Jei namus modernizuoti būtų patikėta kūrybingiems architektams, tai būtų gerokai brangiau.
Bet senieji daugiabučiai esą taptų neatpažįstami.
Vokiečiai negaili ploto
Stambiaplokščiai namai, vadinami blokiniais, nemėgstami visose šalyse. Iš gelžbetonio pusfabrikačių statyti daugiabučiai – beveidžiai, tarsi apvilkti vienoda uniforma.
Nors lietuviams atrodo, kad vadinamosios chruščiovkės yra sovietinis palikimas, iš tikrųjų stambiaplokščiai namai dygo ir Vakarų Europos šalyse. Tiesa, šabloninių daugiabučių vakariečiai pradėjo kratytis kiek anksčiau. Įsivyravo nuostata, kad tokiuose namuose gyvena skurdžiai, neišgalintys įsigyti kitokio būsto.
Nemažai stambiaplokščių namų iškilo Rytų Vokietijoje. Nugriovus Berlyno sieną, požiūris į miestų gyvenamąją aplinką pasikeitė. Dalis blokinių namų visai nugriauta, tačiau nemažai ir atnaujinta, perstatyta. Vienas žinomiausių renovacijos pavyzdžių Vokietijoje – viso kvartalo pertvarkymas Sudstadto mieste. Statybos kranai čia pradėjo darbuotis maždaug prieš 16 metų ir procesas tęsiasi iki šiol.
Čia neatpažįstamai keičiasi ne tik namai, bet ir kiemai. Siekiant galutinio rezultato, nemažai gyvenamojo ploto aukojama – dalis pastatų nuardoma, kad būtų išgauta grakštesnė jų forma. Kai kur mažinamas pastatų aukštis, naikinami standartiniai balkonai, įrengiamos terasos, želdinami stogai.
Standartiniai blokiniai namai peikiami ne tik dėl pilkos išorės ir nepakankamos šiluminės varžos, bet ir prasto vidaus išplanavimo, ankštų gyvenamųjų erdvių. Todėl didinamos langų angos, perplanuojamas namų vidus – sukuriama mažiau, bet erdvesnių butų. Pirmų aukštų gyventojams suformuojami nedideli sklypeliai, teritorijos tarp namų paverčiamos skverais. Tokie projektai laikomi jau nebe renovacija, o perstatymu.
Tiesa, kai kurie užsienio specialistai erdvės stygių tokiuose butuose siūlo paversti privalumu. Mat kai kas prognozuoja, kad iki 2026 m. išsivysčiusiose šalyse trečdalis gyventojų gyvens vieni. Tai – jauni arba pagyvenę žmonės, studentai. Manoma, kad modernizuoti blokiniai daugiabučiai galėtų būti pritaikyti būtent vienišiams. Kai kurie blokiniai namai galėtų būti paversti studentiškais būstais.
Norint sukurti patogų būstą gausesnėms šeimoms, yra galimybė pristatyti papildomą aukštą ar priestatą.
Kokybė – ne vien šiluma
Užsienio specialistai akcentuoja, kad namų modernizavimas turi būti kompleksiškas procesas. Jie ragina naudoti pažangiausias technolgijas, spręsti socialines ir miestų planavimo problemas. Neabejojama, kad daugiabučių atnaujinimo procese kartu turi dirbti įvairių sričių specialistai.
Tai supranta ir Lietuvos architektūros kūrėjai, tačiau įsiterpti į mūsų šalyje vangiai prasidėjusį daugiabučių modernizavimo procesą jie nemato galimybės.
„Renovacija turi būti daroma ne taip. Tiksliau sakant, tai, kaip šiandien pas mus naujinami namai, negalima vadinti renovacija – tai tik makiažas lavonui”, – įsitikinęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas.
Lietuvos specialistai vis dažniau prabyla, kad daugiabučius reikia atnaujinti kompleksiškai: išsyk renovuoti visą kvartalą keičiant bendras komunikacijas, tvarkant gyvenamąją aplinką, sprendžiant automobilių stovėjimo vietų ir kitas problemas. Vis dėlto mėginimai įgyvendinti parodomuosius tokius projektus dar neįgavo realių rezultatų.
„Žinoma, šilumos energijos sąnaudos yra labai svarbu, bet ar verta kišti milijardus, kad apklijuotume ir nudažytume beviltiškus namus? Jie ir toliau bus beviltiški, tik šiltesni”, – akcentavo D. Šarakauskas, turėdamas galvoje, kad gyvenimas vadinamosiose dėžutėse neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pavyzdžiui, virtuvės kai kur – vos 4-5 kv. m. dydžio.
