Iki gegužės 31 d. vyks apžvalgos aikštelės tambūro, dangos ir turėklų remontas. Nuo kalno šalinami pavojingai pasvirę medžiai.
Ištyrė nuotekų tinklus
Praėjusiais metais aukščiausiu valstybiniu lygiu kilęs triukšmas dėl katastrofiškos Gedimino kalno būklės vien skambiomis kalbomis ir pagrūmojimu piršteliu nesibaigė. Vos atšilus orams kibta į realius darbus.
Gedimino kalno šlaituose jau kelinta diena net išsijuosę pluša darbininkai. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius davė leidimą iškirsti 18-a skilusių, išpuvusių ar dėl kitokių defektų avarinės būklės pripažintų medžių. Išpjaunami ir tie lapuočiai, kurių šaknys ardo patį kalną ir stumia jo šlaitus žemyn.
Šalinamos ir pagrindinės problemos, dėl kurių likimo valiai paliktas kalnas nugarmėtų, o kartu nusineštų ir visas Gedimino pilies liekanas: atliekama kritulių nutekėjimo, drenažo sistemos esamų tinklų rekonstrukcija ir įrengiami nauji. Tai turėtų pašalinti kalno viršuje besikaupiantį lietaus vandenį, kad šis nesisunktų į kalno vidų.
„Dar pernai buvo labai kokybiškai atlikta kritulių nuotekų tinklų telediagnostika, specialistai su kameromis zondavo vamzdynus, nustatė avarinės būklės vietas”, – pasakojo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato architektė Irena Sakalauskaitė.
Remonto nematė nuo 1995-ųjų
Norėdami sustabdyti piliakalnio irimą, darbininkai žeme užpila erozijos pažeistų šlaitų įgriuvas. Tačiau vien žemės darbais neapsiribojama. Iš viso Gedimino kalno gelbėjimo darbų antrajam etapui iš valstybės biudžeto skirta 1,4 mln. litų. Už šią sumą, be jau minėtų darbų, bus atliktas keltuvo viršutinės aikštelės laiptų remontas, įrengta metalinė tvora.
Be to, Lietuvos nacionalinis muziejus skyrė savų lėšų ir pačiam Gedimino pilies bokštui, remonto nemačiusiam nuo 1995 m. Nuo to laiko prabėgo daugiau nei 15 metų: bokšto langų staktose ir rėmuose prisikaupė drėgmės, o stiklo paketai nebeatitinka techninių duomenų. Ekspertų išvadose skelbiama, kad pratekantis vanduo sunkėsi į bokšto vidų ir ardė plytų mūrą. „Apžvalgos aikštelėje plytelių danga buvo atšokusi nuo pagrindo, sniego tirpinimo sistema nebeveikė jau kelerius metus”, – kalbėjo I. Sakalauskaitė.
Bėgant laikui susidėvėjo ir neprižiūrimi turėklai, nuo metalinių atramų nusilupo dažai. Todėl šiemet nuspręsta pilį pagražinti – pradėta nuo apžvalgos aikštelės.
Ekskursijos atpigo
Per mėnesį darbininkai turės daug ką nuveikti. Pirmiausia apžvalgos aikštelėje bus išardyta esama akmens masės plytelių danga, grindjuostės ir pašalintas betono sluoksnis. Vietoj jo numatyta pakloti klinkerio plytelių dangą ir naujus žaibosaugos, elektros ir apšvietimo kabelių tinklus.
Tambūre į esamas metalines konstrukcijas vietoj rėmų su vienu stiklu bus įstatomi rėmai su stiklo paketu ir vėdinimo sistema. Numatyta analogiškais keisti nusidėvėjusius turėklų medinius porankius, perdažyti pilies stiebą.
Per antrą darbų etapą planuojama keisti pilies bokšto langus – ąžuolo medienos su stiklo paketu. Vario skarda bus apskardinamos palangės.
„Tikimės, kad remontas bus baigtas iki gegužės pabaigos. Jei orai leis, galbūt ir greičiau. Lankytojus į apžvalgos aikštelę pradėsime leisti, vos išsiskirsčius statybininkams”, – sakė Gedimino pilies bokšto vedėja Asta Daunoravičienė.
Nepaisant darbų apžvalgos aikštelėje, ekskursijos po ekspozicijų sales ir edukaciniai užsiėmimai bokšte vyksta įprastu grafiku. Svečiai neturi galimybės į Vilnių pažvelgti nuo pilies viršūnės, todėl bilieto kaina vienam žmogui sumažinta iki 2 litų.
