Gegužės 30d. Šeštadienis

Atliekų rūšiavimas

2012 Rugsėjo 23d.
Peržiūrų skaičius: 48872
Atliekų rūšiavimas

Kiekvienuose namuose yra daugybė daiktų, kuriuos kažkada teks išmesti. Kasmet į sąvartynus išvežami didžiuliai kiekiai įvairiausių atliekų, iš kurių dalis – labai kenksmingos žmogaus sveikatai, nuodija gamtą, teršia vandenį, orą, kenkia augmenijai, gyvūnams, darko kraštovaizdį. Didžiąją atliekų dalį sudaro vertingos medžiagos, kurias galima perdirbti ir pagaminti reikalingų daiktų. Išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virsta higieniniu popieriumi, panaudoti plastiko maišeliai tampa kitais maišeliai ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai perlydomi į naujus, laidai virsta dažais, iš išskirstyto metalo laužo gaminami metalo dirbiniai.

Vakarų Europos valstybėse į sąvartynus patenka tik apie trečdalį komunalinių atliekų, kita dalis sudeginama arba po rūšiavimo grįžta atgal į gamybą. Tuo tarpu Lietuvoje sąvartynuose lieka apie 90 procentų atliekų, todėl ypač svarbus pradinis rūšiavimas, kurį atlieka šalies piliečiai. O už nerūšiuotas atliekas teks ir mokėti žymiai brangiau.

Antrinės žaliavos – perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapo privalu laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, kurie ES šalyse yra gana griežti. Šie reikalavimai išreikšti ES direktyvose, reglamentuose apsprendžiančiuose tiek bendrą atliekų tvarkymo politiką, tiek atskirų atliekų srautų, pavyzdžiui, pakuočių, pavojingų atliekų ir kt. Šių dokumentų vykdymas yra privalomas Lietuvai, todėl mums reikia skubiai išmokti kvalifikuotai tvarkyti atliekas.

Rūšiuodami atliekas:

išsaugosime sveiką aplinką;
sukaupsime antrinių žaliavų;
sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.

Atliekas rūšiuoti geriausia ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius.

Lietuvoje jau statomi atskiri konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei, metalui rinkti. Konteineriai yra suskirstyti spalvomis pagal atskiras pakuočių rūšis, kad gyventojams nebūtų sunku juos atskirti. Pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms (taigi ir pas gyventojus susidarančioms) atliekoms tvarkyti, teisės aktais yra pavesta savivaldybėms. Jos privalo organizuoti atskirą antrinių žaliavų surinkimą iš komunalinių atliekų srauto, aprūpinti gyventojus reikalingomis priemonėmis, antrinių žaliavų surinkimo konteineriais. Pagrindinė ES atliekų tvarkymo koncepcija – galimybė panaudoti buitines atliekas naujo produkto gamybai. Kkvalifikuotas atliekų tvarkymas – tai jų panaudojimas produkto gamybai, energijos gavimui ir tik paskutinėje vietoje yra jų šalinimas sąvartyne. Daugelyje Europos šalių išrūšiuotos atliekos gyventojams nieko nekainuoja, o netinkamos panaudoti atliekos – šiukšlės – yra apmokestinamos. Lietuvoje esamos atliekų tvarkymo sistemos gali perdirbti pagrindinį tūrinį buitinių atliekų kiekį, t.y. pakuotes.

Pakuotės skirstomos pagal medžiagos rūšį, t.y., stiklas, plastikai, popierius, medis, metalas bei kombinuotos pakuotės. Priklausomai nuo regiono atliekų surinkimo sistemos, pakuočių atliekų rūšiavimas gali būti daugiau ar mažiau detalizuotas, tačiau išskirti į atskirus konteinerius popierių-kartoną, stiklą ir plastikus taps privaloma. Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo. Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai.

Popierius

Popierius, tiek pakuote, tiek makulatūra, yra perdirbamas į popierių. Kadangi popieriaus žaliava yra mediena, tai kiekvienas surinktas kilogramas popieriaus išsaugo apytikriai vieną medį. Popieriaus gamyboje vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia ne mažiau 60 litrų vandens, o ir vanduo yra užteršiamas. Gaminant popierių iš makulatūros, kiekvienai jo tonai išsaugoma vidutiniškai 17 medžių, sutaupoma 4.1 MW energijos, 27 000 litrų vandens. Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius sudaro 36 proc. visos produkcijos. Tai – kartonas, pakavimo, laikraštinis, tualetinis popierius, popierinės nosinaitės ir kt. Deja, popieriaus negalima perdirbti daug kartų.

