Kino teatras namie – tai ne tik ekranas

---

Jokių bilietų, kėdes spardančių vaikų ar šalia traškučius šlamščiančių kaimynų. Kino teatras namie. Atskiras kambarys, skirtas žiūrėti filmus, sporto transliacijas ar tiesiog klausytis muziką – XXI amžiuje vakariečių šeimoms jau tapo nebe prabangos rodikliu, o įprasta patalpa praleisti laiką kartu.

Kitoks kinas

Kino teatras namie, paprasčiau tariant, yra kino teatro aplinkos pritaikymas kuriam nors kambariui. Skirtumas tarp specialiai įrengtos patalpos ir vietos, kur stovi įprastas televizorius – akivaizdus. Nors vakaras prie televizoriaus gali būti tikra pramoga – tai neprilygsta namų kino teatro galimybėms. Gero dizaino namų kino teatras visus pojūčius sustiprins kur kas labiau nei žydrasis ekranas.

Garso kokybė namie gali būti nė kiek ne prastesnė nei kino teatre (kadangi kine daugiau erdvės, ir reikalavimai keliami aukštesni). Namuose garso įrangą galima įrengti taip, kad būtų išnaudotos esamos sąlygos – išgauta aukščiausia kokybė, garso ir vaizdo sistemoms būtų skiriamas vienodas dėmesys.

Įrengti kino teatrą namie geriausia patikėti dizaino ir instaliacijos darbus išmanančiam profesionaliam dizaineriui. Jis, atsižvelgdamas į jūsų norus, pritaikys patalpai garso bei vaizdo sistemas, parūpins visas smulkmenas. Geras specialistas, paisydamas akustikos reikalavimų, įrangą turi parinkti taip, kad būtų išnaudotos visos jos galimybės. Pasisamdžius specialistą nuo namo savininko pečių nusirita tokie rūpesčiai kaip baldų bei apdailos parinkimas, be to, išvengiama nereikalingų pirkinių, dažniausiai įsiūlomų parduotuvėse.

Kambario įrengimas

Erdvę namų kino teatrui galima įrengti naujame priestate, kokioje nors atskirtoje namo vietoje arba renovuotame kambaryje. Pradedant ruošti patalpą turi būti atsižvelgiama į jos išplanavimą – labai svarbu, kur stovės baldai, kokia kambario akustika, nes viskas, kas čia bus įrengta, turės tiesioginę įtaką garso kokybei. Ta pati garso įranga skirtinguose kambariuose gali veikti visiškai kitaip.

Sistemos dizainas pasirenkamas paisant užsakovo norų bei finansinių galimybių. Galutinis rezultatas – geriausia kokybė ir žiūrint filmus, ir šeimyninius vaizdo įrašus ar klausantis muzikos. Neturi blaškyti jokie pašaliniai garsai ar trikdžiai. Be to, dizaineris turėtų užtikrinti, kad sistemą bet kada būtų galima patobulinti pasitelkus naujausias technologijas.

Baldus reikia pritaikyti

Namų kino teatro dizaineris jums pageidaujant turi sugebėti parinkti naujus baldus arba pritaikyti jau esamus. Baldai turi ne tik suteikti kambariui jaukumo, bet ir pagerinti ar bent jau nenustelbti akustikos. Tokie patys reikalavimai taikomi ir apšvietimo įrangai: privalu ne tik pabrėžti detales, bet ir sukurti garsą atspindinčius ar išsklaidančius paviršius. Paveikslai, užuolaidos, kilimai – visa tai tiesiogiai veikia jūsų namų kino teatro sistemą.

Kambario paviršiai yra skirstomi į atspindinčius, sugeriančius ir suskaldančius garsą. Pirmieji, atspindintys, paviršiai – tai lygios sienos, langai. Tarp jų garso bangos šokinėja, lyg būtų kamuoliukai biliardo žaidime. Daugiau ar mažiau garsą sugeria kilimai, baldų gobelenas, minkšta sienų danga. O štai žaliuzės, lentynos, tašyto akmens sienos jį suskaldo ir garso bangas nukreipia į visus keturis kambario kampus.

Auksinė taisyklė – kambarys turi būti jaukus: storas kilimas, sunkios užuolaidos, didelės ir patogios kėdės, tačiau nereikėtų persistengti kambarį nuo grindų iki lubų išdekoruoti vien garsą sugeriančiais apmušalais ir kilimine danga. Namų kino teatre turi būti kruopščiai suderinti visų trijų rūšių paviršiai. Minimalistinio dizaino dideliame kambaryje marmurinėmis grindimis aidas bus nepakeliamas – juk nesinorėtų investuoti didelės pinigų sumos į brangią įrangą, o kambaryje žiūrint filmą jaustis lyg per mišias katedroje.

Lietuviai ištikimi televizoriams

Projektoriai, anot vaizdo ir garso įranga prekiaujančios bendrovės „A Cappella“ direktoriaus Areto Norkūno, Lietuvoje dar nėra populiarūs. Mat jie turi vieną trūkumą – bijo šviesos. „Lietuviai dar nepasirengę mokėti 6–7 tūkst. vien už ekraną, nors nuo to priklauso vaizdo kokybė“, – tikino A. Norkūnas.

