Kiekvienuose namuose yra daugybė daiktų, kuriuos kažkada teks išmesti. Kasmet į sąvartynus išvežami didžiuliai kiekiai įvairiausių atliekų, iš kurių dalis – labai kenksmingos žmogaus sveikatai, nuodija gamtą, teršia vandenį, orą, kenkia augmenijai, gyvūnams, darko kraštovaizdį. Didžiąją atliekų dalį sudaro vertingos medžiagos, kurias galima perdirbti ir pagaminti reikalingų daiktų. Išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virsta higieniniu popieriumi, panaudoti plastiko maišeliai tampa kitais maišeliai ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai perlydomi į naujus, laidai virsta dažais, iš išskirstyto metalo laužo gaminami metalo dirbiniai.
Vakarų Europos valstybėse į sąvartynus patenka tik apie trečdalį komunalinių atliekų, kita dalis sudeginama arba po rūšiavimo grįžta atgal į gamybą. Tuo tarpu Lietuvoje sąvartynuose lieka apie 90 procentų atliekų, todėl ypač svarbus pradinis rūšiavimas, kurį atlieka šalies piliečiai. O už nerūšiuotas atliekas teks ir mokėti žymiai brangiau.
Antrinės žaliavos – perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapo privalu laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, kurie ES šalyse yra gana griežti. Šie reikalavimai išreikšti ES direktyvose, reglamentuose apsprendžiančiuose tiek bendrą atliekų tvarkymo politiką, tiek atskirų atliekų srautų, pavyzdžiui, pakuočių, pavojingų atliekų ir kt. Šių dokumentų vykdymas yra privalomas Lietuvai, todėl mums reikia skubiai išmokti kvalifikuotai tvarkyti atliekas.
Rūšiuodami atliekas:
išsaugosime sveiką aplinką;
sukaupsime antrinių žaliavų;
sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.
Atliekas rūšiuoti geriausia ten, kur atliekos susidaro – namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius.
Lietuvoje jau statomi atskiri konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei, metalui rinkti. Konteineriai yra suskirstyti spalvomis pagal atskiras pakuočių rūšis, kad gyventojams nebūtų sunku juos atskirti. Pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms (taigi ir pas gyventojus susidarančioms) atliekoms tvarkyti, teisės aktais yra pavesta savivaldybėms. Jos privalo organizuoti atskirą antrinių žaliavų surinkimą iš komunalinių atliekų srauto, aprūpinti gyventojus reikalingomis priemonėmis, antrinių žaliavų surinkimo konteineriais. Pagrindinė ES atliekų tvarkymo koncepcija – galimybė panaudoti buitines atliekas naujo produkto gamybai. Kkvalifikuotas atliekų tvarkymas – tai jų panaudojimas produkto gamybai, energijos gavimui ir tik paskutinėje vietoje yra jų šalinimas sąvartyne. Daugelyje Europos šalių išrūšiuotos atliekos gyventojams nieko nekainuoja, o netinkamos panaudoti atliekos – šiukšlės – yra apmokestinamos. Lietuvoje esamos atliekų tvarkymo sistemos gali perdirbti pagrindinį tūrinį buitinių atliekų kiekį, t.y. pakuotes.
Pakuotės skirstomos pagal medžiagos rūšį, t.y., stiklas, plastikai, popierius, medis, metalas bei kombinuotos pakuotės. Priklausomai nuo regiono atliekų surinkimo sistemos, pakuočių atliekų rūšiavimas gali būti daugiau ar mažiau detalizuotas, tačiau išskirti į atskirus konteinerius popierių-kartoną, stiklą ir plastikus taps privaloma. Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo. Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai.
Popierius
Popierius, tiek pakuote, tiek makulatūra, yra perdirbamas į popierių. Kadangi popieriaus žaliava yra mediena, tai kiekvienas surinktas kilogramas popieriaus išsaugo apytikriai vieną medį. Popieriaus gamyboje vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia ne mažiau 60 litrų vandens, o ir vanduo yra užteršiamas. Gaminant popierių iš makulatūros, kiekvienai jo tonai išsaugoma vidutiniškai 17 medžių, sutaupoma 4.1 MW energijos, 27 000 litrų vandens. Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius sudaro 36 proc. visos produkcijos. Tai – kartonas, pakavimo, laikraštinis, tualetinis popierius, popierinės nosinaitės ir kt. Deja, popieriaus negalima perdirbti daug kartų.
Perdirbti tinka: laikraščiai, žurnalai ir kiti spaudiniai, švarios popierinės pakuotės, kartonas. Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos.
Perdirbti netinka: servetėlės, popierinės nosinės, tapetai, dėžutės nuo picos.
Jau perdirbami ir „tetrapakai” (daugiasluoksnės pieno produktų ir sulčių pakuotės), kurie susideda iš popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti “tetrapakų” (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
Plastmasė
Pastaruoju metu plastikai vis labiau keičia stiklą, metalą, medieną. Sąvartynuose plastikai daugelį metų nesuyra ir užima daug vietos, o deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos. Gaminiams iš perdirbto plastiko suvartojama maždaug 2/3 mažiau energijos, lyginat su gamyba iš pirminių žaliavų – naftos ar gamtinių dujų.
Kad būtų patogiau rūšiuoti tinkamus perdirbti plastikus, jie žymimi sutartiniais ženklais, kurie būna įspausti gaminio (pavyzdžiui, butelių) apatinėje dalyje arba dugne.
Perdirbti tinka tik plastmasinės pakuotės ir gaminiai pažymėti ženklais PET (1) ir HDPE (2). Tai gėrimų (mineralinio vandens, gaiviųjų gėrimų, alaus) buteliai, padažų, aliejaus, šampūno, skalbiklių ir valiklių pakuotė, kita plastikinė pakuotė, žaislai, indai, gaminiai, plėvelė.
Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Pasistenkite, kad aliejaus ar padažų buteliai būtų kuo švaresni. Išmetamus butelius suspauskite – taip jie užims mažiau vietos.
Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
Stiklas
Stiklo gamybai suvartojama daug energijos. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1 200-1 500 C temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas, sutaupoma šių medžiagų bei 35 proc. energijos. Vien tik įkaitinant žaliavas, reikalingas 1 000 kg stiklo pagaminti, sunaudojama net 140 litrų degalų. Tik 24 proc. popieriaus Lietuvoje panaudojama pakartotinai, nors įmonės yra pajėgios perdirbti didesnį popieriaus atliekų kiekį nei susidaro. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugoja apie 17 medžių, 26 460 litrų vandens.
Atskirta nuo kitų atliekų ir išrūšiuota (žalia, ruda, skaidri) stiklo pakuotė yra puiki žaliava naujos stiklo pakuotės gavybai. Čia ne tik sutaupomos žaliavos, bet, svarbiausia, ženkliai sumažėja energijos sąnaudos, kurios stiklo gamybos pramonėje ekonomikoje sudaro pagrindą. Nežiūrint, kad plastikinė pakuotė pagal savo sudėtį gana skirtinga: buteliai, PET tipo plastikas, plėvelės-polietilenas, polipropilenas ir kitos plastikų rūšys atskirtos nuo mišrių atliekų, turi ženkliai didesnę kainą negu jo surinkimas.
Perdirbti tinka: buteliai, stiklainiai, stiklo duženos.
Dėl specifinių priedų perdirbti netinka krištolas, ampulių, akinių, automobilių langų, veidrodžių, elektros lempučių bei karščiui atsparus stiklas, porcelianas, keramika.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. Popierinių etikečių pašalinti nereikia. Jeigu yra tam skirti konteineriai, rūšiuokite stiklines pakuotes pagal stiklo spalvą.
Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
Metalas
1 t perlydyto plieno sutaupo apie 1.5 t geležies rūdos. Ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas – kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos. Aliuminio perdirbimas (pavyzdžiui, alaus skardinės ) ypač svarbus, nes šio elemento žaliava gamtoje – uoliena boksitas. Siekiant išgauti šią žaliavą, masiškai kertami atogrąžų miškai. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. – vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą skaičių kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.
Perdirbti tinka: konservų dėžutės, gėrimų skardinės, kitos metalo atliekos.
Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Atskiro konteinerio metalo atliekoms dažniausiai nebūna – jis surenkamas kartu su stiklo arba plastmasės atliekomis.
Biodegraduojančios atliekos
Tik dalis atliekų šiandien patenkančių į mišrių atliekų konteinerius. Mūsų šalyje didelę dalį atliekų sudaro virtuvės (maisto) atliekos, kai kurių gyventojų buityje – net didesnę pusę visų atliekų. Šios atliekos, patekusios į sąvartyną, pūva išskirdamos į atmosferą ozono sluoksnį ardančias dujas – metaną, dvokiančias dujas sieros vandenilį ir kt. Puvimo metu susidarę vandenys labai užteršti ir jiems reikalingas valymas yra brangus.
Todėl artimiausios ES šalių užduotys, atliekų tvarkyme – išskirti iš mišrių atliekų srauto virtuvės (biodegraduojančias) atliekas ir jas atskirai perdirbti (gaunant kompostą ar biodujas, kurios bus panaudojamos energijos gamybai). Šie procesai – tai ne tolima perspektyva, o realybė.
Jau ir šiandien nesuprantama, kodėl Lietuvoje į mišrių atliekų konteinerius metamos žalieninės atliekos – žolė, lapai, šakos. Juk tai gera žaliava kompostams – puikiai organinei trąšai, kurios gavybai, daugeliu atvejų, reikalingas tik specialus konteineris-pūdytojas.
Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo bei buities atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Tokias atliekas sukrovus į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms.
Galima kompostuoti: virtuvės atliekas – daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, sodo ir daržo atliekas – gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas.
Didžiosios atliekos
Didžiąsias atliekas – nereikalingus baldus, buitinę techniką (televizorius, šaldytuvus, virykles ir kt. įrangą) galima priduoti į didžiųjų atliekų aikšteles arba komunalinių atliekų vežėjams. Didžiosioms atliekoms surinkti naudojami 20 m3 talpos konteineriai.
Statybos ir griovimo atliekos
Statybos ir griovimo atliekos sudaro nemažą atliekų srautą. Šių atliekų tvarkymą turi reglamentuoti, administruoti ir organizuoti savivaldybių institucijos. Statybos ir griovimo atliekos gali būti perdirbtos, o gautos žaliavos (akmenys, skalda, žvyras, smėlis ir kt.) panaudotos įvairiose statybos srityse.
Elektros ir elektroninė įranga
Elektroninių atliekų daugėja 3 kartus greičiau nei kitos rūšies atliekų. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti buitinėms atliekoms skirtuose konteineriuose, nes jai patekus į buitinių atliekų sąvartyną, į aplinką, tai yra į vandenį, gruntą, atmosferą, patenka pavojingos medžiagos. Be to, tokioms atliekoms patekus į sąvartynus, netenkama vertingų antrinių žaliavų ir energijos.ES teisės aktai reikalauja, kad elektronikos ir elektrotechnikos prietaisų atliekos būtų surenkamos atskirai arba produktai būtų pakartotinai panaudoti ar perdirbti specialiomis sąlygomis.