Perdirbti tinka: laikraščiai, žurnalai ir kiti spaudiniai, švarios popierinės pakuotės, kartonas. Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos.
Perdirbti netinka: servetėlės, popierinės nosinės, tapetai, dėžutės nuo picos.
Jau perdirbami ir „tetrapakai” (daugiasluoksnės pieno produktų ir sulčių pakuotės), kurie susideda iš popieriaus, polietileno, kartono, folijos.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti “tetrapakų” (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.

Plastmasė

Pastaruoju metu plastikai vis labiau keičia stiklą, metalą, medieną. Sąvartynuose plastikai daugelį metų nesuyra ir užima daug vietos, o deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos. Gaminiams iš perdirbto plastiko suvartojama maždaug 2/3 mažiau energijos, lyginat su gamyba iš pirminių žaliavų – naftos ar gamtinių dujų.

Kad būtų patogiau rūšiuoti tinkamus perdirbti plastikus, jie žymimi sutartiniais ženklais, kurie būna įspausti gaminio (pavyzdžiui, butelių) apatinėje dalyje arba dugne.

Perdirbti tinka tik plastmasinės pakuotės ir gaminiai pažymėti ženklais PET (1) ir HDPE (2). Tai gėrimų (mineralinio vandens, gaiviųjų gėrimų, alaus) buteliai, padažų, aliejaus, šampūno, skalbiklių ir valiklių pakuotė, kita plastikinė pakuotė, žaislai, indai, gaminiai, plėvelė.

Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Pasistenkite, kad aliejaus ar padažų buteliai būtų kuo švaresni. Išmetamus butelius suspauskite – taip jie užims mažiau vietos.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.

Stiklas

Stiklo gamybai suvartojama daug energijos. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1 200-1 500 C temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas, sutaupoma šių medžiagų bei 35 proc. energijos. Vien tik įkaitinant žaliavas, reikalingas 1 000 kg stiklo pagaminti, sunaudojama net 140 litrų degalų. Tik 24 proc. popieriaus Lietuvoje panaudojama pakartotinai, nors įmonės yra pajėgios perdirbti didesnį popieriaus atliekų kiekį nei susidaro. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugoja apie 17 medžių, 26 460 litrų vandens.

Atskirta nuo kitų atliekų ir išrūšiuota (žalia, ruda, skaidri) stiklo pakuotė yra puiki žaliava naujos stiklo pakuotės gavybai. Čia ne tik sutaupomos žaliavos, bet, svarbiausia, ženkliai sumažėja energijos sąnaudos, kurios stiklo gamybos pramonėje ekonomikoje sudaro pagrindą. Nežiūrint, kad plastikinė pakuotė pagal savo sudėtį gana skirtinga: buteliai, PET tipo plastikas, plėvelės-polietilenas, polipropilenas ir kitos plastikų rūšys atskirtos nuo mišrių atliekų, turi ženkliai didesnę kainą negu jo surinkimas.

Perdirbti tinka: buteliai, stiklainiai, stiklo duženos.
Dėl specifinių priedų perdirbti netinka krištolas, ampulių, akinių, automobilių langų, veidrodžių, elektros lempučių bei karščiui atsparus stiklas, porcelianas, keramika.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. Popierinių etikečių pašalinti nereikia. Jeigu yra tam skirti konteineriai, rūšiuokite stiklines pakuotes pagal stiklo spalvą.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.

Metalas

1 t perlydyto plieno sutaupo apie 1.5 t geležies rūdos. Ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas – kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos. Aliuminio perdirbimas (pavyzdžiui, alaus skardinės ) ypač svarbus, nes šio elemento žaliava gamtoje – uoliena boksitas. Siekiant išgauti šią žaliavą, masiškai kertami atogrąžų miškai. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. – vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą skaičių kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.

Perdirbti tinka: konservų dėžutės, gėrimų skardinės, kitos metalo atliekos.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Atskiro konteinerio metalo atliekoms dažniausiai nebūna – jis surenkamas kartu su stiklo arba plastmasės atliekomis.

