Sausio 24d. Pirmadienis

Aktyviems žmonėms – pasyvieji namai

(2) 2014 Vasario 10d.
Peržiūrų skaičius: 34172
Aktyviems žmonėms – pasyvieji namai
Štai kaip atrodys baigtas pasyvusis namas Pilaitės mikrorajone.

Itin ekonomiški pasyvieji namai – ateities statiniai, kurie ir po dešimtmečio, ko gero, dar gali būti naujiena būsto rinkoje ir jų paklausa tik augs.

Vietoj trijų kambarių buto – pasyvusis namas

Vilnietis Mindaugas – būsimo pasyviojo namo Pilaitės mikrorajone šeimininkas. Iki namo – ir dar pasyviojo– nueitas tikrai ilgas kelias. Idėja apie tokį būstą gimė dar prieš krizę.

Pagausėjus Mindaugo šeimai, prireikė ir erdvesnio būsto. Tuo metu, 2008-ųjų vasarą, trijų kambarių maždaug 80 kv. m butas kainavo per 400 000 Lt. Ir tai dar be apdailos. „Man atrodė, kad tokia kaina už butą – neprotinga. Už panašią sumą, neskaičiuojant sklypo, buvo galima pastatyti dvigubai didesnį namą. Tačiau namai turėjo vieną labai didelę blogybę – brangų šildymą. Mano draugai ir pažįstami už jį mokėdavo ir tebemoka po 1000 ir daugiau litų kas mėnesį. Todėl pradėjau ieškoti, kaip būtų galima suręsti daug šiltesnį pastatą. Taip 2009 metų pradžioje sužinojau apie pasyviuosius namus“, – apie savo pasirinkimą pasakoja šeimininkas.


Namas statomas nedideliame 6 arų sklype, todėl dalį saulės šilumos suvalgo rytinis ir pietinis kaimynai.

Kaip daugelis lietuvių, kurie neigia viską, kas nauja, Mindaugas iš pradžių sunkiai tikėjo pasyviojo būsto idėja. Jam atrodė, kad kur kas storesni nei įprasta šiltinamieji sluoksniai, ypatingas pastato sandarumas, rekuperacinė vėdinimo sistema ir kamino nebuvimas, – gana absurdiškas, sunkiai ir brangiai įgyvendinamas dalykas. Tačiau po ilgų mėnesių, praleistų interneto forumuose, požiūris pasikeitė.

„Nusprendžiau, jei projektuoti ir statyti namą – tai tik pasyvųjį. Tačiau tuo metu atestuotų pasyviųjų namų ekspertų Lietuvoje beveik nebuvo, o esami už projektus prašė nuo 35 tūkst. litų. Laimei, internetu pavyko susipažinti su reikiamais žmonėmis, kurie padėjo įgyvendinti svajonę.“

Apetitas kyla bevalgant

Nedidelio namo projektą kūrė architektas Aurimas Zaniauskas, o skaičiavimus su PHPP (Passive House Planning Package – pasyviojo namo planavimo paketas) vykdė projektuotojas Karolis Januševičius. 2012 m. rudenį gimė pirmosios idėjos.

Remdamasis pirmųjų Lietuvoje pastatytų pasyviųjų namų patirtimi, šeimininkas manė, kad jo būsimam itin šiltam ir taupiam būstui pakaks grindyse pakloti 30–35 cm putplasčio, ant sienų prilipdyti 30 cm neoporo, o stogą apšiltinti 40–45 cm vatos sluoksniu. „Pasirodo, kad stipriai klydau. Suvedus namo duomenis į PHPP programą paaiškėjo, kad pastato energijos poreikis šildymui yra 30 kWh/m². Situaciją blogino tai, kad namas statomas mažame 6 arų sklype, todėl dalį saulės šilumos suvalgo rytinis ir pietinis kaimynai.

