Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako, kad atsakomybė už pažeidimus skiriant pinigus Valdovų rūmams turi būti kolektyvinė – anot jo, už projektą atsakingos daugelis institucijų, ne tik Kultūros ministerija.
„Projektą kuravo ne tik ministerija, bet ir specialiai sukurta komisija, ir Seimo Audito komitetas, ir daugybė kitų institucijų. Todėl atsakomybė turi būti kolektyvinė, nes šis projektas yra ne tik kultūros projektas, tai valstybinio masto politinis projektas, labai smarkiai politizuotas projektas. Vienaprasmiškai, taip paprastai vertinti, kad reikia priskirti tik Kultūros ministerijos diskrecijai projektą, su tuo kategoriškai nesutinku”, – antradienį žurnalistams sakė A.Gelūnas.
Prieštaringai vertinami Vilniuje statomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kainavo 250 mln. litų brangiau nei planuota – šio projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų, antradienį paskelbė Valstybės kontrolė.
Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą vertinusio audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo Valstybės kontrolė audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Ministras žada, kad bus imamasi visų priemonių tokių klaidų išvengti ateityje. Ketinama peržiūrėti sąmatą ir užtikrinti, kad ji atitiktų dabartines kainas, o ne anksčiau buvusias didesnes.
„Buvusios Vyriausybės padarė daug grubių klaidų. Jau imtasi priemonių, kad ateityje tų klaidų būtų išvengta. Peržiūrimos sąmatos, tobulinama ir galimai mažinama sutartis su rangovu tam projektui. Daugybę metų šis projektas buvo vykdomas nesant konkrečios sąmatos. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad tokia sąmata būtų kiek įmanoma tikslesnė ir kiek įmanoma realiau atitiktų šios dienos statybos, restauracijos darbų kainas. Tą mes pasižadame užtikrinti”, – teigė A.Gelūnas.
Kultūros ministerijos teigimu, daugiapakopis darbų koordinavimas, steigiant darbo grupes ir komisijas prie ministerijos, Vyriausybės ar Prezidento institucijos ir taip siekiant spręsti tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemas, ne visada užtikrino tinkamą investicijų programos vykdymą.
Anot ministerijos vadovo, taip pat ketinama peržiūrėti kitų kultūros projektų sąmatas – M.Mažvydo bibliotekos, rekonstruojamų teatrų Klaipėdoje ir Kaune.
„Kai kurie darbai – vis dar įsivaizduojama, kad juos galima atlikti už 2007-2008 galiojusios įkainius, ir tai nepagrįstai išpučia sąmatas ir užkrauna naštą valstybei. (…) Visas sąmatas reikia labai atidžiai dar kartą įvertinti. Manau, kad tą atlikus, būtų galima ir sutaupyti, ir įgyti tam tikro apibrėžtumo”, – sakė A.Gelūnas.
Jis taip pat žada „korekcijas” Pilių direkcijos veikloje, kurią dėl pažeidimų finansuojant Valdovų rūmus taip pat kaltina Valstybės kontrolė.
„Pilių direkcijos veikloje tikrai galima atlikti tam tikrų korekcijų, sakykime, bus skelbiamas konkursas naujam vadovui pareigas užimti mes suformuluosime labai griežtus reikalavimus”, – teigė ministras.
Ministras pavedė Vilniaus pilių direkcijai inicijuoti Vilniaus pilių jungtinio komplekso pastatų atstatymo rangos sutarties pakeitimą, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą bei papildomas sąlygas, užtikrinančias rangovo atsakomybę už darbų vykdymą nustatytais terminais ir nustatytomis kainomis.
Kadangi projekto įgyvendinimas atskleidė ir platesnio pobūdžio problemų, bus bendradarbiaujama su statybos darbus kuruojančia Aplinkos ministerija dėl papildomo reglamentavimo, reikalingo atkuriant paveldo objektus, kad būtų išvengta nevienodo atskirų darbų bei jų įkainių traktavimo, taip užtikrinant valstybės lėšomis vykdomų investicijų programų ekonominį efektyvumą.
Anot Kultūros ministerijos, 2011 metais atstatomuose Valdovų rūmuose planuojama finansuoti ir atlikti tik tuos darbus, kurie leistų nustatyta tvarka priimti naudoti dalį objekto, kad nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai galėtų vykdyti veiklą bei gauti pajamas iš parodų ir renginių lankytojų.
„Kultūros ministerija neketina vilkinti šio projekto dar labiau”, – teigė ministras.
Auditoriai konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo šimtais milijonų litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.
Auditoriai pabrėžė, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.
