Nors Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas ir teigia, kad reikės mokėti net už neišvežtas šiukšles, aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio nuomone, mokestis negali būti skaičiuojamas. Taip pat jam nesuprantama, kodėl Lazdijų rajono savivaldybė priėmė tokias atliekų tvarkymo taisykles, kurios nėra palankios gyventojams.
Kaip vertinate situaciją Lazdijų rajone, kai gyventojams buvo išsiuntinėtos sąskaitos už šiukšlių išvežimą, nors tie gyventojai nei yra sudarę sutarčių, nei jiems tos šiukšlės buvo išvežtos (prie jų namų nėra net konteinerių)?
Aplinkos ministerija pagal kompetenciją formuoja atliekų tvarkymo valstybės politiką, rengia valstybės strategijas, planus ir koordinuoja savivaldybių veiklą atliekų tvarkymo srityje. Vadovaujantis Vietos savivaldos bei Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.
Savivaldybės atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą, įskaitant ir teikimą, įmokų nustatymą ir jų dydžio apskaičiavimą. Pagrindinė savivaldybių užduotis šioje srityje – užtikrinti visuotiną, kokybišką, patogią ir prieinamą atliekų tvarkymo paslaugą. Įmokos už paslaugą dydis turėtų būti pagrįstas, atitikti teisingumo ir protingumo principus.
Kalbant apie konkrečią situaciją pozicija vienareikšmiška: už nesuteiktas paslaugas mokestis neturi būti skaičiuojamas.
Kaip vertinate, jog Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytose taisyklėse gyventojai turi mokėti pagal namo plotą, o ne pagal tai, kiek gyvena žmonių? Juk šiukšles gamina žmonės, o ne namo plotas.
Lietuvos savivaldybėse taikomi įvairūs įmokos už suteiktas paslaugas apskaičiavimo metodai: pagal faktiškai surinktas ir sutvarkytas atliekas, pagal atliekų metinę, mėnesinę susikaupimo normą vienam gyventojui, atliekų susikaupimo normą nekilnojamojo turto vienam kvadratiniam metrui, pastovi metinė įmoka už atliekų surinkimą vienam gyventojui.
Savivaldybėse skiriasi ir įmokos paskirstymo būdai: vienur taikomas paskirstymas pagal gyventojų skaičių, kitose – pagal gyvenamąjį plotą, nekilnojamojo turto vienetą. Laikomasi principo, jog kiekviena savivaldybės taryba, įvertinusi realią situaciją, atsižvelgdama į specifiką, vietos sąlygas, savo bendruomenės ir atskirų jos gyventojų interesus, gali priimti teisingiausius sprendimus ir juos pagrįsti.
Skirtingose ES šalyse taip pat taikoma skirtinga apmokestinimo už komunalinių atliekų tvarkymą praktika: bendri mokesčiai į savivaldybės biudžetą už komunalines paslaugas Jungtinėje Karalystėje, tiksliniai mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą Prancūzijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, fiksuotos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Belgijoje, Danijoje, Airijoje, diferencijuotos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, nesusietos su atliekų susidarymu Belgijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, diferencijuotos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, susietos su atliekų susidarymu Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Italijoje.
Manau, jog visos paminėtos sistemos turi ir privalumų, ir trūkumų.
Kaip vertinate tai, kad taisyklėse yra įrašytos net tokios sąlygos: „Privačių namų savininkai konteinerius ištuštinimo dieną iki 7.00 val. privalo pastatyti į nustatytą vietą, kuri būtų kiek įmanoma arčiau gatvės ar kelio, kad būtų patogu juos ištuštinti”. Kaip kaime gyvenantys garbaus amžiaus pensininkai gali stumdyti sunkius konteinerius?
Kaip minėjau, savivaldybių užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, patogią ir prieinamą atliekų tvarkymo paslaugą. Manau, jog šiuo atveju Lazdijų rajono savivaldybei pritrūko lankstumo, o taisyklės, jei jose išties yra toks punktas, turėtų būti tobulinamos atsižvelgiant visų pirma į gyventojų interesus, poreikius ir galimybes.
Ką gali padaryti šia tvarka nepatenkinti gyventojai?
Gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių, reikalaudami paaiškinti įmokos paskaičiavimo bei kitus atliekų tvarkymo sistemos principus. Jie taip pat gali reikalauti įmokas perskaičiuoti, o taisykles – keisti. Kitas kelias – kreiptis į teismą.
Ar gali savivaldybė nustatyti prievolę dėl šiukšlių išvežimo visiems gyventojams? Juk atliekų tvarkymo įstatyme 4 straipsnyje sakoma: „Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu”. Kodėl kaime žmonės, kurie puikiai tvarkė šiukšles iki tol, negali jų tvarkyti ir dabar?
Savivaldybė turi įstatymų numatytą pareigą užtikrinti visuotiną, kokybišką ir prieinamą (įperkamą) atliekų tvarkymo paslaugą visiems jos teritorijos gyventojams. Savivaldybių tvirtinamos komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės – pagrindinis dokumentas, nustatantis atliekų tvarkymo sąlygas, sistemoje dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas ir pan.
Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą teisę atliekų turėtojui tvarkyti atliekas pačiam tuo atveju, jei atliekos tokio asmens tvarkomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju toks asmuo turėtų disponuoti atliekų tvarkymo, galutinio atliekų apdorojimo – šalinimo įrenginiais, jo veikla turėtų atitikti visus nustatytus reikalavimus ir t.t.
Antra, ar tiesa, kad pakuotės utilizavimo kaina yra įskaičiuota į jos kainą? Jei taip, tai reiškia, kad turi būti konteineriai, kur ta pakuotė sumetama, o gyventojai už tai neturi dar kartą mokėti.
Pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas pagal gamintojo atsakomybės principą turi padengti pakuotės, dėl kurios naudojimo susidaro atliekos, gamintojai ir importuotojai. Gyventojų pareiga – rūšiuoti buityje susidarančias atliekas, pakuotes išmetant į tam skirtus konteinerius, didžiąją dalį kurių Aplinkos ministerija nupirko už gamintojų pinigus ir Vyriausybės nutarimu perdavė savivaldybėms. Tai viena iš visuomenės skatinimo rūšiuoti atliekas priemonių, gyventojai už išrūšiuotas antrines žaliavas mokėti neturi.
