Nė nereikia sakyti, koks bjaurus dalykas – pelėsis. Įvairūs grybeliai, taip pat ir pelėsis, pradeda augti nevėdinamose arba nepakankamai vėdinamose, šiltose ir drėgnose patalpose. Pelėsinių grybų sporų yra visur. Jos dauginasi drėgmėje tiek pastato viduje, tiek išorėje. Juodasis grybelis – labai nuodingas. Jis išskiria į aplinką sporų, o šios gali sukelti slogą, kosulį be priežasties, grybelines plaučių ligas, alergiją, astmos priepuolius. Patalpų, kuriose yra pelėsis, gyventojai dažnai skundžiasi galvos skausmais.
Kodėl atsiranda pelėsis?
Grybeliams ir pelėsiams susidaryti ir plėtotis palankios sąlygos:
- drėgnas vidinių konstrukcijų paviršius, didelis santykinis oro drėgnumas (virš 60 proc.),
- drėgmė, patenkanti per statybines konstrukcijas,
- šiluma,
- tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore.
Viena svarbiausių pelėsį maitinančių medžiagų – susikaupęs purvas. Ten, kur kaupiasi purvas ir drėgmė, yra palanki dirva pelėsiui.
Dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – nepakankamai vėdinamos patalpos. Pelėsis susidaro ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras,, ant sienų, lubų, aplink langus. Jeigu patalpas vėdinate kasdien ir manote, kad dėl vėdinimo problemų nėra, gali būti, kad drėgmė patenka ant sienos iš lauko pusės dėl neteisingo parapeto skardinimo, netvarkingų lietvamzdžių, dėl nesandarių siūlių ar sienos konstrukcijų defektų, nepakankamos išorinių sienų varžos.
Kondensacinės drėgmės reguliavimas
Kad visam laikui atsikratytumėte pelėsių, reikia pašalinti jų atsiradimo priežastį – kondensacinę drėgmę. Pelėsiai veisiasi dėl per didelės drėgmės patalpose. Drėgmė bute atsiranda, nes laistomos gėlės (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug), skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas, galiausiai – kvėpuojama. Daugelyje butų drėgmė padidėja senus medinius langus pakeitus plastikiniais, be ventiliacijos.
Vienas būdų kovoti su pelėsiais, atsiradusiais dėl drėgmės pertekliaus, – įsigyti drėgmės surinktuvą. Toks prietaisas namuose palaiko normalią nuo 40 iki 60 proc. drėgmę. Jums tereikės nustatyti drėgmės surinktuvo darbo režimą, t. y. norimą drėgmę kambariuose, ir įjungti. Prietaisas veikia automatiniu režimu: nusausina orą ir išsijungia, o kai drėgmės padaugėja, įsijungia vėl. Surinktas drėgmės perteklius kaupiasi prietaise įmontuotoje talpoje, tad ten susikaupusį vandenį kai kada reikia išpilti. Tokie prietaisai nepigūs, jie kainuoja apie 1400 Lt.
Kapiliarinė drėgmė
Didžioji dalis senų pastatų neturi pamatų hidroizoliacijos arba per daugelį metų ji pasidarė pralaidi – tokie yra beveik visi senos statybos namai. Dėl to pamatų ir sienų kapiliarais vanduo kyla į viršų ir taip patenka į patalpos vidų. Todėl atsiranda pelėsis. Kovoti su juo iš naujo tinkuojant ar restauruojant sienas – bregždžias darbas, pinigai bus išmesti į balą, nes nepanaikinama sienų drėkimo priežastis. Tokiais atvejais netgi griebiamasi atkasinėti namo pamatus ir bandoma juos izoliuoti, tačiau ir tai nepadeda.
Prieš 200 metų buvo atrasta, kad vanduo elektromagnetiniame lauke juda nuo teigiamo (+) link neigiamo (–) poliaus. Austrų mokslininkai šį atradimą panaudojo kurdami sistemą, kuri padeda nusausinti kapiliarinės drėgmės veikiamus pastatus. Ši sistema sustabdo vandens kilimą pamatų kapiliarais, stumia vandenį žemyn, o kai vanduo nebekyla, nebegaruoja per paviršių, nedidėja ir drėgmė. Tokie prietaisai greitai problemos neišsprendžia, kapiliarinės drėgmės pažeistam namui apdžiūti reikia laiko. Greičiausiai namas sutvarkomas per laikotarpį nuo 1 ik 3 metų.
