Vilniečių pasipriešinimas atliekų deginimo įmonės statyboms sukėlė atgarsį ir Klaipėdoje – čia pradėjo strigti analogiškas projektas. Jo įgyvendintojai neslepia, kad šansų, jog iki 2012-ųjų pabaigos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškils atliekas deginsianti ir šilumos bei elektros energiją gaminsianti jėgainė, mažėja.
Dar sausį miesto politikams žadėta pristatyti susitarimą dėl investicijų į šį projektą, tačiau užstrigta jau ties poveikio aplinkai vertinimu. Ar papildoma kliūtimi jėgainei netaps ir prasidėjęs sunkmetis, kol kas kalbama aptakiai.
Įvairiapusė nauda
„Vakarų eksprese” jau ne kartą rašyta, kad termofikacinę jėgainę bendrovė „Fortum Klaipėda”, kurios akcijas valdo akcinė bendrovė „Klaipėdos energija” ir Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Heat Lietuva”, planuojama statyti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, šalia Lypkių katilinės.
Numatoma, jog jėgainėje veiks 86 megavatų kuro galios ardyninis garo katilas ir 20 megavatų turbina. Čia ketinama pagaminti 40 proc. viso Klaipėdos miestui reikalingo šilumos kiekio. Pagaminta elektros energija būtų tiekiama į bendrą elektros tinklą.
Jėgainėje elektra ir šiluma bus gaminama deginant medienos atliekas (biokurą) ir komunalines atliekas po pirminio rūšiavimo. Kasmet elektrinėje planuojama sudeginti ne mažiau kaip 110 tūkst. tonų Klaipėdos regiono komunalinių atliekų. Toks atliekų panaudojimas leistų naujojo Dumpių sąvartyno eksploatacijos laiką pailginti kelis kartus.
Dabar už vieną kilovatvalandę centralizuotai tiekiamos šilumos energijos klaipėdiečiai moka 25,60 ct. Skaičiuota, kad pastačius jėgainę viena kilovatvalandė kainuotų apie 15 ct. be transportavimo kaštų. Taip esą mažėtų ir priklausomybė nuo rusiškų dujų.
Teigta, jog jėgainė galėtų pradėti veikti 2012-ųjų pradžioje. Tačiau „Vakarų ekspreso” šaltiniai tvirtina, jog ne tik šis terminas, bet jau ir viso projekto likimas kelia didelių abejonių.
Užstrigo ties PAV
„Fortum Klaipėda” vadovas Juozas Doniela sako, jog dabar vyksta jėgainės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) derinimo procedūra, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė įvairių pastabų, tad tenka daryti pakeitimus.
„Tačiau kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, papildomas svarstymas su visuomene, mano nuomone, tikrai netikslingi. Tačiau regiono aplinkos apsaugos departamentas yra paskutinė institucija, kurios palaiminimas yra reikalingas”, – sakė J. Doniela.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas teigia, jog departamento specialistai turėjo daug pastabų jėgainės PAV rengėjams – esą buvo nemažai klaidų, nedetalizuotas atliekų deginimas.
„Padėtis yra tokia pati kaip Vilniuje, kur norima statyti panašią įmonę, todėl rekomendavome viską ištaisyti ir vėl iš naujo organizuoti viešą svarstymą su gyventojais. Aišku, PAV užsakovai gali bandyti apskųsti šią rekomendaciją. Tačiau yra minčių, kaip ir Vilniuje, šią ataskaitą pateikti svarstyti nepriklausomiems ekspertams”, – sakė A. Šepštas.
Žinia, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, teikdamas išvadas dėl planuojamos greta Lazdynų statyti regioninės atliekų deginimo įmonės PAV ataskaitos, pareikalavo dokumento rengėjų dar kartą organizuoti viešą ataskaitos pristatymą ir aptarimą su visuomene.
„Didžiausią visuomenės susirūpinimą kelia netinkamas galimų gamyklos statybos vietos alternatyvų nagrinėjimas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Nerimą kelia klaidingų duomenų apie atliekų susidarymą, apie planuojamas deginti atliekas pateikimas, po deginimo likusių liekanų tvarkymas ir kiti klausimai. Visuomenė taip pat reikalauja pasikviesti ekspertus vertinant regioninės komunalinių atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą”, – Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas jos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys.
„Mūsų jėgainė iš esmė nieko nesiskirtų nuo vilnietiško projekto – būtų naudojamos pažangiausio atliekų tvarkymo technologijos, tačiau Klaipėdoje iki 30 procentų galėtų sudaryti biomasės deginimas. Mes tikrai nedegintume pavojingoms priskirtų atliekų, nes tai draudžia įstatymai”, – sako „Fortum Klaipėda” vadovas J. Doniela.
Anot jo, 2012-ųjų pabaiga, kaip Klaipėdos jėgainės eksploatacijos pradžios terminas dar yra visai realus, bet jei ir toliau kils įvairių kliūčių tvirtinat PAV, įrangos gamintojams jau gali nebeužtekti laiko.