Biodegraduojančios atliekos

Tik dalis atliekų šiandien patenkančių į mišrių atliekų konteinerius. Mūsų šalyje didelę dalį atliekų sudaro virtuvės (maisto) atliekos, kai kurių gyventojų buityje – net didesnę pusę visų atliekų. Šios atliekos, patekusios į sąvartyną, pūva išskirdamos į atmosferą ozono sluoksnį ardančias dujas – metaną, dvokiančias dujas sieros vandenilį ir kt. Puvimo metu susidarę vandenys labai užteršti ir jiems reikalingas valymas yra brangus.
Todėl artimiausios ES šalių užduotys, atliekų tvarkyme – išskirti iš mišrių atliekų srauto virtuvės (biodegraduojančias) atliekas ir jas atskirai perdirbti (gaunant kompostą ar biodujas, kurios bus panaudojamos energijos gamybai). Šie procesai – tai ne tolima perspektyva, o realybė.

Jau ir šiandien nesuprantama, kodėl Lietuvoje į mišrių atliekų konteinerius metamos žalieninės atliekos – žolė, lapai, šakos. Juk tai gera žaliava kompostams – puikiai organinei trąšai, kurios gavybai, daugeliu atvejų, reikalingas tik specialus konteineris-pūdytojas.

Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo bei buities atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Tokias atliekas sukrovus į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms.
Galima kompostuoti: virtuvės atliekas – daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, sodo ir daržo atliekas – gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas.

Didžiosios atliekos

Didžiąsias atliekas – nereikalingus baldus, buitinę techniką (televizorius, šaldytuvus, virykles ir kt. įrangą) galima priduoti į didžiųjų atliekų aikšteles arba komunalinių atliekų vežėjams. Didžiosioms atliekoms surinkti naudojami 20 m3 talpos konteineriai.

Statybos ir griovimo atliekos

Statybos ir griovimo atliekos sudaro nemažą atliekų srautą. Šių atliekų tvarkymą turi reglamentuoti, administruoti ir organizuoti savivaldybių institucijos. Statybos ir griovimo atliekos gali būti perdirbtos, o gautos žaliavos (akmenys, skalda, žvyras, smėlis ir kt.) panaudotos įvairiose statybos srityse.

Elektros ir elektroninė įranga

Elektroninių atliekų daugėja 3 kartus greičiau nei kitos rūšies atliekų. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti buitinėms atliekoms skirtuose konteineriuose, nes jai patekus į buitinių atliekų sąvartyną, į aplinką, tai yra į vandenį, gruntą, atmosferą, patenka pavojingos medžiagos. Be to, tokioms atliekoms patekus į sąvartynus, netenkama vertingų antrinių žaliavų ir energijos.ES teisės aktai reikalauja, kad elektronikos ir elektrotechnikos prietaisų atliekos būtų surenkamos atskirai arba produktai būtų pakartotinai panaudoti ar perdirbti specialiomis sąlygomis.


Terasinės lentos Klaipėdoje

Terasinės lentos Klaipėdoje

Terasos įrengimas naudojant medžio - plastiko kompozito lentas yra šiuolaikiškas sprendimas. Jis padės išvengti periodinių terasos priežiūros darbų (perdažymo, permontavimo ir pan.). WPC terasinės lentos atsparios korozijai, UV spinduliams ir...


Kaip pasistatyti medinę tvorą?

Kaip pasistatyti medinę tvorą?

Neretai išgirstama, jog medinės tvoros yra atgyvenusios savo ir seniai išėjusios iš mados. Tačiau tie, kas taip kalba klysta, kadangi medis ir medienos gaminiai niekada nenueis užmarštin, nes būtent jie sukuria raminamą, jaukią, harmoningą...


Mulčas. Mulčiavimas. Kaip mulčiuojama.

Mulčas. Mulčiavimas. Kaip mulčiuojama.

Mulčiavimas – vienas iš svarbiausių sodininkystės darbų. Mulčius užstoja šviesą, taip neleisdamas veistis piktžolėms. Taipogi sulėtina vandens garavimo iš dirvos procesą, šitaip apsaugodamas dirvą nuo išdžiūvimo.


Kaip teisingai išsikasti kūdrą?

Kaip teisingai išsikasti kūdrą?

Daugelis lietuvių, turinčių nuosavą namą, sodybą ar sodo sklypą pagalvoja apie vandens telkinį. Įprasta, jog vandens telkinys turi būti skaidraus vandens, tiktų ir maudytis, ir meškerioti. Tačiau toks telkinys, anot gamtosaugininkų, bus „be...


