Sėdėjimas kenkia, sėdimas darbas žaloja sveikatą, sėdėjimas blogiau už rūkymą… Pastaruoju metu panašius dalykus tenka išgirsti vis dažniau. Pasaulyje jau yra praktinių priemonių, kuriomis ilgas sėdimas darbas paverčiamas nežymiu judėjimu. Kalbama ne apie mankštas ir sportą, o apie judėjimą tiesiog sėdint (ar stovint) darbo vietoje. Reikia tik kitomis akimis pasižiūrėti į patį sėdėjimą ir darbo aplinką.
Vakarų Europoje tai jau priimtos ir plačiai naudojamos priemonės (aktyvaus sėdėjimo kėdės, reguliuojamo aukščio stalai, monitorių laikiliai). MB Aktyvus sėdėjimas specializuojasi būtent tokių produktų rinkoje. „Matome, kad žmonės ne visai supranta sėdėjimo poveikį. Juk iš šimtų tūkstančių metų, kiek egzistuoja žmogus, masiškai sėdėti pradėjome tik per pastaruosius… 40 metų. Taip, tik su kompiuterio ir interneto atsiradimu. Taigi, tai visai ne sena, o kaip tik – labai nauja problema”, – teigia MB Aktyvus sėdėjimas vadovas Vaidas Bernotas. Lietuvoje personaliniai kompiuteriai asmeniniam naudojimui masiškai prigijo tik prieš kokius 15 metų, tad mūsų visuomenė turi maždaug 5-10 metų iki ilgo sėdėjimo daroma žala išlys į paviršių.
Dar mes to nematom, bet dabartiniai 20-mečiai, dirbantys sėdimą darbą, po maždaug 10 metų praneš apie savo nugaras ir kitus negalavimus, o jiems bus dar tik 30. O tada, kaip ir vakarų Europoje, problema bus sprendžiama per milžiniškas sveikatos draudimo išmokas ir ženkliai padidėjusį nedarbingumą, atsiradusį dėl… sėdimo darbo. Todėl verta ir patartina imtis priemonių sėdėjimo poveikiui sumažinti jau dabar.