Rytuose ant kalvelės esantis kaimyno namas užstoja apie 23 proc. per metus į namą krentančios saulės šilumos. Pietinėje pusėje kaimyno nėra, bet pamodeliavus prasčiausią situaciją, PHPP programa parodė, kad jis galėtų suvalgyti apie 29 proc. saulės šilumos. Tai labai blogai, bet nuo aplinkybių niekur nepabėgsi“, – projektuotojų pateiktus rezultatus ir laikiną nusiminimą prisiminė Mindaugas.

Atliekant pirmus skaičiavimus taip pat nebuvo įvertinta, kad mažas sklypas nėra idealiai atsuktas į pietus. Po korekcijų paaiškėjo, kad namo energijos poreikis sumažėjo iki 21 kWh/ m². Toliau mažinti namo energijos sąnaudas ir siekti pasyviojo namo standarto sekėsi gana sunkiai, tačiau tikėtina, kad tikslaą galiausiai vis dėlto pavyks pasiekti.

Silpniausia namo vieta – pamatai

Gręžtinių polių pasirinkimą lėmė nepalankios geologinės sąlygos.

Mindaugo namas turėjo iškilti ant pasyviesiems statiniams dažniausiai naudojamų plokščiųjų pamatų, tačiau teko pasirinkti gręžtinius polius. Tokį sprendimą lėmė itin nepalankios geologinės sąlygos.

„Padarius tyrimus paaiškėjo, kad viename sklypo kampe, nukasus 40 cm nuo paviršiaus, pasiekiamas reikiamo stiprumo gruntas, o kitoje pusėje tektų kastis į daugiau nei dviejų su puse metrų gylį. Be to, visoje teritorijoje smėlio buvo priversta nenukasus dirvožemio. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau šis augalinis gruntas gali pradėti pūti. Todėl norint daryti plokščius pamatus, būtų reikėję iškasti beveik 3 m gylio duobę, pilti daugybę smėlio sluoksnių ir juos tankinti. Tai labai brangu. Žodžiu, dėl papildomų žemės darbų man plokštieji pamatai būtų kainavę daug daugiau, o rizikuoti ir statyti namą ant neaiškaus grunto pabijojau“, – sako Mindaugas.

Reikalavimai Mindaugo namui, kad jis tenkintų pasyviojo namo standartą, t. y. šildymui pakaktų 15 kWh/m² per metus:

  • grindyse turi būti 40 cm putplasčio (U – 0,091 W/m²K arba R-10,99 m²K/W)
  • ant sienų – 35 cm neoporo (U – 0,082 W/m²K arba R-12,19 m²K/W)
  • stoge – 50 cm mineralinės vatos (U – 0,074 W/m²K arba R-13,51 m²K/W)
  • namo oro apykaita turi neviršyti 0,4 karto per valandą, esant 50 Pa slėgio skirtumui tarp lauko ir vidaus
  • rekuperatoriaus naudingo veikimo koeficientas – ne mažesnis nei 93 proc.
  • langų šilumos laidumas – ne didesnis nei 0,8 W/m²K
  • taip pat būtini langai, kurių šilumos laidumo koeficientas būtų kuo mažesnis
  • būtina užtikrinti kuo mažesnę šilumos tiltelių įtaką.


PASTABA. PHPP programa rodo, kad namo 1 kv. m šildymui per metus reikės 15 kWh energijos. Šis skaičius yra tik prognozuojamas norminiams metams. Skaičiavimuose standartiškai nurodoma, kad šildymo sezono metu kambariuose bus palaikoma 20 laipsnių temperatūra. Jei bus aukštesnė temperatūra, energijos poreikis išaugs.