Pagal pastato planą nustatoma optimaliausia prietaiso montavimo vieta, dažniausia – palėpėse, virš drėgmės. Tokio prietaiso kaina priklauso nuo sausinamo ploto. Jei reikia nusausinti 50 kv.m plotą, prietaisas kainuos apie 8500 Lt.
Su kapiliarine drėgme padedantis kovoti prietaisas sukuria tam tikrą žemo dažnio (10 hercų) elektromagnetinį lauką, kuris nekenksmingas nei žmonėms, nei aparatūrai. Tokiam prietaisui priežiūros nereikia, jo garantija – 20 metų. Tiek laiko pastatas apsaugomas nuo kapiliarinės drėgmės.
Liaudiškos priemonės ir chemikalai
Tikriausiai jau išbandėte visus įmanomus kovos su šiuo bjauriu sienų darkytoju būdus: valėte sienas vandens ir acto tirpalu, namuose darėte skersvėjį, taip bandydami išvėdinti ir nusausinti drėgną sieną, šildėte ją galingais šildytuvais, deginote pušies ar kadagio šakelę, net kavą, kad tik namie maloniai kvepėtų, visose pašalėse prikaišiojote kvapniųjų mėtų šakelių… Deja, niekas negelbsti, visos šios priemonės tėra laikinos.
Kai kas bando kovoti taip: pelėsio pažeistą sienų tinką nukapoja ir iš naujo nutinkuoja geru, kokybišku tinku, leidžia sienai išdžiūti, ir tik tada dažo ar kitaip dekoruoja. Ir šis būdas padės tik laikinai: jei namuose bus drėgna, per keletą metų pelėsis vėl išlįs.
Gerokai veiksmingesnis būdas, kuriam nereikia išleisti krūvos pinigų, – prieš dažant sienas pelėsį nugramdyti. Tačiau jis nėra tik paviršinė problema ir paprastai giliai įsiskverbia į sieną, paviršių reikia gerai nuplauti karštu vandens, sodos ir skalbimo miltelių tirpalu. 10 l vandens reikia 100 g sodos ir 1 šaukšto skalbimo miltelių. Tas vietas dar galima dezinfekuoti 5 proc. chloramino tirpalu arba fungicidais. Tik įsitikinus, kad pelėsis visiškai sunaikintas, reikia išdžiovinti sieną ir tada pradėti ruošti sienų paviršių apdailos darbams. Tiesa, reikia naudoti specialų gruntą, kurio sudėtyje yra medžiagų, stabdančių pelėsio atsiradimą. Neskubėkite džiaugtis – jei pastatas pažeistas kapiliarinės drėgmės, pelėsis vis tiek po kiek laiko atsiras.
Pelėsių pažeistiems paviršiams nuvalyti yra ir specialių cheminių preparatų, bet jie nuodingi, o kai kurie skirti tik pastatų išorei, o ne vidui. Jų galima nusipirkti specializuotuose statybinių prekių centruose. Cheminiai preparatai gan veiksmingi. Pagal gamintojų rekomendacijas paruoštu tirpalu su chemikalu sieną reikia ištrinti, o po paros nuvalyti nuo jos pelėsį ar kitokį grybelį ir dar kartą ištrinti. Yra ir purškiamų priemonių. Jų sudėtyje dažniausiai yra daug chloro. Jei cheminėmis priemonėmis nuo pelėsių tepsite ne visiškai išdžiūvusias sienas, pelėsis vėl atsiras.
Ar mokame vėdinti patalpas?
Patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę, dar geriau – keletą kartų per kelias valandas. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris, kad iš patalpos išsisklaidytų garai ir šiluma.
Kai lauko oro temperatūra žemesnė nei –10oC, geriausia vėdinti trumpai, bet nepabijoti langus atverti plačiau. Taip veiksmingiau sumažinsite santykinį patalpų oro drėgnumą.
Kovojant su pelėsiais svarbu nekaitalioti kambario temperatūros, jei lauko temperatūra nesikeičia. Staigūs temperatūros pokyčiai patalpose padidina santykinį oro drėgnumą, o drėgmė – puiki terpė pelėsiams.
Konsultavo UAB „Leopolis” direktorius Vytautas Gipas
