Tikkurila

Gyvenamosios paskirties pastatų sienų apšiltinimo sprendimai ir technologijos

apšvietimo sprendimai

Apie 50% visų namo šilumos nuostolių sudaro šiluma, kurios netenkama per sienas, nes jų plotas lyginant su kitomis atitvaromis yra pats didžiausias. Mintis, kad daugelis šiuolaikinių statybinių konstrukcijų labiau kenkia žmogaus sveikatai, nei ją saugo, skatina mus prisiminti tradicines natūralias medžiagas. Tokios yra senai žinomas keramzitas, polistireno putplastis, akytbetonis (dujų silikatas), termoputos, ekovata.

Keramzitas

Gamyba

Norint trumpai jį apibūdinti, užtektų pasakyti, kad tai geras termoizoliacines savybes turintis bei išoriniams poveikiams atsparus birus užpildas, maždaug 4-5 kartus lengvesnis už gamtinius analogus, kurio sudėtyje nėra tirpiklių ar plaušinių dalelių.

Keramzitas gaunamas kepant natūralų molį sukamosiose krosnyse 1150°C temperatūroje. Prie tokio karščio žaliavos gabaliukai išsipučia ir tampa lengvomis, porėtą struktūrą bei tvirtą lukštą turinčiomis granulėmis. O molis, kaip žinia, jau tūkstančius metų naudojamas statybose dėl savo patvarumo bei puikių mikroklimatinių savybių. Gauto produkto ypatumai priklauso nuo naudotų priedų bei pačios gamybos technologijos. Esant nestabiliai krosnies temperatūrai ar nepakankamai kepimo trukmei, keramzito granulės viduryje lieka neiškepusio molio, kuris, gavęs drėgmės, ima plautis. Tai smarkiai sumažina tiek termoizoliacines, tiek ir konstruktyvines keramzito savybes. Taip pat labai svarbu, kad kepimo metu nebūtų utilizuojamos chemijos pramonės atliekos. Pastarosios dažniausiai naudojamos kaip išsipūtimą gerinantys priedai, tačiau turi didelę įtaką keramzito higieninėms savybėms. Todėl, iš pažiūros panaši medžiaga, gali smarkiai skirtis.

Atsparumas ir savybės

Keramzitas gaunamas didelėje temperatūroje – dėl to ir pats yra nedegus bei atsparus ugniai (atitinka A1 klasės priešgaisrinius reikalavimus). Kepimo metu išpūstų granulių poros sudaro apie 75% vidinio tūrio. Didelė dalis šių porų yra uždaros, todėl keramzitas yra mažai įgerianti , atspari drėgmei bei šalčiui medžiaga. Ventiliuojamas 10-20mm frakcijos keramzito sluoksnis turi tik 0,5%masės drėgmės.

Keramzitas – laidus garui , nekaupia savyje vandens, o kartu yra ir cheminei aplinkai atspari medžiaga. „Iškeptas“ keramzitas yra suskirstomas į frakcijas pagal skersmenį, o tuo pačiu ir pagal savybes. Frakcijų dydžiai apsprendžia keramzito tankį, taip pat jų atsparumą mechaniniam poveikiui bei termines savybes. Smulkus 2-4mm frakcijos keramzitas sveria 400-600 kg/m³,tačiau jo atsparumas gniuždant siekia 3MPa – jis kietas, nors ir lengvas. Viena populiaresnių yra 10-20 mm frakcija, jos piltinis tankis yra apie 250-300 kg/m³, o šiluminio laidumo koeficientas λ10 – apie 0.09 (W/mK), jei jį lygintume su mineralinės vatos termoizoliacinėmis savybėmis, tai keramzitas šiek tiek atsilieka,
mineralinės vatos – λ10 = 0.035 – 0.04 W/mK. Tačiau keramzitas turi daug didesnę šiluminę inerciją kuri yra proporcinga jo tankiui. Dėl šios inercijos keramzitu apšiltinta patalpa ne taip greitai reaguoja į temperatūrinius pokyčius viduje ar išorėje.