Šleivarankiai statybininkai – pasyviojo namo peilis

Projektuoti pasyvųjį namą, anot Mindaugo, ne tik lengva, bet ir smagu. Tačiau rožinius akinius tenka nusiimti pradėjus statyti. Viena didžiausių bėdų – galimas statybos brokas. Mat statybininkai įpratę statyti kaip įpratę ir tai, kad pasyvusis namas reikalauja itin kruopštaus ir tikslaus darbo, jiems yra didelė staigmena. Šeimininkas jau pasimokė, kai išvykęs atostogų vos savaitei vienos įmonės darbininkus paliko apšiltinti pamatus. Grįžęs pamatė, kad jie taip prastai atliko savo darbą, jog teko greitai ir piktuoju išsiskirti. Brokas pašalintas ir tai atlikta labai kruopščiai.

„Gerai, kad nusprendžiau daryti polių sijoną – taip vadiname papildomą polių šiltinimą. Atkasus pamatus, pamačiau, kad jie buvo apšiltinti šleivarankių. Putplastis sudėtas bet kaip, su tarpais, kreivai, šleivai. Ne tik viską ištaisėme, bet ir papildomai iki metro gylio nuo žemės paviršiaus apšiltinome polius. Žinoma, per polius patiriamų šilumos nuostolių visiškai išvengti nepavyko, bet jų įtaka sumažinta iki minimumo. Apskritai šio mano namo didžiausias trūkumas ir yra pamatai“, – atvirauja šeimininkas.

Stogas – rimtas: itin tvirtas ir šiltas

Jeigu namo sienos nėra ypatingos, jas galima statyti iš bet kokių statybinių medžiagų, svarbiausia, kad būtų tinkamai apšiltintos, o štai įrengti stogą nėra toks jau paprastas dalykas. Norint tinkamai apšiltinti, kaip šiuo atveju, būtinas net 50 cm šiltinamosios medžiagos sluoksnis, o paprastos gegnės nėra pats tinkamiausias dalykas. Mat tokių matmenų gegnių, kaip mes jas visi įsivaizduojame, niekas negamina.


Stogo konstrukcijoms panaudota rinkos naujiena – dvitėjės sijos.

Būtinas papildomas masyvus karkasas. Tačiau šio pasyviojo namo atveju karkasas nebus gremėzdiškas. Mat stogo konstrukcijoms panaudotos rinkos naujiena –dvitėjės sijos. Jų aukštis 40 cm. Taigi tereikės papildomo 10 cm pakalimo.

Sijų pagrindą sudaro tarp dviejų tašų įklijuotos OSB plokštės, kurios pasižymi kur kas geresnėmis šilumos laidumo savybėmis nei medis, nes šiltinamoji medžiaga beveik visą siją apgaubia. Neapšiltinta lieka tik labai siaura medienos dalis. Pasyviajam namui tai itin svarbu,nes gryna mediena jau sukuria šiokį tokį šilumos tiltelį.

„Medis nėra toks šiltas kaip putplastis ar vata. Be to, šios sijos yra lengvesnės už įprastas gegnes, o tvirtumu nė kiek nenusileidžia. Ir kaina buvo panaši. Imponavo, kad bus beveik vientisa gamyklinė sistema, o ne vietoje sumeistrautas karkasas“, – teigė savo pasirinkimu itin užtikrintas šeimininkas.



Kiti namo ypatumai

Mindaugas kartu su šeima kol kas renkasi šiam būstui reikalingus langus. Jų rinkoje jau apstu, tačiau norėtų sertifikuotų Pasyviųjų namų institute. Renkasi ir būsimą fasado apdailą, bet dėl pastarosios galvą suka mažiausiai. Stogui dengti buvo pasirinktos keraminės „Monier“ čerpės, kurios turi savybę akumuliuoti šilumą dienos metu ir lėtai ją atiduoti šaltesniu, nakties, metu. Kartu šios čerpės puošia visą namą ir nereikia rūpintis papildomu papuošimu. Po čerpėmis įrengta difuzinė plėvelė Divoroll Universal 2S, turinti ne tik puikias išgarinimo savybes, atsparumą vandeniui, bet ir 0,006 m3 (m2/h 50 Pa) atsparumą oro prasiskverbimui, užtikrinantį pastogės sandarumą ir neleidžiantį vėjui išpustyti šilumos iš pastato. Šiame name dominuos tinkas ir keliasdešimt kvadratinių metrų klinkerio plytelių.