Architekto įsitikinimu, būtina įvertinti, kuriuos namus atnaujinti verta, o kuriuos galbūt reikia griauti ir suteikti geresnę gyvenimo kokybę šalia stovinčių daugiabučių gyventojams.
„Po karotrūkstant gyvenamojo ploto, šie namai statyti masiškai. Dabar žmonių Lietuvoje mažėja, manau, galima būtų jiems užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę,” – svarstė D. Šarakauskas.
Idėjas marina įstatymai
Kaip realybėje tai pasiekti? Visų pirma, D.Šarakausko nuomone, reiktų sukurti programą, kurioje būtų aišku, ko vis dėlto siekiama renovuojant namus: kiekybės ar kokybės? Tada laikas samdyti architektus, inžinierius ir kitus specialistus, kurie ieškotų geriausių sprendimų. Architekto nuomone, nepamaišytų ir architektūrinis konkursas, galintis padiktuoti naują atnaujintų daugiabučių kvartalų veidą.
Maždaug prieš ketverius metus Kaune verslininkai siūlė vieną seniausių kvartalų prie VI forto nugriauti ir pastatyti žmonėms naujus namus, toje pačioje teritorijoje pastatyti kur kas daugiau gyvenamojo ploto. Deja, projektas liko tik popieriuje.
„Tai tikrai būtų įdomus prasmingas darbas, tačiau tokiems sumanymams kelią užkerta nepalanki teisinė bazė,” – įsitikinęs Architektų sąjungos atstovas. Jo įsitikinimu, didžiausia klaida, kad žmonėms leista privatizuoti butus, dėl to atsirado daugybė kliūčių tvarkant daugiabučius.
Jei koks daugiabutis sugalvotų pristatyti papildomų aukštų ar priestatą, reikėtų rengti detalųjį planą. Susikirstų daugybė interesų, vien dokumentų rengimo stadija užsitęstų nežinia kiek.
D. Šarakausko nuomone, renovacijai nepasirengta, o kai kurie Lietuvoje įgyvendinti modernizavimo projektai rodo, kad rezultatas ne gerina, o blogina miesto estetinį veidą.
„Joks žymesnis architektas nenorėtų imtis renovuoti namą, nes pasiekti efektingą rezultatą neįmanoma. Juk laikome, kad architektūra yra kultūros dalis, menas, kūryba. Mūsiškė renovacija su tuo neturi nieko bendra,” – apgailestavo pašnekovas.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Arūnas Aliulis:
Vokietijoje daugiabučiai priklauso savivaldybei, o pas mus jie – privati nuosavybė. Vadovaujantis Konstitucija, negalime versti žmones daryti kažką su savo nuosavybe. Mes vos ne vos galime jiems įteigti renovacijos idėją šiltinant namą, nes žmonės tiesiog išmeta pinigus pro langą.
Jei atsirastų koks nors turtingas mecenatas, kuris supirktų daugiabučius, jis su jais galėtų daryti ką nori: griauti, jungti, statyti. O daugiabučių gyventojai bijo skolintis vien namo šiltinimui, ką kalbėti apie namo perplanavimą, naują statybą. Žmogus, kuris neįstengia susimokėti už šilumą, tikrai negalvoja, kad jam reikalingas erdvesnis būstas.
Pastato architektūra eiliniams žmonėms nerūpi. Taip, tai rūpi architektams, nes jie dabar neturi darbo. Visa renovacijos programa yra sukurta todėl, kad esame įsipareigoję ES taupyti šilumos energiją.
Jei to nepadarysime, prarasime labai daug pinigų. Kai gyvensime gerai, taupysime energiją ir sutaupysime pinigų, tada galėsime galvoti, kaip ką perstatyti. Namų modernizavimo procese architektai dalyvauja – jie rengia techninius projektus, tardamiesi su gyventojais, sprendžia, kokia bus namo išorė.
Tai yra parenka apdailos medžiagas, spalvą. Kai kurie namai nusprendžia padidinti įstiklintus balkonus, vienas kitas daugiabutis plokščią stogą pakeitė šlaitiniu, palėpėje atsirado galimybė įsirengti gyvenamąsias patalpas.
Panevėžyje ant vieno namo planuojama įrengti saulės kolektorius. Norint senus namus kardinaliai perstatyti reikalingos milžiniškos lėšos.