Kaip ir daugelis termoizoliacinių medžiagų, keramzitas puikiai absorbuoja garsą, nepaversdamas patalpos hermetiška uždara erdve. Naudojant jį tarp vidaus medinių perdangų, yra sudaromas garso barjeras. Šio užpildo tai pat nepuola grybelis, neveikia korozija, jis nesukrenta.

Technologija.

Keramzitą reikalui esant, galima panaudoti net kelis kartus, taip pat įmanoma transportuoti pneumatine pompa net į 22-24m aukštį, arba paskleisti 40m spinduliu horizontalia kryptimi. Kaip apšiltinimo medžiaga, nenaudojant jokių rišiklių, keramzitas yra tiesiog pilamas į tarpą tarp vidinės ir išorinės sienos, pasklisdamas jis užpildo visas ertmes, todėl jo nereikia spausti mechaniškai. Tai dar labiau pagreitina statybos procesą. Neretai pastato rekonstrukcijos metu paaiškėja, kad pamato laikomoji galia nedidelė. Tada stengiamasi kaip galima mažiau apkrauti esamą konstrukciją – naudoti lengvas medžiagas. Net ir čia, ypač atliekant betonavimo darbus, keramzitas yra nuostabus pagalbininkas. Naudojant jį kaip užpildą, galima gauti betoną, kurio tankis nuo 400 iki 2300kg/m³. Taigi, pasirinkus norimą betono stiprumą ,apkrova bus sumažinta, o tuo pačiu pagerės ir sienos termoizoliacinės savybės.

Akytbetonis

Gamyba

Jau 19 a. pabaigoje buvo žinoma, kaip gaminti akytbetonį. Amžių sandūroje akytbetonio gamybos technologija buvo patobulinta: kietinimui imta naudoti suslėgtus garus. Taip buvo pradėta gaminti porėta medžiaga – akytbetonis. Anksčiau ši medžiaga buvo vadinama dujų silikatu, tačiau dabar šis pavadinimas būtų netikslus, nes porų išpūtimui naudojama aliuminio pudra, išsisklaido dar iki medžiagos kietinimo proceso. Gaminant akytbetonį, labai smulkiai sumaltą kvarco smėlį rišiklis paverčia tiršta želę primenančia mase. Smiltelės stipriai sukimba. Vėliau iš šios masės autoklave gaminamas porėtas kalcio silikatas.

Atsparumas ir savybės. Porose uždarytas oras suteikia išskirtinių šilumos izoliacinių savybių. Atitvarinių iš akytbetonio pasipriešinimas šilumos skverbimuisi yra 3 kartus didesnis už keraminių plytų ir 8 kartus didesnis už sunkaus betono. Labai svarbu yra tai, kad akytbetonį galima naudoti ne tik išorinių ar vidinių sienų statybai, bet ir perdangoms, ir denginiams. Taip šilumos nuostoliai sumažinami visame name. Nors iš akytbetonio lengvai pasišalina perteklinė drėgmė, tačiau, statant pastatus, akytbetonio konstrukcijas reikėtų apsaugoti nuo kritulių.

Akytbetonis ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemą sumažėja šilumos nuostoliai, o vasarą patalpos neįkaista, be to, išvengiama staigių temperatūros svyravimų. Akytbetonis sugeba sugerti drėgmę, o vėliau ją grąžinti: taip reguliuojamas oro drėgnumas patalpose ir sukuriamas palankus mikroklimatas. Akytbetonis pasižymi dar viena puikia savybe – tai ekologiška medžiaga, neišskiriant! į aplinkų jokių toksiškų junginių. Gaminant akytbetonį, kuro sudeginama daug mažiau, nei gaminat tokį patį tūrį keraminiu plytų, be to, akytbetonio radioaktyvumas yra kelis kartus mažesnis nei tų pačių keraminių plytų. Pagal ekologiškumų akytbetonis užima antrų vietų po medienos.

