Lietuvoje šiuo metu yra apie 9 tūkst. apleistų statinių, iš kurių apie 80 proc. – žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė jų neturi savininkų.
Klaipėdos rajone tokių apleistų bešeimininkių žemės ūkio pastatų suskaičiuota 14. Jiems griauti ir jų aplinkai tvarkyti rajono savivaldybė lėšų neskiria, informuoja „Vakarų ekspresas”.
Klaipėdos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Gerdauskio teigimu, kol kas didelės problemos dėl apleistų žemės ūkio pastatų, kurie turi šeimininkus, nėra. Juos įspėjus tokie pastatai dažniausiai yra sutvarkomi. Maždaug per dvejus metus apleistų žemės ūkio pastatų savininkams buvo surašyta 12 administracinės teisės pažeidimų protokolų. Dauguma šeimininkų gavo įspėjimus, tik du iš jų nubausti administracine bauda. M. Gerdauskio duomenimis, ji buvo minimali – apie 250 litų.
„Mūsų tikslas – ne bausti, o priversti susitvarkyti”, – sakė Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Jo teigimu, daug sudėtingiau su tais pastatais, kurie turi daugiau negu vieną šeimininką. Dar liūdniau yra su pastatais, neturinčiais šeimininkų. Jų priežiūros procesą esą apsunkina netobulas teisinis reglamentavimas, kuris trukdo sparčiai vykdyti darbus.
Pirmiausia kyla problemų dėl panaikintų apskričių viršininko administracijų. Šių pastatų priežiūra buvo jų funkcija, tačiau jas panaikinus atiteko savivaldybėms. Šiuo metu daugumoje teisės dokumentų ir poįstatyminių aktų vis dar figūruoja apskrities viršininko administracija, todėl savivaldybėms sunku ko nors imtis.
„Negali viršyti savo įgaliojimų, nes šie reikalai savivaldybei lyg ir nepriklauso. Susidaro absurdiška situacija”, – teigė M. Gerdauskis.
Pastatai, kurių šeimininkai yra nežinomi, surašius aktus įtraukiami į sąrašus, kas tris mėnesius dedamas skelbimas į laikraštį. Jeigu savininkai neatsiliepia, kreipiamasi į teismą, kad pastatas būtų perduotas savivaldybės žiniai. Tada jau savivaldybė turi galvoti, kur rasti lėšų tokių pastatų tvarkymui.
„Tai užima labai daug laiko. Vien skelbimų dėjimas trunka pusę metų. Būtų daug lengviau, jei pastatų pripažinimo bešeimininkiais procedūros būtų supaprastintos”, – sakė M. Gerdauskis.
Dar viena problema – lėšos. Klaipėdos rajono savivaldybė lėšų žemės ūkio paskirties apleistiems statiniams nugriauti ir aplinkai sutvarkyti neskiria. Anot M. Gerdauskio, piniginį klausimą išspręsti būtų daug paprasčiau, jeigu savivaldybei būtų sudarytos lengvesnės sąlygos tokiam statiniui parduoti. Šiuo metu tai nepigi ir ilgai trunkanti procedūra. M. Gerdauskio manymu reikalai pajudėtų, jei būtų leista apleisto bešeimininkio pastato vietoje suformuoti žemės sklypą ir jį parduoti aukciono metu.
Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybėje skirti papildomų lėšų ar specialistų apleistų žemės ūkio paskirties statinių priežiūrai neketinama. M. Gerdauskio teigimu, bus laukiama bent iki Naujųjų metų, kol bus sutvarkyta įstatyminė bazė.
Rugpjūčio viduryje Žemės ūkio ministerija pranešė, kad apibendrins informaciją, gautą iš savivaldybių, ir išsiųs ją kitoms ministerijoms, kad pagal kompetenciją būtų padaryti atitinkamų teisės aktų, turinčių supaprastinti apleistų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir jų tvarkymo procedūras, pakeitimai.
Primename, jog liepos pabaigoje Čekijos skautus, kurie dviračiais keliavo po Lietuvą, Kauno rajono Pakapių kaime: nuo stipraus lietaus slepiantis apleistame pastate, šis užgriuvo. Manoma, kad apleistą pastatą, kuriame nuo lietaus slėpėsi dviratininkai, sugriovė staiga pakilęs vėjas. Ant čekų dviratininkų užgriuvo keliolikos metrų aukščio plytų siena ir stogą laikiusios sijos.
Po šios nelaimės Kauno klinikose mirė vienas sunkiai sužalotas skautas.