Spygliuočių ir lapuočių sodinimas sodyboje

Spygliuočių ir lapuočių sodinimas sodyboje

Joks sklypas neatrodys išbaigtas, prižiūrėtas ir dekoratyvus be spygliuočių medžių ir krūmų. Jie išskirtinai dekoratyvūs bet kuriuo metų laiku, taip pat ir žiemą, jiems nereikia beveik jokios priežiūros, spygliuočiai mėgstami ir dėl formų bei...


Tvoros įrengimas

Tvoros įrengimas

Tvora dažniausiai yra statoma paskutiniame namo statybų etape, kartu su aplinkos tvarkymo darbais. Rekomenduojame tvorą derinti prie namo ir sklypą supančios aplinkos. Tvorą privalu tverti tik savo sklypo teritorijoje. Tvorų statymui nėra...


Skiepijimas. Kaip skiepyti vaismedžius

Skiepijimas. Kaip skiepyti vaismedžius

Skiepijimas, vieno augalo (įskiepio) šakutės (ūglio) arba pumpuro (akutės) per­kėlimas į kitą augalą — poskiepį. Skiepijant poskiepio ir įskiepio brazdo audiniai glau­džiai suspaudžiami. Jie visiškai suauga, su­daro vieną augalo...


ECORASTER GROTELĖS - UNIVERSALI PRIEMONĖ APLINKOS TVARKYMUI, POTVYNIŲ RIZIKOS MAŽINIMUI IR ŠLAITŲ TVIRTINIMUI

ECORASTER GROTELĖS - UNIVERSALI PRIEMONĖ APLINKOS TVARKYMUI, POTVYNIŲ RIZIKOS MAŽINIMUI IR ŠLAITŲ TVIRTINIMUI

Ankstyvas ruduo – pats laikas susitvarkyti aplinką ir pasiruošti rudens lietums. Kad aplinka išliktų graži ir balos, nuošliaužos bei purvas negadintų nuotaikos. Šiuo metu dažniausiai naudojamos grunto tvirtinimo ir aplinkos tvarkymo sistemos...


APLINKOS KŪRĖJAI
APLINKOS KŪRĖJAI

Apželdinimo sprendimai nuo idėjos iki įgyvendinimo!

Ponas akmuo
Ponas akmuo

Vienas didžiausių dekoratyvinės skaldos ir akmens gaminių tiekėjų Lietuvoje.

Plastena, UAB
Plastena, UAB

UAB "Plastena" – techninių medžiagų tiekimo, detalių gamybos ir paslaugų įmonė.

Santjana, UAB
Santjana, UAB

Pastatų ūkio valdymas, dujų ūkio priežiūra, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra, automatikos sistemų priežiūra, elektros ūkio priežiūra, šilumos ūkio priežiūra, priešgaisrinių ir gaisro gesinimo sistemų priežiūra, vandentiekio ir nuotekų sistemų priežiūra, patalpų valymas ir teritorijų priežiūra

Albruva, UAB
Albruva, UAB

Baldai virtuvei, miegamojo baldai, indaujos, komodos, spintos, stalai restoranams, kavinėms, barams, medžio masyvo baldai namams, verslui

ART LAWN
ART LAWN

Mes esam jauna ir produktyvi įmonė kuri orentuojasi į klientus.

Tabariškių žaluma, UAB
Tabariškių žaluma, UAB

Mulčias. Akmenukai. Kompostas.

Miško šviesos, MB
Miško šviesos, MB

Lauko apšvietimas, vidaus apšvietimas, šventinis apšvietimas, konsultacijos, įrengimas

Pavėsinės, UAB
Pavėsinės, UAB

UAB „Pavėsinės“ gamina pavėsines, vasarnamius, pirtis ir kitus sodui skirtus gaminius.

UAB Agrofirma "Sėklos"
UAB Agrofirma "Sėklos"

Daržovių, gėlių ir prieskoninių augalų, žolių vejoms ir ganykloms, pašarinių kultūrų sėklos - mažmeninė prekyba.

Braitech, UAB
Braitech, UAB

Geriausi INTEX baseinai Lietuvoje!

Šilėja, UAB
Šilėja, UAB

Šilėja, UAB - Pastatų administravimas.

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.