Technologija

Keli lemtingi gamybos proceso patobulinimai suteikė akytbetoniui visiškai naujų savybių. Iš akytbetonio gaminami sienų blokeliai, armuotos perdangos ir denginio plokštės, laikančios sąramos, U formos blokai nelaikančioms sąramoms, laiptų pakopos, t.y. beveik visas statybiniu medžiagų komplektas namui iš akytbetonio statyti. Dėl porėtos struktūros jis yra masyvus, bet lengvas. Akytbetonis tvirtas it akmuo, tačiau jį lengva ir paprasta apdirbti, be to, jis yra visiškai nedegus, juo neplinta ugnis. Dėl ypatingos struktūros akytbetonį lengva pjaustyti, gręžti ir frezuoti, todėl dirbant su šia medžiaga galima kurti įvairesnes architektūrines formas. Geras gaminių tūrio ir svorio santykis leidžia efektyviai išnaudoti transporto priemonių pajėgumų.

Tai bene vienintelė medžiaga, iš kurios galima statyti išorines sienas ir papildomai jų nešiltinti. Tinkamai parinkus sienos storį bei blokeliu tankį, tokią sieną pakanka nutinkuoti ir nudažyti. Nenaudojant apšiltinimo medžiagų, žymiai atpinga ir sutrumpėja statybos laikas. Reikia žinoti, kad išorinis tinkas turi būti laidus iš patalpų besiskverbiantiems garams, bet nelaidus krituliams. Gaminant akytbetonio elementus, naudojama tiksli pjaustymo technologija. Kadangi gaminiu matmenys yra labai tikslūs, mūrijant vietoj skiedinio galima naudoti klijus. Toks mūras daug geresnis šilumos laidumo atžvilgiu, nes sienos savybės bet kurioje vietoje yra vienodos.

Ekovata

Gamyba

Ekovata – gaminama iš makulatūros pridedant nelakių organinių medžiagų – borokso bei boro rūgšties, kurios nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Pasaulyje statybose ji naudojama nuo 1893m.

Atsparumas ir savybės

Apšiltinant šia termoizoliacine medžiaga medines konstrukcijas, nebūtini antiseptikai, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių lygų bei graužikų, o pastatą nuo pelėjimo bei drėkimo. Gaisro atveju ekovata apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų, turi geras garsą izoliuojančias savybes. Boro junginiai apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo ir grybelinių ligų, ekovatoje nesiveisia vabzdžiai ir graužikai. Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio ekovatos sluoksnio, jos plaušeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę, kuri užkerta kelią orui patekti į ekovatos vidų, todėl namų apšiltinimui naudojant ekovatą nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančias plėveles. Savo sudėtyje neturi lakių sveikatai pavojingų medžiagų. Nustatyta, kad boro rūgšties druskos visiškai negaruoja, o boro rūgštis garuoja (pernešama) kartu su karštais vandens garais esant 100 laipsnių temperatūrai. Eksploatacijos metu temperatūra taip aukštai nepakyla, todėl ir boro rūgštis praktiškai negaruoja. Ji priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei, todėl ji saugo medines ir metalines konstrukcijas nuo aukštų temperatūrų ir tiesioginio ugnies poveikio. Šią savybę suteikia į ekovatos sudėtį įterpiamos boro-borokso druskos, kurios įkaitusios išskiria kristalizacinę drėgmę ir pristabdo deguonies patekimą ir gaisro vietą, tuo stabdydamos ugnies plitimą ir vėsindamos izoliacijos sluoksnį. Dėka boro junginių ekovata nedega ir nesilydo, o tiktai lėtai rusena. Gaisro metu ekovata neišskiria jokių nuodingų dujų.

Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra λ10 = 0.039 W/mK, prie +10°C. Šis termoizoliacinis rodiklis labai nedaug kuo skiriasi nuo pačio mažiausio mineralinės vatos rodiklio.

Technologija.

Remiantis laboratorijų išvadomis ir patirtimi, ekovata nuo kitų termoizoliacinių skiriasi tuo, kad ją naudojant daugeliu atveju nereikalinga brangi pastatams neleidžianti kvėpuoti garo izoliacija. Tai ne tik sumažina statybines išlaidas, bet pagerina ir pastatų eksploatacines sąvybes. Naudojant ją nėra atliekų ir pertekliaus (tik reikalingais kiekiais reikiamu metu), sandėliavimo išlaidų, pakrovimo- iškrovimo išlaidų. Ji prailgina pastatų tarnavimo laiką, sumažina išlaidas jų remontui, saugo pastatus nuo šalčio/karščio ir nuo gausios drėgmės.

Šiltinimo būdai:

Pastatų sienų šiltinimas ekovata „sausu” būdu
• Ekovata lengva, biri, suspausto oro pagalba lengvai paskirstoma medžiaga, todėl ja patogu apšiltinti oro tarpus sienose, sunkiai prieinamas konstrukcijų tuštumas ir vietas, kurioms netinka plokščių ar demblių pavidalo termoizoliacinės medžiagos.
• Ekovatos izoliacinis sluoksnis būna tankus ir vientisas – nėra siūlų šilumai nutekėti.
• Ekovatą į pastato atitvaras galima supilti rankomis arba instaliuoti mechanizuotai specialiais išpūtimų įrengimais.
• Ekovatą instaliuojant mechanizuotai gaunamas vienodo tankio izoliacijos sluoksnis, išpurenti ekovata plaušeliai tarpusavyje lengviau sukimba, sumažėja medžiagos išeiga. įpučiant į atitvarų ertmes ji suslegiama iki reikiamo tankio, todėl išvengiama medžiagos nusėdimo.

Pastatų sienų šiltinimas ekovata „drėgnu” būdu
• Ekovata „drėgnu” būdu naudojama, kai nėra uždarų ertmių.
• Ekovata užpūsta „drėgnu” būdu išlaiko savo formą, apšiltinant sausu metų laiku išdžiūsta per keletą dienų, apdailą atlikti galima neskubant.
• Ekovata apšiltinant „drėgnu” būdu galima pasiekti norimą šiluminę varžą, nes ekovatą galima užpūsti 5-15 cm storio sluoksniu.

Instaliuojant ekovatą mechanizuotu būdu, į sienų ertmes, tankiu daugiau kaip 45 kg/m3 ji nesuslūgsta (4 pav.). Teisingai eksploatuojant pastatą vata išlieka pilnavertė daugiau kaip 50 metų.

Pastatų šiltinimas ekovata „klijiniu” būdu
• Ekovatą naudojant klijiniu būdu, nereikia įrengti karkaso.
• Ekovata klijiniu būdu galima apšiltinti horizontalius arba pasvirusius paviršius (pučiant iš apačios)
• Ekovata klijiniu būdu gali būti naudojama kaip antikondensacinė danga metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų pastatams.
• Ekovata apšiltinus paviršius klijiniu būdu nebūtina atlikti apdailą.

Termoizoliacinės putos

Gamyba

Sienų oro tarpui užpildyti naudojamos termoputos dar vadinamos aminoplasto putomis.

Atsparumas ir savybės

Termoputos mažai praleidžia šilumą, jų šilumos laidumo koeficientas tik 0,033 W/mK, tai vienas iš pačių mažiausių rodiklių tarp mūsų tiriamų medžiagų. Termoizoliacinės putos yra atsparios degimui, jos nepalaiko degimo proceso, joms yra suteiktas A2 kategorijos priešgaisrinis sertifikatas. Putose nesiveisia nei graužikai, nei vabzdžiai, nei grybeliai. Medžiaga yra ištirta laboratorijose ir turi visuomenės sveikatos centro leidimą naudoti gyvenamų namų šiltinimui. Tai ekologiškai švari medžiaga, į aplinka neišskiria jokių nuodingų cheminių medžiagų.

