Antrąjį 2012 metų pusmetį bankai suteikė 2,8 tūkst. daugiau paskolų būstui įsigyti nei pirmąjį pusmetį.
Lietuvos banko apklausos duomenimis, paskolų būstui įsigyti paklausą labiausiai augino vartotojų pasitikėjimas.
Taip pat jos augimui įtakos turėjo būsto rinkos perspektyvos, su būstu nesusijusios vartojimo išlaidos ir namų ūkių santaupos. AB DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovas Edvardas Uziala pažymi, jog paskolų būstui rinkoje stebimas sveikas ir subalansuotas paklausos augimas: „Prieškrizinio laikotarpio susidomėjimu paskolomis būstui tikrai nesitikime, bet įvairūs faktoriai lemia pagyvėjimą būsto paskolų rinkoje.
Viena vertus, paklausą augina naujo būsto pasiūla, ypač tas pastebima Vilniuje. Natūralu, jog įtakos turi sustiprėjusi ekonomika – žmonių darbo vietos tapo stabilesnės, pajamos prognozuojamos. Labai svarbus faktorius yra tas, jog bendrasis palūkanų lygis yra santykinai nedidelis, pernai palūkanos vadintos rekordiškai žemomis, specialistai prognozuoja, kad panašus lygis turėtų išsilaikyti ir iki šių metų pabaigos.“
Pasak Antakalnyje statomų „Aurum apartamentų“ atstovo Lauryno Mituzo, bankai šiuo metu skolina aktyviau, tačiau jų NT bendrovės taip pat vis dar turi per krizę perimtų neparduotų būstų rezervą, tad potencialius skolininkus ir jų ketinamą įsigyti turtą vertina atidžiau: „Norintieji gauti paskolą būstui įsigyti vis dar laikosi seno požiūrio, jog banko reikia prašyti pinigų. Šiuo metu bankai suaktyvėjo ieškodami klientų ir noriau skolina būsto įsigijimui, tačiau to nepakanka. Banką reikia įtikinti, jog investicija į nekilnojamąjį turtą bus sėkminga, o jei nesugebėtumėte grąžinti paskolos – kad perimtas turtas bus likvidus ir netaps bankui našta, t.y. jis galės būti lengvai parduotas.
Žinoma, jog vertingas būstas centre ar prestižiniuose rajonuose bankui bus patrauklesnis nei sovietinio laikotarpio statybos būstas viename iš gyvenamųjų rajonų, nes pirmuoju atveju būsto likvidumas yra didesnis.“ Potencialūs skolininkai tapo racionalesni Ekspertų teigimu, žmonės nustojo beatodairiškai skolintis, kaip kad buvo įpratę prieš krizę.
Dabar atidžiau pasveriami argumentai už ir prieš, o paskola imama tuomet, kai jos iš tikrųjų reikia. Anot E. Uzialos, žmonės, planuojantys imti paskolą būstui įsigyti, nebeturi nepamatuoto optimizmo, jog viskas tik gerės: „Žmonės racionaliau vertina savo pačių galimybes, nes pasimokė iš buvusių asmeninių ar pažįstamų klaidų. Be to, nors iš ekonominės krizės jau išbridome, tačiau netikrumas dėl ekonominės ateities dar išlieka stiprus.
Paklausą mažina ir atsakingo skolinimo taisyklės – reikalaujama, kad asmuo, norintis gauti paskolą būtų sukaupęs bent 15 proc. nuosavų lėšų. Tai tikrai nemenki pinigai, pavyzdžiui, norint įsigyti 2 kambarių ekonominės klasės būstą už 200 tūkst. litų, reikia turėti apie 30 tūkst. litų santaupų pradiniam įnašui. Be to, reikia santaupų ir tokioms papildomoms išlaidoms kaip remontas.“ L. Mituzas pažymi, kad po krizės žmonės skolinasi tik būtinais atvejais ir atidžiau renkasi būstą: „Pakilimo laikotarpiu – 2006-2008 metais – bankai prisidėjo prie vadinamojo nekilnojamo turto kainų burbulo auginimo, nes lengvai dalino paskolas.
