, kuri perka plieną ir iš kurios mes jį gauname, turi nusipirkusi jo dar prieš pusmetį ar metus. Jeigu pirks dabar – taip, grupės mastu išlošime, tačiau tai pajausime nebent ateinančiais metais”, – aiškino V. Marinecas.
Pigo 20-50 proc.
Daugumos metalų kainos pastaruosius kelis mėnesius tiek mūsų regiono, tiek ir pasaulio rinkose stipriai koregavosi.
Anot T. Povilausko, vario kaina tarptautinėje rinkoje nuo vasaros vidurio smuko daugiau nei 50 proc. – iki 3 620 USD/t, aliuminio – 40 proc. – iki 1 925 USD/t, cinko – 45 proc. – iki 1150 USD/t. Plieno produktų kainos taip pat stipriai krito nuo liepos mėnesio, kai buvo pasiektos rekordinės kainos: armatūros kaina smuko apie 50 proc. – iki 500 USD/t, šaltai valcuoto plieno – apie 20 proc. – iki 920 USD/t.
„Kritimas buvo labai staigus, tačiau reiktų priminti, kad tie patys plieno produktai nuo 2007 m. vidurio iki šių metų vasaros buvo pabrangę beveik dvigubai, tad dabartinis plieno kainų smukimas jas grąžina į praėjusių metų lygį”, – sakė analitikas.
Jis priminė, kad tokių metalų kaip aliuminis, cinkas, nikelis ar varis kainų kilimas tęsėsi maždaug nuo 2001 m., tačiau jų pikas buvo pasiektas skirtingu laiku. 2001-2007 m. metalus brangino auganti viso pasaulio ekonomika, ypač Kinijos poreikiai.
„Tačiau nuo šių metų vasaros, įsisiautėjus finansų krizei, daug ženklų rodo, kad visos pasaulio ekonomikos plėtros augimo tempai lėtėja. Išsivysčiusiose Vakarų valstybėse gali prasidėti ūkio nuosmukis, o tokiose besivystančiose valstybėse kaip Indija ar Kinija anksčiau užfiksuoti aukšti ūkio plėtros tempai taip pat lėtėja. Pagrindiniai metalų vartotojai – inžinerijos, statybų, elektronikos, automobilių gamybos sektoriai – susiduria su rimtais sunkumais. Nuo spalio vidurio visame pasaulyje imamos mažinti plieno gamybos apimtys – tokios plieno gigantės kaip Rusija ar Ukraina skelbia apie gamybos sumažėjimą nuo 20 iki 30 procentų palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Šių šalių plieno gamybos bendrovės imasi bendrų veiksmų mažindamos gamybą ir siekdamos neleisti kristi plieno kainoms”, – sakė jis.
Anot T. Povilausko, kitąmet metalų kainos neturėtų smarkiai kisti, nes ekonominė situacija daugumoje pasaulio valstybių silpnėja, todėl atitinkamai mažėja metalų paklausa įvairiose pramonės šakose. Metalų kainos artimiausiu metu greičiausiai dar gali kristi, nors ilgesniu laikotarpiu jų kainos turėtų stabilizuotis.
„Leis bent jau nebranginti”
Jonas KAIRAITIS, šarvuotų durų gamintojos UAB „Asmodas” direktorius
Biržoje krintančios metalo kainos gaminio kainai daro labai nežymią įtaką. Šiuo metu nedidelį metalo kainų sumažėjimą jaučiame, tačiau pinga tik tam tikrų kategorijų žaliava. Ar tai bus ilgalaikė tendencija, prognozuoti labai sunku. Kuro kainos degalinėje taip pat nesumažėjo tiek, kiek nafta. Be to, biržoje ne visada atsispindi tikroji metalų kaina, kadangi ją dažnai iškreipia įvairūs išvestiniai finansiniai instrumentai. Vartotojai artimiausiu metu stipresnio kainų sumažėjimo nepajus, kadangi labai brangsta kitos žaliavos bei energetiniai ištekliai. Durų kainą labiausiai lemia spynos. Nors jų didžiąją dalį sudaro metalas, spynų kainos šiuo metu tikrai nemažėja. Pingantis metalas mums leis artimiausiu metu bent jau nebranginti produkcijos.
„Jei tai būtų buvę prieš metus…”
Vaidas RUDIS, įmonių grupės „Litana” marketingo direktorius
Gaminame metalo konstrukcijas komercinės bei gamybinės paskirties pastatams. Sumažėjusi metalo kaina mažina sąnaudas, tačiau užsakymams ir mūsų veiklai daugiau įtakos turi ekonominė situacija. Jei metalo kainos taip būtų kritusios prieš metus, tada veiklai tai tikrai būtų padarę didelę įtaką. O dabar, nors produkcija užsakovams atrodo patraukliau, jie susiduria su finansavimo problemomis. Kai tokia situacija su bankais, statytojai, norėję startuoti, yra priversti stabdyti savo projektus.