Technologija

Efektyvus namų šiltinimo būdas – sienoje esančio oro tarpo užpildymas porėta medžiaga. Termoputomis užpildžius oro tarpus, pasiekiamas dvigubas efektas: sustabdoma ventiliacija tarp sienų ir padidėja sienos šiluminė varža. Sienų šiltinimas, užpildant oro tarpus, Europoje naudojamas daugiau kaip 40 metų ir yra pakankamai ištobulintas. Termoputos yra specialiai skirtos sienų oro tarpams užpildyti ir atitinka Europos bendrijos standartus ir ekologinius reikalavimus. Medžiaga nepraleidžianti drėgmės ir atspari šalčiui, yra priskirta nepalaikančių degimo medžiagų klasei. Įpurkštos termoputos leidžia sienoms kvėpuoti, yra ilgaamžės ir praktiškai tarnaus nekeisdamas savo formos tol, kol stovės namas.

Apšiltinus sienų ertmes, bendrus namo šilumos nuostolius galima sumažinti apie 30%, o tai leidžia sutaupyti apie 25% kuro per metus. Vadinasi sienų šiltinimui išleistos lėšos visiškai atsipirks per 4 metus.

Šiltinimo eiga:

• Išorinėse namo sienose kas 1 m vertikalia ir horizontalia kryptimi yra gręžiamos 16-18 mm skylutės.
• Specialioje įrangoje yra sumaišomi termoputų komponentai.
• Kompresoriaus suspausto oro pagalba komponentų mišinys yra
išpučiamas ir termoputos per žarną su antgaliu pro skylutes yra įpurškiamos į tarpusienius.
• Užpildžius oro tarpus, darbuotojai užtaiso skylutes cemento skiediniu taip, kad nelieka jokių žymių.

Polistireninis putplastis

Gamyba

Polistireninis putplastis (Expanded Polystyrene – EPS), gaminamas iš plėtriojo polistireno kurį šeštajame dešimtmetyje  Vokietijos bendrovė BASF. Jis susideda iš tarpusavyje susijungusių tuščiavidurių granulių. Jame yra 98 % oro ir 2 % polistireno. Polistirenas gaminamas iš naftos perdirbimo produktų – stirolo (C8H8) ir pentano (C5H12). Polimerizacijos metu stirolo molekulės jungiasi viena su kita į grandines, polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunamas polistirenas. Stirolas yra bespalvis skystis, 1831 pirmą kart išskirtas iš medžio žievės, o šiandien gaminamas iš naftos. Pentanas, EPS medžiagoje naudojamas kaip plėtiklis, yra sotusis angliavandenis, kurio sudėtyje yra metano ir propano. Plėtrusis polistirenas aprūpinamas degumą slopinančiu priedu. Dažniausia tai – heksabromciklododekanas (HBCD). Lietuvoje draudžiama naudoti polistireninį putplastį be degumą slopinančių priedų.

Atsparumas ir savybės

Polistireninis putplastis yra labai lengva medžiaga, turinti geras šilumos izoliavimo savybes, nedidelį vandens įgertį. Lyginant su kitomis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, EPS turi labai gerą mechaninį stiprį. Jis nesudaro pelėsiniams grybams palankios terpės, degdamas išskiria mažai nuodingų medžiagų (kelis kartus mažiau negu degant spygliuočiams), netirpus vandenyje. Polistireninis putplastis yra pakankamai atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui. Polistireninį putplastį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Oras įskliaustas į uždaras 0,2–0, 5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0, 001 mm. Oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis laiduoja puikias polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Kadangi oras iš akelių nesisklaido, termozioliacinis poveikis išlieka pastovus. Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumas. Juo šilumos laidumas mažesnis, juo geresnė termoizoliacija. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,030 – 0,045 W/(m·K) šilumos laidumas.

