Nors pirmieji specializuoti atliekų konteineriai Klaipėdoje pasirodė dar 1996-aisiais, tačiau ir šiandien, palyginti su Vakarų šalių patirtimi, situacijos šioje srityje pavyzdine nepavadinsi.
Nepatenkinti visi. Atliekų vežėjai kaltina gyventojus atsainiu požiūriu į atliekų rūšiavimą ir net aiškiai kenkėjiška veikla – konteinerių niokojimu.
Pastarieji teigia buitines atliekas rūšiuojantys, bet esą jų nėra kur dėti – konteineriai nuolat perpildyti. Negana to, klaipėdiečiai įtaria, kad jų pastangos neretai nueinančios perniek – esą šiukšlių vežėjai atliekas iš specializuotų konteinerių vis tiek verčią vienon krūvon.
Nepatenkinti politikai rūsčiais žvilgsniais varsto Savivaldybės administracijos darbuotojus – nerandančius, pasak jų, o gal ir neieškančius būdų priversti atliekų surinkėjus deramai atlikti jiems pavestą darbą.
Už tvarką mieste atsakingi valdininkai skundžiasi konteinerių stygiumi, vėlgi tais pačiais sąmoningumo stokojančiais gyventojais, ir – ratas užsidaro. Kaltų nėra.
Lūžio metai
Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, kuo sparčiau diegti naujas atliekų tvarkymo tradicijas Lietuvą įpareigoja griežta Europos Sąjungos aplinkosaugos politika. Rinkti ir rūšiuoti antrines žaliavas savivaldybes įpareigoja ir Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės bei Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas.
Vadovaujantis pastaruoju, iki šių metų didžiųjų šalies miestų daugiabučių rajonuose 600 gyventojų turėjo būti įrengta ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę. Klaipėdoje jų turėtų būti 312.
Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus duomenimis, šiandien Klaipėdoje jau stovi po 183 konteinerius, skirtus popieriui bei stiklui, ir 88 – plastikui.
Pasak D. Berankienės, Klaipėdoje 2008-ieji atliekų rūšiavimo srityje turi tapti lūžio metais – netrukus mieste įsigalios nauja atliekų surinkimo sistema, o veiklą pradėsiantis regioninis sąvartynas priims tik surūšiuotas buitines atliekas. Dėl to mieste gausės antrinių žaliavų konteinerių.
Poslinkių į gera jau esama. Aplinkos ministerija Klaipėdai nupirko 80 komplektų (popieriui, stiklui ir plastikui) antrinių žaliavų konteinerių – iš viso 240.
Ne mažiau nei po vieną specializuotų konteinerių aikštelę būtina įrengti ir individualių gyvenamųjų namų kvartaluose, sodų ir garažų savininkų bendrijose, taip pat jų turi būti ir gausiai lankomose miesto viešosiose vietose. Šiandien Klaipėdoje yra tik viena tokia aikštelė Melnragėje, prie tako į paplūdimį.
Šiems reikalavimams įvykdyti iš Aplinkos ministerijos ketinama prašyti dar 50-ies konteinerių komplektų.
Atsiradus pakankamam skaičiui konteinerių įpročius privalės keisti ir patys gyventojai bei tokiu būdu prisidėti prie civilizuoto atliekų tvarkymo.
„Sunku privažiuoti”
Raimundas ČIGAS, UAB „Švaros diena”, kuriai priklauso 26 antrinių žaliavų konteinerių komplektai, direktorius
Nusiskundimai dėl konteinerių perpildytų konteinerių iš dalies pagrįsti, tačiau dažniausiai dėl to kalti būna patys gyventojai, savo lengvaisiais automobiliais užstatantys specialiajam autotransportui privažiavimo kelius. Jei tai kartojasi nuolatos, gali būti, kad konteineriai kurį laiką lieka neištuštinti. Vairuotojas juk negali stovėti prie konteinerių, skambinti policijai, laukti, kol ji atvažiuos, nes turi daugiau darbų. Probleminės vietos mums gerai žinomos, todėl nematome kitos išeities, kaip perkelti konteinerius kitur. Šiaip kiekvieną savaitę stengiamės ištuštinti po vieną konteinerių rūšį. Manau, kad ši paslauga ateityje plėsis, juo labiau kad miestas gavo naujų konteinerių. Ilgainiui tokių miesto rajonų, kuriuose nebūtų konteinerių antrinėms žaliavoms, turėtų nebelikti.
„Meta bet ką”
Vygantas KAMARAUSKAS, UAB „Specialus autotransportas”, kuri kartu su tai pačiai grupei priklausančiomis bendrovėmis „Ecoservice” bei „Švaros projektai” mieste turi apie 100 konteinerių, direktorius
Konteineriuose, skirtuose antrinėms žaliavoms rūšiuoti, randama visko. Pamatė žmogus konteinerį, kuris arčiau, paėmė tą maišelį su buitinėm atliekom ir ištuštino. Ir tokių esama ne vienas ir ne du, todėl nėra ko stebėtis, kad tie konteineriai greit prisipildo. Kai iškratai tokį, iškart pamatai, kad ten visai ne antrinės, o buitinės atliekos, kurioms ten visai ne vieta.
Esama ir kitos problemos – spalvingi varpo formos konteineriai traukte traukia vandalus. Pleškina tautiečiai juos atsilošę, o vienas toks varpo konteineris kainuoja nepigiai – per tūkstantį litų.
Skaičiai ir faktai
* 2006 m. į Klaipėdos sąvartyną pristatyta daugiau nei 95 tūkst. tonų komunalinių atliekų.
* Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, 2006 m. Klaipėdoje turėjo būti surinkta 4 proc. popieriaus ir kartono, 2 proc. stiklo, 1 proc. plastiko atliekų, tačiau tik popieriaus surinkimo rodiklis pranoko lūkesčius – 4,4 proc. Plastiko surinkta tik 0,61 proc., stiklo – 0,96 proc.
* Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus duomenimis, per devynis 2007 metų mėnesius į sąvartyną pristatyta 77 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Per tą patį laikotarpį surinkta 4130 tonų popieriaus, 857 tonos stiklo ir 362 tonos plastiko.
* Iki 2010 m. Lietuvoje iš bendro atliekų kiekio per metus bus privaloma surinkti ir pateikti antriniam perdirbimui 6 proc. popieriaus, 3 proc. stiklo, 2 proc. plastiko.