Namo plotas – 140 kv. metrų. Toks plotas neatsitiktinai. Pasyviųjų namų institutas yra apskaičiavęs, kad optimalus plotas vienam šeimos nariui yra 35 kv. metrai. „Atsisakėme garažo, bus tik nešildoma stoginė automobiliams, lauko sandėliukas. Nuo pradinių užmojų sutaupėme apie 100 kv. metrų, kuriuos būtų tekę šildyti. O kartu ir nemažą sumą pinigų, kuriuos investuojame į storesnius namo kailinius. Taigi pinigų išleidome ne daugiau nei planavome“, – pasiektais rezultatais patenkintas šeimininkas.

Didžiausias šiuo metu būsimų gyventojų galvos skausmas – namo šildymo sistema. Skaičiuojama, kad per metus šildymui reikės apie 2100 kWh energijos. Jei bus šildoma vien elektra, pasiekti pasyviojo namo standarto niekaip nepavyktų, taigi būtinas kitoks sprendimas.


Pasyviojo namo statyba reikalauja atidumo kiekvienai detalei. Bet tikslas nėra taupus termosas, tikslas – aukšta gyvenimo kokybė efektyviame name.

Iki sklypo vedamų dujų šeimininkai greičiausiai atsisakys, nes tai būtų dar vienas šilumos tiltelių šaltinis. Galvojama šildymą ir karšto vandens gamybą patikėti šilumos siurbliams, kurie energiją ima iš oro („oras-vanduo“ sistema) arba iš gręžinio („vanduo-vanduo“ sistema, paprastai vadinama geoterminiu šildymu). Pirmoji sistema priimtinesnė dėl mažesnių įdiegimo kaštų (apie 14–23 tūkst. Lt), bet jos SPF (sezoninis efektyvumas) gali siekti 2,5. Toks šildymas neefektyvus lauko oro temperatūrai nukritus žemiau -15 laipsnių šalčio. Antroji kainuoja brangiau (apie 25–35 tūkst. Lt), tačiau jos SPF didesnis – maždaug nuo 3,5.



„Viską būtina labai tiksliai apskaičiuoti. Jei kuriose nors konstrukcijose patiriami šiluminiai nuostoliai, tai kitose būtina tai kompensuoti. Namas bus tikrai šiltas, tvirtas ir labai ekonomiškas. Pagrindinis dalykas – jis tarnaus mums, o ne atvirkščiai. Juk šiais laikais esame tiek užsiėmę, kad po dienos darbų mažai kam dar norisi krapštytis katilinėje, atlikti kad ir smulkius remonto darbus ir panašiai. Uždirbtus pinigus visi taip pat turime kur išleisti. Nuolat investuoti į namą – tikrai ne man“, – būsimais privalumais dalijosi savininkas.

Būdų, kaip pasiekti itin didelio energetinio efektyvumo, yra. Tačiau būtina nuo pat pradžių, nuo sklypo pasirinkimo, konsultuotis su specialistais, kurie turi tokios statybos patirties. Geresnė sveikata, itin palankus gyventi mikroklimatas, mažos sąskaitos, kurios nebekels jokių rūpesčių, – štai ką gausite, jeigu jūsų namas bus pasyvusis. Toks statinys visas šias problemas dėl savo ypatybių sprendžia pats.


 

AB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminamas pilkasis polistireninis putplastis „Neoporas“ puikiai tinka aukšto energinio efektyvumo būstų statybai. Neoporo plokščių termoizoliacinės savybės yra pagerintos polistireninio putplasčio žaliavą papildant grafitu. Dėl 20 proc. geresnių nei analogiško tankio baltojo polistireninio putplasčio sąvybių „Neoporas“ plačiai naudojamas projektuojant pasyviuosius namus. Naudojant neoporą, pakanka penktadaliu plonesnio termoizoliacinės medžiagos sluoksnio tam pačiam efektui išgauti.


