Alpinariumo įrengimas

Alpinariumas – tai žemės sklypas, kuriame auginami vadinamieji kalnų augalai. Tai nėra šiaip paprastas akmenų ir augalų derinys, o mažame plote atkurtas savitas kalnų peizažas su tik jam vienam būdinga augalija. Alpinariumams puikiai tinka šiek tiek atokesnė, izoliuota vieta. Ypatingai tinka vakarų ir pietvakarių šlaitai, taip pat šlaitai, esantys prie atramos sienų. Alpinariumą galima drąsiai rengti ir lygioje vietoje, tik nepatartina pilti žemės kauburių ir pristatyti į juos akmenų.

Augalai, tinkantys alpinariumams. Alpinariumams geriausiai tinka šie augalai: kalninės pušys, dvižiedžiai palėpščiai, gulstieji kauleniai, kazokiniai kadagiai, alpiniai vaistučiai, šliaužiančios vaisginos, velėninės uolasėklės, aitrieji šilokai, baltosios snieguolės, Julijos raktažolės, šilinės perkūnropės, raguotosios našlaitės, alpinės liūtpėdės, pavasariniai krokai, karatiniai katilėliai, Bilberštaino glažutės, septynšakiai gencijonai, ylalapiai flioksai, melsvieji eraičinai, paprastieji čiobreliai, paprastosios aubriecijos, šiurpinės ašuotės, alpiniai astrai bei alpinės aguonos. Esama ir daugiau augalų.

Kaip parengti dirvą alpinariumui? Dirvą reikia gerai parengti, perkasti net kelis kartus, išrinkti visų piktžolių, ypatingai varpučio, šaknis, gerai patręšti. Tęšimui naudokite superfosfatą, kalio druską, nedaug komposto arba perpuvusio mėšlo. Į dirvą papildomai reikia įmaišyti smulkaus žvyro arba smėlio. Iš anksto numatykite vietą, kurioje sodinsite augalus, pasirinkite, kur ir kaip juos sugrupuosite, kokios dirvos reikės.

Akmenų parinkimas. Akmenys, kurie parenkami pagal alpinariumo aplinką ir būsimus jo augalus, neturėtų dominuoti ir užgožti gėlių arba krūmų. Vis dėlto akmenys neturėtų ir nublankti ar pasislėpti po augalų žiedais arba lapais. Be to, geriausia rinktis vienos rūšies granitus ar dolomitus, tinkamiausi – natūralūs rieduliai. Nepatartina tarp akmenų pridėlioti stiklo gabalų, kaip dažnai daroma, taip pat plytų, betono nuolaužų, dar venkite taisyklingai skaldytų dalykų bei įvairiaspalvių akmenų. Didesniuose alpinariumuose akmenys gali būti panaudojami ir praėjimuose. Tokie takai daromi tik iš plokščių akmenų. Jei šlaitas statesnis, galima įrengti laiptuotą akmeninį takelį: šlaito apačioje dedami didesni, viršuje – mažesni akmenys. Jie iš dalies reguliuoja šilumą bei drėgmę, sudaro augalams pavėsį.

Alpinariumai gali būti grynai kolekciniai arba kaip apželdinimo elementas. Galite sodinti į alpinariumus ir vietinius augalus. Patartina pasodinti ir kai kurių dekoratyvinių žemaūgių krūmų. Tinka spygliuočiai kadagiai, puskiparisiai, kukmedžiai, kalninės pušys, eglės, lapuočiai kauleniai, lanksvos, atvaisos, palėpščiai, rododendrai, migdolai, raugerškiai. Alpinariumą pagyvina dekoratyvinės žolės. Vertėtų sodinti melsvuosius eraičinus, šiurpines ašuotes, kiškio ašarėles. Alpinariumui puikiai tinka svogūninės gėlės. Jau ankstyvą pavasarį gali žydėti krokai, snieguolės, sibirinės scylės, vėliau – Kaufmano tulpės, česnakai, žydrės, paprastosios margutės. Rudenį iš naujo sužydi rudeniniai krokai, rudeniniai vėlyviai. Dauguma alpinių augalų gerai žiemoja nepridengti, tačiau esama ir tokių, kuriuos reikėtų pridengti egliškėmis, – tai stambiažiedės inkarvilėjos, eramurai, raudonžiedės žiognagės, dantytosios raktažolės. Beje, alpinariumams puikiai tiks ir nedideli upokšniai, baseinėliai, įkomponuota lietaus sodų dalis, krintantis vanduo ar bet koks vandens telkinukas. Bet tokiu atveju prie vandens reikėtų sodinti ir drėgmę mėgstančius augalus.