Dabar paskolas būstui dažniausiai ima žmonės, kurie nemato perspektyvos įsigyti būsto iš santaupų ir kurie negali atidėti būstų įsigijimo. Dauguma gyventojų pasimokė, jog nereikia skolintis, jei iš tiesų nėra būtinybės, ir racionaliau vertina ne tik finansinę situaciją, bet ir būsto pasirinkimą.
Per pakilimą žmonės gana karštligiškai pirko visus siūlomus būstus, o sprogus burbului pasitaikė atvejų, kai dar neišmokėjus paskolos parduodant mažiau likvidų būstą, nepavykdavo to padaryti už pradinę kainą. Taigi būstą pardavę žmonės vis tiek nesugebėdavo atiduoti visos paskolos ir likdavo be turto, bet su finansiniais įsipareigojimais.“ „Šiuo metu taip pat išryškėjo tendencija, kai nemažai būstų įsigyjama nesiskolinant – iš santaupų. Tokiais atvejais ribotas biudžetas neretai verčia daryti kompromisus būsto dydžio, vietos, likvidumo atžvilgiu.
Vis dėlto į nekilnojamąjį turtą investuojant savo ar banko pinigus, reikėtų nuolat galvoti apie jo investicinę grąžą – juk žemiausia kaina naujame daugiabutyje dažniausiai taikoma mažiausiai patraukliems butams“, – teigia L. Mituzas.
Sugriežtintos finansavimo sąlygos gyvenamosios paskirties objektų vystytojams Bankai iš verslininkų, norinčių gauti finansavimą gyvenamosios paskirties objektams, reikalauja turėti ketvirtadalį ir daugiau nuosavų lėšų. Be to, prieš gaunant finansavimą, reikalaujama parduoti 15–20 proc. objekto, kuriam prašoma finansavimo, butų. Pasak E. Uzialos, ar suteikti finansavimą konkrečiam NT projekto vystytojui, bankas sprendžia tik įvertinęs objekto likvidumą ir vystytojų bei rangovų patirtį: „Svarbu, kad vystytojai į naujai statomą projektą įdėtų dalį savo lėšų, taip pat gauti finansavimą labai padeda išankstinės pardavimų sutartys – taip parodoma, jog projektas yra iš tiesų populiarus ir yra žmonių, kurie pasirengę už jį mokėti.
Natūralu, jog vertinama vietos, kurioje planuojamas statyti objektas, patrauklumas. Svarbus faktorius yra projektų vystymo patirtis. Dideliu privalumu taip pat laikoma aiškiai apibrėžta projekto sąmata. Kaip papildomas saugiklis įvertinamos ir akcininkų finansinės galimybės pagelbėti to prireikus. Galiausiai atsižvelgiama į tai, koks rangovas pasirinktas įgyvendinti projektą.“ UAB „Amrec“ vadovas Mantas Mikočiūnas atkreipia dėmesį, jog griežtesnę bankų politiką vystytojų atžvilgiu paskatino jų pačių praeities klaidos, kuomet buvo finansuojami nenusisekę projektai: „Žmonių, neišsimokėjusių kredito, turtą bankų NT bendrovės parduoda greitai ir už gerą kainą, ypač jei tai vertingi ir gerose vietose esantys būstai.
Visai kita situacija su projektais – 2008 ir 2009 m. buvo daug sustojusių NT projektų, jų bankroto administravimo bylos tęsėsi ilgai, tad rinkoje juos vėl pamatėme tik 2011-aisiais, 2012-aisiais ir dar matysime šiais metais. Tokie projektai bankams tapo sunkia našta, nes užtrunka jų realizavimo procesas. Visų pirma, užtrunka kainos suderinimas su motininėmis įmonėmis, kurios savo laiku buvo „palaiminusios“ vieno ar kito projekto finansavimą. Be to, į tokius norimus realizuoti projektus potencialūs pirkėjai taip pat žiūri įtariai, kai 2008 metais statytame objekte iki šiol parduota tik 20 proc. butų.“
