Lietuvos pramonininkai prognozuoja palaipsniui atsigausiant vidaus vartojimą. Tą teigiamai veiks tokie dalykai, kaip didėjantis užimtumas, o su tuo ir dalies gyventojų pajamos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Tačiau dalis žmonių išlieka labai atsargūs, o vartojimui neigiamą įtaką darys ir sąskaitos už šildymą, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak analitiko, visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose didžioji vadovų dalis mano, kad vidaus vartojimo apimtys bus nepakitusios, ir tik apie ketvirtadalio respondentų nuomone, vidaus vartojimas augs.
„Labiausiai tikėtinas vidaus vartojimo scenarijus yra laipsniškas atsigavimas. Artimiausiu metu vidaus vartojimą veiks tiek teigiami, tiek neigiami veiksniai”, – teigė A. Izgorodinas.
Tarp teigiamų veiksnių analitikas įvardino užimtumo augimą, o su tuo ir didėjantį žmonių skaičių, kurie gyvena ne iš socialinių pašalpų, o jas lenkiančių atlyginimų.
„Šiuo metu mes matome, kad ekonomikos augimas Lietuvoje jau pasiekė tokį lygį, kada nedarbo lygį jau mažina ne tik emigracija, bet ir naujos sukuriamos darbo vietos”, – sakė A. Izgorodinas.
Pastaruoju metu pramonininkai mato didesnį žmonių norą vartoti ir mažėjantį žmonių norą taupyti.
„Tai yra susiję su keletu veiksnių. Pirma, augant ekonomikai pastebimai pagerėjo vartotojų lūkesčiai. Jie kur kas palankiau vertina ekonomikos, savo finansinės padėties ir darbo jėgos perspektyvas. Antras veiksnys, kad šiuo metu indėlių palūkanos yra labai mažos ir yra mažesnės negu infliacija ir tai atsispindi banko indėlių likučiuose. Paskutiniu metu gyventojų indėlių likučiai bankuose nuolat mažėja”, – sakė A. Izgorodinas.
Tarp veiksnių, kodėl vidaus paklausa atsigauna, analitikas įvardina tai, kad žmonės, kurie krizės metu turėjo pinigų, bet jų nenaudojo, dabar tuos pinigus pradeda leisti.
„Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad matysime ir daugybę neigiamų veiksnių, kalbant apie vidaus vartojimą. Didžiausia problema yra augančios kainos”, – sakė A. Izgorodinas.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad infliacija Lietuvoje dėl pasaulinių veiksnių auga kur kas sparčiau negu auga darbo užmokestis, kuris irgi didėja.
„Tai reiškia, kad paėmus Lietuvos ekonomiką bendrai Lietuvos žmonių perkamoji galia dar mažėja, ir tai reiškia, kad dalis žmonių vis dėlto išlieka itin atsargūs ir išlaidauti yra nelinkę. Kai jie perka prekes, jie yra linkę pirkti tik pigiausią prekę”, – paaiškino A. Izgorodinas.
Pasak analitiko, vasarą vidaus vartojimą teigiamai veikia ir sąskaitų už šildymą nebuvimas.
„Tačiau rudenį Lietuvos vartojimo rinkai ruošiamas tam tikras Molotovo kokteilis. Dujos Lietuvai pabrangs 30 proc. ir tai reiškia, kad sąskaitos už šildymą rudenį greičiausiai sieks rekordines aukštumas. O kadangi žmonių perkamoji galia yra labai silpna, o sąskaitoms už šildymą išleidžiama yra labai daug, tai kalbėti apie spartų vidaus vartojimo augimą rudenį tikrai yra neįmanoma”, – sakė A. Izgorodinas.