Pasibaigus šildymo sezonui daug vartotojų vis dar lieka įsiskolinę už jo metu patiektą šilumą. Vartotojų įsiskolinimai sudaro sunkumų šilumos tiekimo įmonėms vykdant šilumos gamybos šaltinių bei tinklų modernizavimą, naujų biokuro katilų įrengimą.
Šilumos tiekėjai negali greitai įvykdyti tų darbų, kurie leistų dar labiau sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Susidaro uždaras ratas, kurį iš tikrųjų gali pralaužti tik vartotojai, sumokėdami savo įsiskolinimus.
Nuo praėjusiojo šildymo sezono bendrovei „Kauno energija” liko įsiskolinę apie 16,7 proc. gyventojų ir apie 53 proc. įstaigų ir organizacijų. Bendra įsiskolinimų suma (su istoriškai susiklosčiusiomis) sudarė apie 70 mln. litų. Įsivaizduokime, kas būtų, jei ji sugrįžtų į bendrovę?
Pirmiausia, būtų sugrąžintos trumpalaikės paskolos, kurios naudojamos apyvartinėms lėšoms. Antra, būtų greitai modernizuotos visos katilinės ir ten, kur numatyta, įrengti nauji biokuro katilai. Trečia, naujais pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais būtų pakeista ženkliai daugiau šilumos trasų ir virš jų žiemą daugiau nebenutirptų sniegas. Rezultatas būtų mažesnės šilumos kainos visiems vartotojams jau kitą šildymo sezoną.
Kad skolos ir šilumos tiekimo kaštai nedidėtų, AB „Kauno energija” skolų valdymo specialistai ragina įsiskolinusius žmones kaip įmanoma greičiau padengti savo įsiskolinimus. Tai daroma ne tik dėl to, kad pinigai kuo greičiau sugrįžtų į bendrovę, bet ir dėl to, kad žmonėms nesikauptų vis didesni įsiskolinimai.
Bendraudami su įsiskolinusiais vartotojais, bendrovės skolų valdymo specialistai pastebi, kad daugelis žmonių yra įsiskolinę ne piktybiškai, o dėl sunkmečio sukeltų aplinkybių. Dėl to daugelis jų bendrauja geranoriškai ir nevengia mokėti savo skolų. Todėl AB „Kauno energija” specialistai visada pirmiausiai stengiasi išsiaiškinti žmogaus problemas ir galimybes bei surasti abiems pusėms priimtiniausią skolos sugrąžinimo variantą.
Jei žmonės rodo pastangas atsiskaityti su šilumos tiekėju, t.y. sumoka bent dalį skolos, su juo aptariamos skolos grąžinimo dalimis sąlygos. Su kiekvienu vartotoju dirbama, kalbamasi – ieškoma vartotojo galimybių sumokėti skolą sudarant vekselį ar skolų sumokėjimo grafiką.
Ir tik vartotojui nerodant iniciatyvos, skolų administravimas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti perduodamas skolų išieškojimo bendrovėms. Trumpiau tariant, pirmiausiai stengiamasi išnaudoti visas ikiteismines skolų administravimo priemones ir tik joms nepasiteisinus – kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Į teismą kreipiamasi tik kraštutiniu atveju, kai akivaizdu, jog vartotojas vengia geranoriškai bendrauti su įmone arba piktybiškai nemoka susidariusios skolos.
Teisminis išieškojimo būdas žmonėms tampa dar brangesnis nei geranoriškas, nes tuomet žmogus jau turi mokėti teismo išlaidas, mokesčius valstybei ir skolos administravimo bei bylos vykdymo išlaidas antstoliams. Teisminio proceso metu šilumos tiekėjo naudai gali būti taikomos ir skolininko turtinius interesus varžančios procesinės priemonės – skolos sumai areštuotas turtas, sąskaita banke ir kt. Tai sukelia nepatogumų vykdant kasdienius atsiskaitymus, pvz. apsiperkant parduotuvėje ir t.t.
Per 2012 metus teismui buvo pateikti 375 ieškiniai dėl beveik 3,8 mln. litų bendros sumos išieškojimo iš vengiančių atsiskaityti skolininkų. Palyginimui, pernai į teismą dėl skolų išieškojimo buvo kreiptasi 571 kartą dėl bendros daugiau nei 4 mln. litų sumos išieškojimo. Ieškinių skaičiaus sumažėjimas rodo, kad bendrovės skolų valdymo skyriaus darbas su skolininkais, organizuojamos akcijos „Nelik skolingas!”, „Aš neskolingas!” ir kitos davė savo rezultatus.
Skolininkų, vengiančių laiku atsiskaityti, duomenys teisės aktų nustatyta tvarka gali būti perduodami ir į skolininkų administravimo informacinę sistemą „Creditinfo”, kurioje visi jos dalyviai (įvairių paslaugų teikėjai) gali pamatyti bei įvertinti vieno ar kito asmens mokumą. Skolininkas šioje duomenų bazėje gali būti priskiriamas nepatikimų mokėtojų grupei ir jam gali iškilti sunkumų, siekiant gauti kreditą, sudaryti lizingo sutartį ar, pavyzdžiui, norint tapti mobiliojo ryšio abonentu.
Taip pat dažnai iškyla ir situacijų, kai bendrovė kreipiasi dėl skolos išieškojimo į asmenį, kuris jau seniai nėra būsto, už kurio šildymą yra susidariusi skola, savininkas ar seniai jame negyvena. Žmogus nustemba, kad jį „pasiveja” kažkokia (dažniausiai net ne jo sukaupta) skola, tenka ilgai aiškintis ir įrodinėti, kad tikrai skola ne jo ir pan. Dažniausiai taip atsitinka dėl to, kad vartotojai, ypač tie, kurie įsigyja būstus, nesudaro šilumos tiekimo-vartojimo sutarčių arba nepraneša bendrovei apie būsto savininko pasikeitimą. Su panašiomis problemomis susiduriama ir juridinių asmenų atveju.
Siekiant tokių nemalonių situacijų išvengti ir turėti kuo tikslesnius duomenis, AB „Kauno energija” specialistai kviečia naujai būstą įsigijusius savininkus pranešti apie savininko pasikeitimą ir sudaryti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.
Visais atvejais, iškilus kad ir mažiausiems neaiškumams, bendrovė „Kauno energija” kviečia būstų savininkus ar juridinių asmenų vadovus kreiptis į jos Skolų administravimo arba Vartotojų aptarnavimo skyrius. Centrinis bendrovės informacijos telefonas – (8-37) 30 58 00. Arba prašome atvykti adresu Raudondvario pl. 86 A.
AB „Kauno energija” informacija
