Medienos savybės

---

Mediena naudojama beveik visose pramonės šakose:  iš jos gaminami įvairiausi dirbiniai. Tačiau ne kiekvienas medis viskam tinka. Norinčiam parinkti tinkamiausią medžiagą, reikia būti susipažinusiam su jos fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis.

Fizinės medienos savybės tai spalva, kvapas, tekstūra, drėgnumas, laidumas drėgmei, šilumai, elektrai ir garsui, svoris.

Iš medienos spalvos dažnai galima nustatyti medžio veislę, kokybę, amžių ir kt. Juo senesnis medis, juo jis tamsesnis. Sveikos medienos spalva yra vienodo intensyvumo. Įvairios dėmės bei skirtingos spalvos juostos - ženklas, kad ji pradėjo pūti. Apkrėsta kuria nors liga mediena nustoja žvilgėjimo ir tampa matine, kai kurių medžių veislių, veikiama saulės ir vandens, tamsėja.

Iš kvapo dažnai galima nustatyti medienos veislę, o kartais ir kokybę (pvz., grybų apkrėsta turi specifinį kvapą).

Tekstūra vadinamas medienos raštas, kurį sudaro metinės rievės ir šerdies spinduliai. Iš tekstūros galima spręsti, ar taisyklinga yra medienos sandara.

Medienos drėgnumas - tai medienoje esančio vandens svorio ir medienos svorio santykis, išreikštas procentais. Santykiniam drėgnumui nustatyti imamas drėgnos medienos svoris, o absoliučiam drėgnumui - absoliučiai sausos medienos svoris. Mediena, kurios absoliutus drėgnumas didesnis kaip 23 % (t.y. vanduo sudaro daugiau kaip 23 % bendro medienos svorio), vadinama drėgna. Jei absoliutus drėgnumas svyruoja apie 18 % - sausa. Drėgna mediena yra silpnesnė, greičiau lūžta. Be to, keičiantis drėgnumui, dažnai keičiasi ir medienos tūris bei forma, nes džiūdama ji susitraukia, o vėl sudrėkusi brinksta - plečiasi.

Mediena džiūdama išsikraipo: nevienodai susitraukia įvairiomis kryptimis. Mažiausiai ji traukiasi išilgai, o daugiausia - skersai skaidulų. Paprastai mediena deformuojasi tol, kol jos drėgnumas neviršija 30 %. Drėgnesnė savo formos nebekeičia.

Išpjautos iš žalio medžio lentos džiūdamos išlinksta kraštais į išorę nuo šerdies, mat toliau nuo jos esantys sluoksniai džiūdami traukiasi labiau nei pati šerdis. Todėl taisyklingi stačiakampiai tašai džiūdami dažnai nebetenka stačiakampės formos.

Mediena blogai praleidžia drėgmę ir šilumą, daug geriau - garsą. Iš garso, girdimo stuksenant medieną, galima nustatyti jos sveikumą bei sausumą. Sausa mediena skamba grynu, metalinį atspalvį turinčiu garsu. O drėgnos skambesys yra prislopintas, duslus.

Sausa mediena laikoma blogu elektros srovės laidininku ir izoliatoriumi.

Mechaninės medienos savybės. Mechanines medienos savybes apibūdina jos atsparumas arba sugebėjimas pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui. Tai būtų stiprumas, kietumas, tamprumas, lankstumas, skalumas. Mediena priklauso prie anizotropinių medžiagų, t.y. tokių, kurių mechaninės savybės įvairiomis kryptimis nevienodos.

Stiprumas arba atsparumas - tai sugebėjimas pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui. Nelygu kokia apkrovų kryptis ir išsidėstymas, mediniai elementai gali būti gniuždomi, tempiami, lenkiami, skeliami. Mediena yra atspari gniuždymui išilgai pluošto skaidulų. O gniuždoma skersai skaidulų 5-10 kartų mažiau atspari. Medienos atsparumas lenkimui priklauso nuo jos veislės ir drėgnumo. Drėgną medieną lengviau sulenkti, ji ne taip greitai lūžta. Taigi iš tokios medienos daromos sijos, ilginiai, gegnės ir t.t. Perdžiūvusi arba papuvusi mediena yra trapi. Tokią medieną galima pažinti iš lūžio: lūžio vieta paprastai būna beveik statmenai dantyta. Šiuo atveju lūžio vietos dantytumas yra kur kas mažesnis. Tuo tarpu sveikos medienos lūžio vieta būna supleišėjusi.

Mediena gali būti tempiama išilgai pluošto (skersai pluošto tempiamos medienos atsparumas sudaro tik 5 %), bet ypatingos praktinės reikšmės ši medienos savybė neturi: tempiant veikiau įskils įtvirtinimo vieta, negu nutrūks mediena. Žinoma, tempiamos medienos atsparumas priklauso nuo medžio veislės.

Medienos stiprumą lemia drėgnumas. Padidėjus drėgnumui 1 % (riba nuo 8 iki 23 %) gniuždomos ir lenkiamos medienos atsparumas sumažėja maždaug 4-5 %. Be to, didelę įtaką turi šakos, plyšiai, netaisyklingas pluošto pasiskirstymas ir t.t. Dėl šių priežasčių medienos stiprumas gali sumažėti net 50-60 %.

Mediena yra labai skali, todėl iš jos gaminamos skiedros stogams dengti, skalos, naudojamos tinkuojant, balanos, šulai statinėms ir kt. Dėl skalumo medieną lengva apdoroti kirviu. Skalumas priklauso nuo pluoštų krypties, drėgnumo, šakotumo ir kitų savybių. Skaliausi yra spygliuočiai.

Gera medienos savybė yra ta, kad į ją galima įkalti vinį, įsukti medsraigtį ir t.t. Kalama vinis praskleidžia ir iš dalies perpjauna medienos pluoštą. Dėl pluošto tamprumo vinis užspaudžiama ir reikia panaudoti tam tikrą jėgą norint ją ištraukti. Lygiagrečiai su pluoštu įkaltą vinį ištraukti lengviau (maždaug 25 %), negu įkaltą statmenai pluoštui. Labai tankiai sukalus vinis, mediena gali skilti.

Būtina nusimanyti ir apie medienos kietumą. Išilgai skaidulų ji kietesnė, negu skersai jų. Nuo drėgmės mediena minkštėja. Be to, jos kietumas labai priklauso nuo medžio veislės. Dažniau naudojami medžiai pagal medienos kietumą nuo minkščiausio iki kiečiausio: drebulė, liepa, eglė, pušis, juodalksnis, beržas, uosis, klevas, ąžuolas, skroblas.