Sausio 26d. Sekmadienis

Kaip išsirinkti sveikatai palankaus mikroklimato būstą?

Kovo 6d.

Statybų procesai Lietuvoje privalo atitikti visą pluoštą techninių reglamentų, kurie skirti bendram tikslui – kad statinys būtų saugus jame esantiems žmonėms, tvirtas ir „draugiškas“ sveikatai. Pavojai gali slypėti ne tik akivaizdžiame statybų broke, bet ir statyboms ar apdailai naudotose medžiagose. Nors statybinių medžiagų poveikį sveikatai tiria mokslininkai, yra nustatytos įvairios normos, o situaciją nuolat aktyviai stebi ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), kad gyvenimo sąlygos name būtų patogiausios, o mikroklimatas – maksimaliai natūralus, reikėtų ir patiems žinoti bei statybų metu atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

„Apdairiai ir protingai įrengtas namas – vienas geriausių būdų tausoti savo sveikatą ir senkančius gamtos išteklius. Pasirinkus tinkamas statybines ir apdailos medžiagas, energiją taupančius įrenginius, gaunama puiki galimybė užsitikrinti sveikesnį gyvenimą“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Ramunė Žurauskienė.

Visi namai, kurie yra parduodami atviroje rinkoje, privalo turėti energinio naudingumo sertifikatus, atitinkančius Europos Sąjungos direktyvą, todėl šiuolaikinės statybos dėmesys yra sutelktas į gerą pastato kokybę ir energijos taupymą. Sertifikatų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai statoma namų, kurie atitinka B energinio naudingumo klasę, tačiau nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigaliosiantis naujas statybų reglamentas garantuos, kad naujai statomi namai atitiks bent A klasę. Papildomą naudą sveikatai atneštų ir būsto vertę padidintų namas, pastatytas dar ir pagal pasyvaus namo principus.

Prie pasyvių, energetiškai efektyvių namų pratinasi ir lietuviai

„Kokį namą statyti – kiekvieno žmogaus pasirinkimas, galima remtis ir užsienio šalių statybų patirtimi, tačiau reikėtų ypač atsižvelgti į mūsų šalies klimato ypatumus, kurie skiriasi net ir priklausomai nuo Lietuvos regionų. Pavyzdžiui, vienokį namą statyti reikėtų pajūryje, kitokį – vidurio Lietuvoje, – pastebi dr. R. Žurauskienė. – Gyvename drėgnoje zonoje, žiemos pas mus gana šaltos, tad atitinkamai ypatingą dėmesį reikėtų skirti namo sandarumui, „kvėpuojančioms“ konstrukcijoms ir apšiltinimui.“

Anot specialistės, viena iš naujesnių galimybių, visai neseniai atkeliavusi į Lietuvą, – pagal pasyvaus namo principus statomi energetiškai efektyvūs namai. Tiesa, lietuviai prie šių namų pratinasi pamažu, o viena pagrindinių priežasčių – tai, kad namas statomas pagal visiškai kitokius principus. „Lietuviams vis dar dažniau norisi, kad namas būtų gražus, išskirtinis, su galybe langų ir didžiuliu židiniu, nors turėtų būti atvirkščiai – žmogus turėtų būti suinteresuotas neišleisti šilumos pro didelius langus, orlaides ar židinio ertmes. Nekreipiama dėmesio į namo energetinį efektyvumą, jo išlaikymo kaštus, sandarumą ir galiausiai – „draugiškumą“ sveikatai. Statyti energetiškai efektyvų, pasyvų namą ryžtasi tie, kurie aktyviai domisi statybų tendencijomis, procesais ir ieško ilgai vertę išlaikysiančio namo“, – sako dr. R. Žurauskienė.

Pasyvus namas – vienas iš sveikatai ir gamtai draugiškiausių, energetiškai efektyvių namų. Aplinkai draugiškas pasyvus namas nuo įprastų pastatų skiriasi puikia šilumos izoliacija, vėdinimo sistema, taip pat nereikia atskiros šildymo sistemos – pakanka efektyvios rekuperacinės sistemos, tad nenuostabu, kad po truputį šie namai patraukia ir lietuvių dėmesį. Jaukiems, komfortiškiems, energetiškai efektyviems ir ekonomiškiems namams nereikia galingos šildymo sistemos, nes jie yra ypatingai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: dirvožemio šilumą, saulės energiją, apšvietimo ir buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą ir netgi žmogaus kūno temperatūrą.

Malonus mikroklimatas name – kaip to pasiekti?