Svarbi polistireninio putplasčio savybė yra mechaninis stipris veikiant apkrovai. Skiriamas gniuždomasis įtempis (jis gali siekti, kai gaminys deformuojamas 10%, net 450 kPa), lenkiamasis stipris (jis maksimaliai 750 kPa), statmenas paviršiui stipris tempiant (iki 400 kPa). Polistireninio putplasčio atveju svarbesnis gniuždomasis įtempis, nes taikant polistireninį putplastį dažniau tenka susidurti su gniuždomąja apkrova.

Gaminių kontrolės tikslais pasirinktas gniuždomasis įtempis esant 10% deformacijai, nors praktikoje polistireninio putplasčio deformacija apkrovos sąlygomis būna daug mažesnė. Gniuždomasis įtempis priklauso nuo tankio, taip pat bandymo temperatūros. Didelis polistirenio putplasčio privalumas statmenas paviršiui stipris tempiant. Kintant garinei drėgmei bei temperatūrai, ši polistireninio putplasčio savybė nekinta. Geros polistireninio putplasčio stiprio savybės sąlygoja tai, kad pastatų išorinės sienos, apšiltintos polistireniniu putplasčiu ir nutinkuotos plonasluoksniu tinku, gerai atlaiko fasadų įrengimo kokybės tikrinimo bandymus.

Polistireninis putplastis yra degus (priskiriama E degumo klasė, tai ta pati kategorija, kuriai priskiriamos kompozicinės sistemos su akmens vata). Veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, polistireninis putplastis ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio irimo produktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis, kurių temperatūra yra 450–500°C. Polistireninis putplastis savaime neužsidega esant žemesnei negu 450°C temperatūrai.

Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, todėl neskleidžia vandenyje jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti požeminius vandenis. Polistireninis putplastis nepūva ir neyra, todėl jokiomis kenksmingomis medžiagomis neužteršia dirvožemio. Polistireninis putplastis nėra radioaktyvus: neskleidžia jokio alfa, beta ar gama spinduliavimo.

Technologija

Polistireninis putplastis turi labai dideli panaudojimo spektrą, jis nepūva, nedūla ir yra atsparus senėjimui. Pastatų sienų šiltinimo kaina, naudojant polistireninį putplastį gali būti mažesnė nuo 12 iki 33%, priklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos ir medžiagos. Polistireninis putplastis yra vertinga medžiaga, gamybos atliekas bei nepanaudotą EPS galima pakartotinai naudoti gamybos cikle, o sumalus – kaip lengvą priedą betono ir statybinių skiedinių mišiniams. Plokštės gaminamos pageidaujamų matmenų. Jas labai lengva supjaustyti pagal pageidaujamą dydį ir matmenis.

Išvados
Palyginus keramzitą, polistireno putplastį, akytbetonį (dujų silikatas), termoputas ir ekovatą, buvo prieita prie tokios išvados, jog daugelis šių termoizoliacinių medžiagų ne tik, kad neatsilieka nuo jau tradicinėmis tapusių „Paroc“ bei „Isover“ gaminių, bet juos kai kur net lenkia. Visos šios termoizoliacinės medžiagos yra ekologiškai švarios, neteršia aplinkos. Parvarios laiko atžvilgiu, bei aplinkos poveikiui. Kai kurios, reikalui esant gali būti „prikeltos“ antrai jaunystei, panaudojamos iš naujo (keramzitas, polistirolo putplastis). Tai laiko ir daugelio statybos specialistų patikrintos ir pripažintos šilumos izoliavimo priemonės, tad manau ateityje jos užims aukštą vieta gyvenamųjų pastatų šiltinime.

Kiti temos straipsniai

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu