Pradedami unikalaus kultūros paveldo objekto – medinės Antanavo koplyčios – konservavimo ir restauravimo darbai.
Šiuos darbus inicijavo ir finansuoja Kultūros paveldo departamentas bei Kazlų Rūdos savivaldybė.
Konservavimo ir restauravimo darbus atliks bendrovė „Restauracija”.
Unikalus kultūros paveldo objektas restauracijos laukė ne vienerius metus.
Antanavo koplyčia unikali tuo, kad atspindi liaudišką sakralinę statybą. Tai vienas iš trijų tokio tipo objektų, išlikusių Lietuvoje.
Didžioji medinė šešiakampė koplyčia buvo pastatyta XVIII a. pab. Antanavo dvaro teritorijoje kaip dvaro koplyčia ir giminės palaidojimo vieta. Ją pastatė Antanavo dvaro savininkas, Antanavo seniūnas, Vitebsko vaivada Jonas Antanas Chrapovickis.
XIX a. pirmoje pusėje Antanavo dvaras perėjo dvarininkams Šabunevičiams, kurie XIX a. vid. pastatą suremontavo ir jo vidų papuošė paveikslais.
Nors koplyčia buvo statyta kaip giminės mauzoliejus, apie fundatorių palaidojimus čia nėra žinoma. Tačiau, remiantis istoriniais šaltiniais, teigiama, kad 1860 m. koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius, o vėliau – jo sūnus Edvardas ir marti.
Po 1944 m. laidojimo kripta buvo išplėšta, karstai apgadinti, kita dalis rūsio naudota kaip sandėlis.
Pasakojama, kad 1863 m. sukilimo metu Antanavo koplyčios rūsyje buvo laikomi sukilėlių ginklai, o po altoriumi slapstėsi sukilėlių būrio vadas.
Antanavo koplyčia nuo pastatymo iki šių dienų perstatinėjama nebuvo, išskyrus XIX a. vid. vykdytą vidaus pertvarką.
Išlikusi ikonografinė medžiaga suteikia galimybę atstatyti šį išskirtinį kultūros paveldo objektą.
