Beveik trečdalis būstą pardavinėjančių lietuvių leistų pirkėjui nusiderėti. Tokius duomenis parodė neseniai nekilnojamo turto skelbimų portalo domoplius.lt atlikta apklausa.
Anot domoplius.lt projektų vadovo Evaldo Narbutovičiaus, 80 proc. parduodančiųjų nekilnojamą turtą būsimam pirkėjui yra palikę galimybę derėtis. Eksperto teigimu, apie 25 proc. pardavėjų nuo pradinės kainos pasiruošę nuleisti 5–10 tūkst. Lt. Kiti 25 proc. – daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Suma, kurią galima nusiderėti, pasak E. Narbutovičiaus, priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma – nuo nekilnojamo turto būklės. „Kitos priežastys – jų gali būti įvairiausių: pinigai remontui, vieta, rinkos kaina. Jeigu aplinkiniuose namuose (…) butai buvo parduodami šiek tiek pigiau, tai yra terpė deryboms“, – tvirtina nekilnojamo turto ekspertas.
Patrauklioje vietoje esančius nekilnojamo turto objektus esą įmanoma parduoti per mėnesį. Tuo metu būstai rajonuose parduodami per kiek ilgesnį laikotarpį. Tačiau jei buto ar namo greitai parduoti nepavyksta, nusiminti nereikėtų. „Nekilnojamo turto objektas visada turi savo klientą, jo tik reikia sulaukti“, – įsitikinęs domoplius.lt projektų vadovas.
Atlikta apklausa parodė, jog Lietuvoje žmonės nėra linkę naudotis brokerių paslaugomis. Mat parduodantieji būstą nenori mokėti tarpininkavimo mokesčio. Taip pat net 23 proc. respondentų išreiškė nepasitikėjimą brokeriais. Tačiau E. Narbutovičiaus manymu, tam nėra pagrindo, tad norintiems parduoti būstą jis pataria kreiptis į tarpininkaujančius asmenis ar agentūras.
„Tarkime, jūs norite parduoti nekilnojamą turtą ir atsiranda kažkoks pirkėjas. Gali pasirodyti, kad visi dokumentai nėra sutvarkyti. Šitoje vietoje viską sutvarko, pagelbėja brokeris“, – tikina E. Narbutovičius.
Paprastai brokeriai ima 1,5–3 proc. nuo parduodamo objekto kainos. Bet tarpininkavimo mokestis, E. Narbutovičiaus teigimu, yra ir susitarimo reikalas. „Su brokeriu visuomet galima derėtis – tiek dėl būsto kainos, tiek ir dėl brokerio užmokesčio“, – sako nekilnojamo turto ekspertas.