Populiariausi, pašnekovo teigimu, yra multimedijos, neprofesionalūs bei pigesni projektoriai. Be to, lietuviai, ne taip kaip amerikiečiai ar australai, turi mažas erdves ir vietoj 2–3 metrų ilgio projektoriaus verčiau renkasi metro įstrižainės plazminį televizorių, kurį galima įsigyti maždaug už 6 tūkst. litų. Televizoriai lietuviams, „A Cappella“ direktoriaus teigimu, yra širdžiai mielesnis dalykas. Be to, įsigijus projektorių reikia ir tam tikros garso įrangos, imtuvo, kad matytum televiziją, todėl dažniau pasirenkamas funkcionalumas, o ne prabanga.

A. Norkūnas pasakojo, kad klientai dažnai teiraujasi projektorių, tačiau išgirdę kainas apsigalvoja – vaizdo projektorius kainuoja apie 50 tūkst. litų. Konferencijų salėse tokia įranga irgi nebūtina, nes čia galima išsiversti su kelis tūkstančius kainuojančiu multimedijos projektoriumi, kuris dažniausiai naudojamas tik pristatymams, o ne filmams žiūrėti.

Medžiagų, reikalingų patalpai dekoruoti ir garsui izoliuoti, Lietuvoje galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse, tačiau, kaip perspėjo pašnekovas, susirasti specialistą, kuris suderintų kambario akustiką – labai sunku.

Sprogimas girdisi pas kaimynus

Patalpų įrengimo darbų bendrovė „A Cappella“ neatlieka, tačiau gali pakonsultuoti, kaip geriau įsirengti kambarį, nurodyti kompanijas, kurios užsiima šia veikla. Vis dėlto, pasak A. Norkūno, lietuviai nemėgsta papildomai mokėti už konsultacines paslaugas, ypač jei įrangos nori savo namams, o ne dideliems objektams. Tačiau įjungti įrangą, nutiesti kabelius, braižyti schemas – „A Cappellos“ darbas.

Išrankesniems, įdomesnių sprendimų ieškantiems klientams ši parduotuvė siūlo įvairių spalvinių variantų kolonėlių, baldų namų kinui. Jei kambario paskirtis – tik žiūrėti kiną, pašnekovo nuomone, apdaila nėra tokia svarbi – kino teatruose jos nėra. Profesionali įranga, skirta kino teatrams, dažniausiai yra nepastebima, menkai išsiskiria iš aplinkos. Tiesa, patalpa turi būti gana didelė – kaip viename iš straipsnių rašė Rusijoje leidžiamas žurnalas „Salon“, bent jau ne mažesnė kaip 40 kvadratinių metrų. A. Norkūnas tikino, kad didelės patalpos reikia ir dėl to, kad garso kolonėlės yra didelės.

„Vien bosinių kolonėlių reikia trijų arba keturių – tam, kad pasigirdus sprogimui filme, jis girdėtųsi ir pas kaimynus“, – apie garso efektus pasakojo pašnekovas.

Namų kinas nėra skirtas muzikai

Prisiminus holivudinių filmų vaizdus, prieš akis iškyla didelė spinta, kurios durims prasivėrus išnyra milžiniškas plazminio televizoriaus ekranas. Įsirengiant atskirą patalpą, A. Norkūno nuomone, tokie efektai nebūtini, tačiau padėtį valdyti mėgstantys žmonės gali įsigyti projektorių, kuris išsivyniotų vos paspaudus nuotolinio valdymo pultelį. Toks projektorius būtų praktiškesnis, jei kambarys skirtas ne vien kinui – jį būtų galima pakabinti virš televizoriaus ir nuleisti tik tada, kai ketinama žiūrėti filmus.

Apie tai, kad kas nors Lietuvoje prekiautų specialiomis kėdėmis, skirtomis kino teatrams, A. Norkūnas teigė negirdėjęs. Jo nuomone, kino teatrai tokią įrangą gabenasi iš užsienio. Pavyzdžiui, Rusijoje, kur individualūs kino teatrai labai populiarūs, baldų nusipirkti nekyla jokių problemų. Lietuvoje ši rinka kol kas nedidelė.

Kalbai perėjus prie kainų, bendrovės „A Cappella“ direktorius patikino, kad tai priklauso nuo užsakovo galimybių. Puikus kainos ir kokybės santykis gali būti ir už 2500 litų, ir už dešimt kartų didesnę sumą.

Kaina priklausys ir nuo to, ar norėsite žiūrėti filmus, ar klausytis muzikos – tai didelis skirtumas. A. Norkūnas teigė, kad Lietuvoje pasitelkti namų kiną muzikai klausytis yra įprasta. Įsirengus profesionalų namų kiną galima klausytis muzikos, bet tai kainuoja didelius pinigus – vien už garso įrangą sumokėsite 8–9 tūkst. litų. Jei norėsite žiūrėti, pavyzdžiui, vaizdo filmukus, „A Cappella“ atstovo nuomone, brangi garso įranga nebūtina, nes vaizdas visuomet nustelbia garsą, o jei vaizdo nėra – garso kokybė būtina.

Pastaraisiais metais labai populiaru garso įrangą įmontuoti į lubas, sienas, įrengti kolonėles virtuvėje ir vonios kambaryje – tai ypač madinga tarp naujus butus įsirengiančių žmonių.

AUTORIUS: Rimantė Kulvinskytė