Straipsnis publikuotas žurnale "Statyk"

Linas Lalas, Butauto Barausko nuotr.


Pirmas reidas: statybos ir darbo inspektoriai pradėjo renovacijos patikrinimus

Pirmas reidas: statybos ir darbo inspektoriai pradėjo renovacijos patikrinimus

Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradėjo bendrus renovuojamų namų patikrinimus. Sausio 4 d. abiejų įstaigų inspektoriai patikrino du renovuojamus namus Vilniuje, Rinktinės gatvėje.


Rąstiniai namai: nauji metai – nauji reikalavimai?

Rąstiniai namai: nauji metai – nauji reikalavimai?

Besikeičiančios Europos Sąjungos direktyvos paskatino naujų, griežtesnių reikalavimų atsiradimą statybos sektoriuje. Pastarieji nukreipti į energijos taupymą ir aplinkosaugą. Pokyčiai lėmė, kad nuo praeitų, 2016 metų, lapkričio 1 dienos namų...


FLUXnamiai, arba trumpa loftų istorija

FLUXnamiai, arba trumpa loftų istorija

Pasaulyje egzistuoja įvairių nuomonių vadinamųjų loftų atžvilgiu. Kartais ši idėja kritikuojama dėl „prastesnių“ gyvenimo sąlygų, kartais - dėl palyginti didelio investicijų poreikio, tačiau praktinė pusė akivaizdi - gyvenimui...


Energiškai efektyvus biurų kompleksas Stokholme

Energiškai efektyvus biurų kompleksas Stokholme

Įdomus kompleksinis pastato modernizavimo projektas įgyvendintas Stokholmo centre įsikūrusiame biurų pastate Sveavägen 44. Po rekonstrukcijos šis pastatas tapo energiškai efektyviu biurų, parduotuvių, viešbučių ir gyvenamojo būsto kompleksu....


Angarų statyba, kaip išsirinkti tinkamą angarą ir pamiršti rūpesčius?

Angarų statyba, kaip išsirinkti tinkamą angarą ir pamiršti rūpesčius?

Modernūs ir naujoviški angarai pritaikyti būtiniausioms reikmėms, dėl to tikrai nesunkiai išsirinksite norimą ir patikusį angarą savo reikmėms ir būtinybėms. Perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte daugiau apie angarų projektavimą ir statybą...


Sėkmės paslaptis – kokybė ir patvarumas

Sėkmės paslaptis – kokybė ir patvarumas

Įrengiant vonios kambarį didžiausias dėmesys paprastai skiriamas madingiems plytelių raštams ar naujoviškai santechnikai, bet visa ko pagrindas – dailiai ir kokybiškai priklijuotos plytelės – kažkodėl pamirštamos. Juk niekas nepaneigs,...


Į kokius dalykus labai svarbu atkreipti dėmesį renkantis naują būstą?

Į kokius dalykus labai svarbu atkreipti dėmesį renkantis naują būstą?

Gyvenimas namuose, kurie iki mažiausių smulkmenų atitinka Jūsų poreikius, žinoma, kur kas malonesnis. Ne veltui šiais laikais ieškantys tobulų namų dažniausiai yra reiklūs, skiria labai daug laiko, galiausiai, kelia labai daug reikalavimų.


Karkasinis namas EKOP – komfortui be rūpesčių

Karkasinis namas EKOP – komfortui be rūpesčių

Vieno aukšto karkasinis namas 3-4 asmenų šeimai, su terasa ir garažu. Patogus ir komfortiškas namo projektas su didele svetaine ir didelėmis vitrinomis, kurios sujungia svetainę su erdve terasa ir vaizdu į kiemą. Namas sudarytas iš dviejų zonų

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...