Finansavimas – neaiškus
Ar kliūtimi Klaipėdos jėgainės projekto virtimui kūnu netaps ne tik aplinkosaugų pretenzijos, bet ir ekonominis sunkmetis, aiškių atsakymų dar nėra. Preliminari projekto vertė siekia apie pusę milijardo litų.
„Nesu kompetentingas atsakyti dėl lėšų – tai akcininkų prerogatyva. Paskaičiuota, kad projekto atsipirkimas yra 8-9 metai”, – sakė J. Doniela.
Anot jo, į šį projektą jau yra investuota 1,5 mln. litų. Tarp realių darbų pokalbininkas mini ir pasirašytus ketinimų protokolus su įrangos tiekėjais.
Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, vadovaujanti darbo grupei dėl naujos „Klaipėdos energijos” akcininkų sutarties rengimo, apie piniginę jėgainės projekto pusę nieko konkretaus pasakyti irgi negali.
„2002 metais buvo nutarta išplatinti „Klaipėdos energijos” akcijų emisija, nors tiek aš, tiek ir meras tam prieštaravome. Atsiradus naujiems savininkams buvo pasirašyta akcininkų sutartis, kurios vienas iš punktų numato investuoti į alternatyvius šilumos šaltinius, šilumos taupymą. Akcijas įsigijusios Vokietijos bendrovės vėliau jas pardavė, o jas įsigijęs Suomijos koncernas „Fortum” nematė reikalo atsisakyti šio punkto. Buvo minčių per teismą panaikinti šią sutartį, tačiau buvo nuspręsta sudaryti mano pirmininkaujamą komisiją, kuri parengtų naują akcininkų sutartį. Nusprendėme, kad investicijų klausimai gali būti aptarti ne šioje sutartyje, o atskiru susitarimu”, – projekto priešistorę nupasakojo J. Simonavičiūtė.
Anot jos, kaip ir kas galėtų investuoti į jėgainę dar negalima atskleisti, nes tai yra komerciniai dalykai. Tačiau jau netrukus – po mėnesio ar dviejų apie pasiektus susitarimus esą jau bus viešai informuota.
„Manau, kad yra galimybė įgyvendinti šį projektą nenaudojant savo lėšų. Dar tikimės, kad Vyriausybė atvers Europos Sąjungos fondų lėšas tokiems projektams. Iki šiol prioritetai buvo skiriami atliekų rūšiavimui, o ne deginimui. Tačiau, atrodo, kad situacija pamažu keičiasi. „Fortum” yra paskaičiavę, kad šis projektas yra atsiperkantis, tad visai įmanoma būtų jį finansuoti ir iš kreditų”, – sakė vicemerė.
Vietos neužima
Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas
Nėra taip, kad „Fortum Klaipėda” užima kieno nors vietą. Zonos teritorija siekia 412 hektarų, o jėgainei reikėtų 4,75 hektaro. Juolab kad šiuo metu jaučiamas investuotojų stabtelėjimas. Daug kas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nesiryžta pradėti naujų projektų, kol neišsisprendžia problemų dėl finansavimo. Viską nulems jėgainės poveikio aplinkai vertinimas. Jei jis bus patvirtintas, projektas iškart gali būti pradėtas įgyvendinti, sklypas yra paruoštas.
„Svarbu – principinis apsisprendimas”
Šarūnas REIKALAS, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius
Mums labai svarbu, kad visos Klaipėdos apskrities savivaldybės kuo greičiau apsispręstų, ką artimiausiu metu darys su atliekomis – degins jas ar ne. Tai turi būti numatyta rengiamame naujajame regiono atliekų tvarkymo iki 2013-ųjų metų plane. Jis turi būti parengtas ir pristatytas jau kovą. Nuo savivaldybių apsisprendimo priklausys, kokią mes turime projektuoti trečiąją Dumpių sąvartyno sekciją – komunalinėms atliekoms ar pelenams. Jei būtų taip, kad savivaldybės nusprendžia atliekas deginti, o „Fortum Klaipėda” dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta įgyvendinti savo projekto, esant principiniam savivaldybių apsisprendimui, matyt, atsirastų kas nors kitas, kuris imtųsi tokio verslo.
Faktai
Danijoje šilumos ir elektros energija iš šiukšlių ir atliekų gaminama jau 100 metų.
Švedijoje šilumos energiją gamina net iš kanalizacijos vandens. Stokholme sudeginama daugiau kaip 80 proc. viso surenkamo atliekų kiekio. Stokholmo termofikacinės elektrinės, kurioje deginamos ir buitinės, ir pramonės atliekos, ir panaudoti tepalai, ir maistiniai riebalai, kaimynystėje už 300 metrų stovi daugiabučiai gyvenamieji namai.
Dar 1992 metais buvo užsakyta Klaipėdos Rytų katilinės išplėtojimo vietinio kuro ir atliekų deginimui galimybių studija.
Vyriausybė 1993 m. priėmė nutarimą „Dėl vietinio kuro atliekų ir biomasės naudojimo miestų ir rajonų šilumos reikmėms tenkinti”. Jame buvo pritarta Energetikos ministerijos siūlymui statyti vietinį kurą, atliekas ir biomasę naudojančias jėgaines Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.
