Sostinės tarybos narys B. Cicėnas skambina pavojaus varpais – esą daugiau nei trečdalį šilumos trasų vamzdynų verkiant reikia keisti.
Šilumininkai tikina, kad vamzdynų būklė Vilniuje gera, ir panikuoti nėra ko.
Buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas Bronius Cicėnas DELFI teigė, esą vamzdynų tarnavimo laikotarpis – apie 30 metų.
Tokį ar dar „garbesnį“ amžių esą jau pasiekė apie 250 iš 700 kilometrų sostinės šilumos tinklų vamzdynų. Tuo metu „Vilniaus energija“ ramina, kad dėmesys šilumos trasų būklei yra pakankamas.
Baiminasi naujų avarijų
Per pastarąsias keletą dienų sostinėje užfiksuoti jau du šilumos tinklų gedimai. Stambesnė šilumos trasos avarija Vilniuje užfiksuota praėjusį ketvirtadienį, dėl jos be šilumos kurį laiką buvo likę 146 namai miesto centre.
Pirmadienį šilumininkai lopė dar vieną prakiurusį vamzdį ties Savanorių prospekto ir Vilkpėdės gatvės sankirta.
Buvusio Vilniaus šilumos tinklų vadovo B. Cicėno teigimu, skubiai keisti reikia apie 250 km vamzdynų – priešingų atveju esą galima sulaukti ir rimtesnių gedimų.
„Reikia žiūrėti, kas šilumos tinklų nuomos sutartyje parašyta. Ten aiškiai yra parašyta, kad kažkur per 15 metų būtų pakeista iki 90 km šilumos trasų, iš jų magistralinių tinklų – 11 km.
Tai jeigu tą visą skaičių padalinus iš 15 metų – tai vidutiniškai apie 6 km per metus. Tas skaičius yra labai mažas, kadangi tokių trasų, kurių tarnavimo laikas jau yra daugiau negu 30 metų, yra apie 200 km. (…) Virš 40 metų atitarnavusių trasų yra dar apie 50 km, – skaičiavo B. Cicėnas. – Vamzdžių vertė lygi nuliui. Tačiau jie dirba ir toliau veikia. Bet kuriuo atveju, gali kilti avarija.“
Anot pašnekovo, apie 80 proc. avarijų šilumos tinkluose kyla dėl išorinės vamzdžių korozijos.
„Tam ir daromi hidrauliniai bandymai po šildymo sezono, prieš naują šildymo sezoną jie pakartojami, daromi temperatūriniai bandymai. Tas turėtų būti padaryta ruošiantis žiemai. Ir tada, be abejo, nebūtų tokių avarijų.
Tuo metu „Vilniaus energija“, mano žiniomis, tik vieną kartą (per metus – DELFI) hidraulinius bandymus daro – pasibaigus šildymo sezonui. Ir daugiau nieko nedaro. Pasiruošimas žiemai yra labai menkas“, – tęsė politikas.
Pasak jo, silpnų vietų vamzdynuose yra „ne viena“, ir nauja avarija gali nutikti kone bet kurioje miesto vietoje. Blogiausias scenarijus – magistralinio vamzdyno pažeidimas.
Tokiu atveju, B. Cicėno teigimu, avarijos padariniai būtų kur kas skaudesni nei tie, kuriuos vilniečiai pajuto sutrikus šilumos tiekimui 146 namams miesto centre.
„Atsijungtų ne 146 namai, bet keli šimtai. Gali be šilumos likti visi kvartalai“, – baiminosi buvęs šilumos tinklų vadovas.
Nuo 2002 m. pakeitė apie 100 km šilumos trasų
Šilumininkai ramina, kad vamzdynų atnaujinimas vyksta nenutrūkstamai, o jų būklė Vilniuje geresnė, nei kituose didžiuosiuose miestuose.
„Vilniaus energijos“ DELFI pateiktais duomenimis, nuo 2002 m., kai bendrovę valdantis prancūzų koncernas „Dalkia“ tapo sostinės šilumos tinklų nuomininku, iš maždaug 700 kilometrų šilumos trasų Vilniuje naujomis pakeista apie 100 kilometrų.
Bendrovės atstovo Nerijaus Mikalajūno teigimu, tai leido šilumos nuostolius per 10 metų sumažinti nuo 24 proc. iki 12,5 proc.
Anot „Vilniaus energijos“ atstovo, į šilumos trasų atnaujinimą nuo 2002 m. investuota daugiau kaip 80 mln. litų. Iš viso per nuo šilumos ūkio nuomos sutarties sudarymo „Dalkia“ sostinėje investavo 518,2 mln. Lt. Likę pinigai, N. Mikalajūno teigimu, panaudoti infrastruktūros gerinimui, procesų automatizacijai, biokuro panaudojimo plėtrai ir t. t.
„Dėmesys visą laiką buvo kreipiamas į šilumos trasas. Vilniaus šilumos tinklų būklė yra turbūt geriausia Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Apmaudu, kad toks incidentas įvyko, bet tai nėra taisyklė. Pirmas atvejis. Tikėkimės, kad ir paskutinis“, – DELFI sakė N. Mikalajūnas.
Vamzdynas ties Lukiškių aikšte neatlaikė apkrovos
Anot „Vilniaus energijos“ atstovo, šilumos trasos avarija Vilniuje praėjusią savaitę įvyko dėl susidėvėjusio vamzdžio bei ekstremalių oro sąlygų. Tokias preliminariais išvadas skelbia „Vilniaus energija“.
Kaip DELFI teigė N. Mikalajūnas, anksčiau skelbta informacija, esą suvirinimo siūlė vamzdyne ties Lukiškių aikšte trūko dėl dar sovietmečiu padaryto statybinio broko, nėra iki galo tiksli. Pasak jo, dėl susiklosčiusių sąlygų tokiu nemaloniu būdu pasireiškė silpnoji šilumos trasos vieta.
„Labai didelis šaltis buvo, speigas. Buvo aukšta termofikato temperatūra, slėgis vamzdyne buvo didesnis, ir silpnesnė trasos vieta tiesiog neatlaikė“, – kalbėjo N. Mikalajūnas.
Pasak jo, praėjusių ketvirtadienio incidentas, dėl kurio 146 namai sostinės centre buvo likę be šilumos tiekimo, apskritai nėra klasifikuotinas kaip avarija.
„Tai iš esmės yra sutrikimas. Kadangi trumpą laiką šilumos nebuvo 146 pastatuose iš daugiau kaip šešių tūkstančių. Taigi tai nebuvo visaapimantis reiškinys, ir sutrikimas buvo trumpalaikis. Tai turėtų būti klasifikuojama kaip sutrikimas, ne kaip avarija“, – reziumavo pašnekovas.