Pasyvaus namo sienų laikančiajai konstrukcijai reikėtų rinktis didelę šiluminę talpą turinčias medžiagas, nes didelės masės sienų konstrukcija yra inertiška ir užtikrina pastovesnį patalpų mikroklimatą, esant temperatūros svyravimams. Toks namas žiemą lėčiau atvėsta, vasarą – lėčiau sušyla, tai vyksta blokams reaguojant į  temperatūros pokyčius aplinkoje. Jeigu į pokyčius jie reaguoja greičiau, tai esant šilumai – patys greitai prišyla, o esant šalčiui – greitai atšąla. Lėtai reaguojantys palaipsniui kaupia šilumą, taip pat ją ir atiduoda. Privalumą turi tie blokai, kurie į temperatūros pokyčius reaguoja lėtai.

Malonų ir sveikatai draugišką mikroklimatą palaiko ir kiekviename pasyviame name privaloma rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrina reikiamą šviežio oro kiekį – filtruoja iš lauko tiekiamą ir vidaus šalinamą orą bei sugrąžina šilumą (iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti); sistema įrengiama atsižvelgus į konkretaus namo išplanavimą ir jame gyvenančių žmonių skaičių.

Namuose jausti jaukią šilumą ir patirti mažiau šilumos nuostolių padeda tai, kad pasyvūs namai yra ypač sandarūs. Tiesa, dažnai sandarumas painiojamas su namo „nekvėpavimu“, tačiau iš tiesų yra netgi priešingai – išskirtinai malonų mikroklimatą pasyviuose namuose palaiko minėta rekuperacinė sistema. Priešingu atveju, kai konstrukcijos nesandarios, būstas įrengtas netinkamai, jame per didelis ar per mažas drėgmės kiekis, SMLPC duomenimis, gali kilti pavojus net ir namo gyventojų sveikatai: rizika susirgti astma, rinitu, bronchitu, peršalimo ligomis gyvenant drėgnose patalpose; rizika susirgti kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis gyvenant šaltose patalpose.

Optimalios drėgmės santykį (40–60 proc.) pasiekti galima sienų statyboms naudojant tinkamas medžiagas – visi blokai, išskyrus akytąjį betoną, puikiai palaiko optimalią santykinę oro drėgmę patalpose, šiuo metu vienas populiariausių pasirinkimų – silikato blokai, nes, pavyzdžiui „Arko“ blokų vandens įmirkis, palyginti su kitais blokais, yra mažiausias – mažiau nei 18 proc., tuo tarpu keraminių blokų – apie 19 proc., akyto betono – apie 51,9 proc., o keramzitinių – apie 18,8 proc.

Iš ko statyti sienas, kad namas būtų draugiškas sveikatai?

Anot specialistų, besiruošiantiems statyti aukštos energetinės klasės namą, bene reikšmingiausias sprendimas yra pasirinkti sienų statybines medžiagas. Lietuvos rinkoje yra apie 20–30 skirtingų blokų, pagamintų įvairiomis technologijomis, o juos galima skirstyti pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti: autoklavinio akytojo betono; betono su lengvaisiais užpildais; betono su tankiaisiais užpildais; keraminiai; silikatiniai.

Pastarieji blokai, anot statybinių medžiagų rinkos specialistų, yra ypač paklausūs privačių namų statybos sektoriuje. Jie panaudoti ir pirmojo Lietuvoje pasyvaus vienbučio namo statybai. „Arko“ silikatiniai mūro blokai gaminami iš vietos natūralių medžiagų: smėlio, kalkių ir vandens, nenaudojami cheminiai priedai, tad užtikrinamos sveikatai saugios ir tvirtos sienos.

Siekiant pastatyti kuo natūralesnį, energetiškai efektyvesnį namą, dažnai griebiamasi kraštutinumų, pvz. namas statomas iš šiaudų ar molio, kuris laikomas ypač ekologiška medžiaga. Deja, nors jis ir yra natūrali medžiaga, tačiau palyginti su smėliu – radioaktyvesnė. Sveikatos apsaugos ministerijoje tiriant molio blokus buvo nustatyti radionuklidų aktyvumai, taip pat, palyginus kitus gaminius, didžiausia radžio dalis rasta keraminiuose blokeliuose, daugiausia torio aptikta keramzitbetonio blokeliuose. Tiesa, šios medžiagos nustatytų leidžiamų normų neviršija.

„Silikatinių mūro gaminių pardavimai auga dideliu tempu. Priežasčių tokiam augimui – gana nemažai, tačiau šių blokų pirkėjai teigia, kad vieni didžiausių privalumų – medžiagų ekologiškumas, geresnė šiluminė inercija, greitesnis statybų procesas, o dėl blokų tikslių matmenų sienos gaunasi tokios lygios, kad, pavyzdžiui, lenkai šiuos blokus naudoja vietoje apdailos plytų“, – pastebi AB „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas. Anot jo, lietuviškoms žiemoms ir sveikatai draugiškam mikroklimatui pritaikyti blokai jau yra įsitvirtinę tarp lyderių ne tik privačių namų sektoriuje, bet ir visoje statybų rinkoje.

Gimnazijos modernizavimo projektą sutrikdžiusią projektavimo įmonę savivaldybė įtraukė į „juoduosius sąrašus“

Gimnazijos modernizavimo projektą sutrikdžiusią projektavimo įmonę savivaldybė įtraukė į „juoduosius sąrašus“

Sausio 21d.

Vilniaus licėjaus pastato modernizavimo istorijoje liks itin pamokantis epizodas tokių projektų dalyviams: miesto savivaldybė praneša, kad dėl esminių sutarties pažeidimų ne tik atsisakyta projektavimo įmonės paslaugų, bet pasirūpinta ją įtraukti į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą Nepatikimų...


Pernai Vilniuje atnaujinta 200 kiemų, išasfaltuota 36 km gatvių, 2020-aisiais – didesnis dėmesys šaligatviams

Pernai Vilniuje atnaujinta 200 kiemų, išasfaltuota 36 km gatvių, 2020-aisiais – didesnis dėmesys šaligatviams

Sausio 17d.

Prieš penkerius metus Vilniaus miesto savivaldybės užsibrėžta ambicinga gyvenamosios aplinkos gerinimo programa – sutvarkyti dešimtmečiais apleistus šaligatvius, daugiabučių namų kiemus ir gatves, nutiesti naujus dviračių takus, sutvarkyti viešąsias erdves miegamuosiuose rajonuose –...


Kaip atrodys atnaujinta sankryža prie Nacionalinio stadiono Vilniuje?

Kaip atrodys atnaujinta sankryža prie Nacionalinio stadiono Vilniuje?

Sausio 16d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius pradeda visuomenės informavimą apie parengtus Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių Vilniaus mieste rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus.


Prie Šv. Stepono bažnyčios kuriamas unikalus skveras: kaminas virs periskopu, smalos katilas – amfiteatru

Prie Šv. Stepono bažnyčios kuriamas unikalus skveras: kaminas virs periskopu, smalos katilas – amfiteatru

Sausio 15d.

Sostinės savivaldybė ruošiasi visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau unikalią ir ilgą istoriją turinčią teritoriją – šalia Šv. Stepono bažnyčios esantį skverą, o taip pat rekonstruoti Šv. Stepono gatvę pritaikant ją pėstiesiems ir dviratininkams. Tikimasi, kad...


Tyrimas: kitų Europos sostinių stadionų lokacija patvirtina Vilniaus pasirinkimą

Tyrimas: kitų Europos sostinių stadionų lokacija patvirtina Vilniaus pasirinkimą

Sausio 15d.

Dėl Lietuvos nacionalinio stadiono Vilniuje kilusiose diskusijose neretai pasigirsta argumentų, kad Europoje nacionaliniai stadionai pastatyti miestų pakraščiuose, kad rungtynių dienomis nesusidarytų automobilių spūstys miesto centre, kad jie turi žymiai daugiau vietos parkavimui.


Individualaus namo savininkui teks išsipirkti užimtą valstybinę žemę

Individualaus namo savininkui teks išsipirkti užimtą valstybinę žemę

Sausio 14d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius po svarstymo nepritarė vienbučio gyvenamojo namo Stanislovo Kerbedžio g. 13 rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams. Norint gauti teigiamą atsakymą projekto rengėjams teks išspręsti savivaldybės specialistų...


Sostinės Saltoniškės virsta tikru miestietiško gyvenimo būdo kvartalu

Sostinės Saltoniškės virsta tikru miestietiško gyvenimo būdo kvartalu

Sausio 14d.

Vilniaus miesto savivaldybėje šiandien projektinius pasiūlymus pristatys daugiabučių gyvenamųjų namų projekto Saltoniškėse rengėjai. Greta jau esamų gyvenamųjų kvartalų, buvusios spaustuvės teritorijoje rekonstruojant gamybinės ir sandėliavimo paskirties statinius, bendrovės „Rewo“...


Gatvių projektavimo paslaugas Vilniaus savivaldybei teiks aštuonios įmonės

Gatvių projektavimo paslaugas Vilniaus savivaldybei teiks aštuonios įmonės

Sausio 13d.

Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gatvėms projektuoti konkurso būdu atsirinko aštuonias įmones, kurios šią paslaugą teiks kaip ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“.


„Grinda“ stato modernią požeminę lietaus nuotekų valyklą Upės gatvėje

„Grinda“ stato modernią požeminę lietaus nuotekų valyklą Upės gatvėje

Sausio 10d.

Bendrovei „Grinda“ vykdant T. Narbuto-Upės g. paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją, daugiausia dėmesio iki šiol buvo skiriama T. Narbuto gatvės atkarpai. Suprantama – tai yra viena svarbiausių Vilniaus miesto transporto arterijų, liūčių metu kentėjusi nuo užtvindymo. Vis...


Nakvynės namus remontavusiai įmonei bus skelbiamas bankrotas

Nakvynės namus remontavusiai įmonei bus skelbiamas bankrotas

Sausio 9d.

Seimas nusprendė pripažinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą svarbiu valstybei projektu ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie sklandesnio šio projekto įgyvendinimo.


Dar gražesniam miestui: Kaunas toliau prisidės tvarkant aptriušusius pastatų fasadus

Dar gražesniam miestui: Kaunas toliau prisidės tvarkant aptriušusius pastatų fasadus

Sausio 6d.

Prieš šešerius metus Kaune startavusi unikali paveldotvarkos programa tapo įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems šalies miestams. Šios iniciatyvos dėka jau daugiau kaip 100 miesto pastatų kardinaliai pakeitė savo nykų eksterjerą. Šiemet pastatų šeimininkai vėl galės sulaukti Kauno miesto paramos pilkiems...


Iki „Mokslo salos“ statybų Kaune liko vienintelis žingsnis

Iki „Mokslo salos“ statybų Kaune liko vienintelis žingsnis

Gruodžio 31d.

Naujuosius metus Kaunas pasitinka geromis žiniomis – gavus „Mokslo salos“ statybos leidimą pradėta ruoštis rangos darbų konkursui. Sutartį su unikalaus šalyje mokslo centro statytoju planuojama pasirašyti dar iki šios vasaros.


Gatvės menininkas įamžino „paskutinį keleivį“ Kauno geležinkelio stotyje

Gatvės menininkas įamžino „paskutinį keleivį“ Kauno geležinkelio stotyje

Gruodžio 18d.

Vis daugiau nykių sienų Kaune atgyja naujai. Jas savo autoriniais kūriniais papuošė kūrybiški gatvės menininkai. Traukiniais iš Kauno išvykstančius ar atvykstančius kauniečius bei miesto svečius nuo šios pasitiks „Paskutinis keleivis“. Tai dar vienas programos „Kauno...


Kaune iškilsiančio KTU „M-Lab“ architektė: mokslo pastatai – tai šalies kultūros ženklai

Kaune iškilsiančio KTU „M-Lab“ architektė: mokslo pastatai – tai šalies kultūros ženklai

Gruodžio 18d.

Tvaria arba žaliąja architektūra siekiama diegti naujausias technologijas ir atspindėti pasaulines tendencijas – tausoti resursus bei aplinką. Tokią viziją pasirinko ir pirmąją vietą architektūriniame konkurse KTU „M-Lab“ pastatui projektuoti užėmusi „G....


Paaiškėjo kaip atrodys naujasis Kauno lengvosios atletikos maniežas

Paaiškėjo kaip atrodys naujasis Kauno lengvosios atletikos maniežas

Gruodžio 17d.

Kauno miesto ir visos šalies lengvaatlečiai po keturių dešimtmečių pagaliau sulauks pokyčių. Paaiškėjo, kaip atrodys nauja ir moderni sporto erdvė jų treniruotėms bei aukšto rango varžyboms. Pasibaigus lengvosios atletikos maniežo architektūrinių idėjų konkursui, tarp 8 dalyvių geriausiai...


Visoje šalyje brangstant atliekų išvežimui, kauniečiams pokyčiai bus vieni mažiausių

Visoje šalyje brangstant atliekų išvežimui, kauniečiams pokyčiai bus vieni mažiausių

Gruodžio 11d.

Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, kitąmet keisis užmokesčio už atliekų tvarkymą skaičiavimas. Vykdant bendrą valstybinę atliekų tvarkymo politiką, dauguma šiukšlių bus rūšiuojamos perdirbimui ir deginamos, o likusi dalis – transportuojama į sąvartyną, tačiau paslaugų įkainiams šalyje ženklai...

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.