Balandžio 4d. Šeštadienis

Kaip išsirinkti sveikatai palankaus mikroklimato būstą?

Kovo 6d.

Statybų procesai Lietuvoje privalo atitikti visą pluoštą techninių reglamentų, kurie skirti bendram tikslui – kad statinys būtų saugus jame esantiems žmonėms, tvirtas ir „draugiškas“ sveikatai. Pavojai gali slypėti ne tik akivaizdžiame statybų broke, bet ir statyboms ar apdailai naudotose medžiagose. Nors statybinių medžiagų poveikį sveikatai tiria mokslininkai, yra nustatytos įvairios normos, o situaciją nuolat aktyviai stebi ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), kad gyvenimo sąlygos name būtų patogiausios, o mikroklimatas – maksimaliai natūralus, reikėtų ir patiems žinoti bei statybų metu atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

„Apdairiai ir protingai įrengtas namas – vienas geriausių būdų tausoti savo sveikatą ir senkančius gamtos išteklius. Pasirinkus tinkamas statybines ir apdailos medžiagas, energiją taupančius įrenginius, gaunama puiki galimybė užsitikrinti sveikesnį gyvenimą“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Ramunė Žurauskienė.

Visi namai, kurie yra parduodami atviroje rinkoje, privalo turėti energinio naudingumo sertifikatus, atitinkančius Europos Sąjungos direktyvą, todėl šiuolaikinės statybos dėmesys yra sutelktas į gerą pastato kokybę ir energijos taupymą. Sertifikatų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai statoma namų, kurie atitinka B energinio naudingumo klasę, tačiau nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigaliosiantis naujas statybų reglamentas garantuos, kad naujai statomi namai atitiks bent A klasę. Papildomą naudą sveikatai atneštų ir būsto vertę padidintų namas, pastatytas dar ir pagal pasyvaus namo principus.

Prie pasyvių, energetiškai efektyvių namų pratinasi ir lietuviai

„Kokį namą statyti – kiekvieno žmogaus pasirinkimas, galima remtis ir užsienio šalių statybų patirtimi, tačiau reikėtų ypač atsižvelgti į mūsų šalies klimato ypatumus, kurie skiriasi net ir priklausomai nuo Lietuvos regionų. Pavyzdžiui, vienokį namą statyti reikėtų pajūryje, kitokį – vidurio Lietuvoje, – pastebi dr. R. Žurauskienė. – Gyvename drėgnoje zonoje, žiemos pas mus gana šaltos, tad atitinkamai ypatingą dėmesį reikėtų skirti namo sandarumui, „kvėpuojančioms“ konstrukcijoms ir apšiltinimui.“

Anot specialistės, viena iš naujesnių galimybių, visai neseniai atkeliavusi į Lietuvą, – pagal pasyvaus namo principus statomi energetiškai efektyvūs namai. Tiesa, lietuviai prie šių namų pratinasi pamažu, o viena pagrindinių priežasčių – tai, kad namas statomas pagal visiškai kitokius principus. „Lietuviams vis dar dažniau norisi, kad namas būtų gražus, išskirtinis, su galybe langų ir didžiuliu židiniu, nors turėtų būti atvirkščiai – žmogus turėtų būti suinteresuotas neišleisti šilumos pro didelius langus, orlaides ar židinio ertmes. Nekreipiama dėmesio į namo energetinį efektyvumą, jo išlaikymo kaštus, sandarumą ir galiausiai – „draugiškumą“ sveikatai. Statyti energetiškai efektyvų, pasyvų namą ryžtasi tie, kurie aktyviai domisi statybų tendencijomis, procesais ir ieško ilgai vertę išlaikysiančio namo“, – sako dr. R. Žurauskienė.

Pasyvus namas – vienas iš sveikatai ir gamtai draugiškiausių, energetiškai efektyvių namų. Aplinkai draugiškas pasyvus namas nuo įprastų pastatų skiriasi puikia šilumos izoliacija, vėdinimo sistema, taip pat nereikia atskiros šildymo sistemos – pakanka efektyvios rekuperacinės sistemos, tad nenuostabu, kad po truputį šie namai patraukia ir lietuvių dėmesį. Jaukiems, komfortiškiems, energetiškai efektyviems ir ekonomiškiems namams nereikia galingos šildymo sistemos, nes jie yra ypatingai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: dirvožemio šilumą, saulės energiją, apšvietimo ir buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą ir netgi žmogaus kūno temperatūrą.

Malonus mikroklimatas name – kaip to pasiekti?

Pasyvaus namo sienų laikančiajai konstrukcijai reikėtų rinktis didelę šiluminę talpą turinčias medžiagas, nes didelės masės sienų konstrukcija yra inertiška ir užtikrina pastovesnį patalpų mikroklimatą, esant temperatūros svyravimams. Toks namas žiemą lėčiau atvėsta, vasarą – lėčiau sušyla, tai vyksta blokams reaguojant į  temperatūros pokyčius aplinkoje. Jeigu į pokyčius jie reaguoja greičiau, tai esant šilumai – patys greitai prišyla, o esant šalčiui – greitai atšąla. Lėtai reaguojantys palaipsniui kaupia šilumą, taip pat ją ir atiduoda. Privalumą turi tie blokai, kurie į temperatūros pokyčius reaguoja lėtai.

Malonų ir sveikatai draugišką mikroklimatą palaiko ir kiekviename pasyviame name privaloma rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrina reikiamą šviežio oro kiekį – filtruoja iš lauko tiekiamą ir vidaus šalinamą orą bei sugrąžina šilumą (iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti); sistema įrengiama atsižvelgus į konkretaus namo išplanavimą ir jame gyvenančių žmonių skaičių.

Namuose jausti jaukią šilumą ir patirti mažiau šilumos nuostolių padeda tai, kad pasyvūs namai yra ypač sandarūs. Tiesa, dažnai sandarumas painiojamas su namo „nekvėpavimu“, tačiau iš tiesų yra netgi priešingai – išskirtinai malonų mikroklimatą pasyviuose namuose palaiko minėta rekuperacinė sistema. Priešingu atveju, kai konstrukcijos nesandarios, būstas įrengtas netinkamai, jame per didelis ar per mažas drėgmės kiekis, SMLPC duomenimis, gali kilti pavojus net ir namo gyventojų sveikatai: rizika susirgti astma, rinitu, bronchitu, peršalimo ligomis gyvenant drėgnose patalpose; rizika susirgti kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis gyvenant šaltose patalpose.

Optimalios drėgmės santykį (40–60 proc.) pasiekti galima sienų statyboms naudojant tinkamas medžiagas – visi blokai, išskyrus akytąjį betoną, puikiai palaiko optimalią santykinę oro drėgmę patalpose, šiuo metu vienas populiariausių pasirinkimų – silikato blokai, nes, pavyzdžiui „Arko“ blokų vandens įmirkis, palyginti su kitais blokais, yra mažiausias – mažiau nei 18 proc., tuo tarpu keraminių blokų – apie 19 proc., akyto betono – apie 51,9 proc., o keramzitinių – apie 18,8 proc.

Iš ko statyti sienas, kad namas būtų draugiškas sveikatai?

Anot specialistų, besiruošiantiems statyti aukštos energetinės klasės namą, bene reikšmingiausias sprendimas yra pasirinkti sienų statybines medžiagas. Lietuvos rinkoje yra apie 20–30 skirtingų blokų, pagamintų įvairiomis technologijomis, o juos galima skirstyti pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti: autoklavinio akytojo betono; betono su lengvaisiais užpildais; betono su tankiaisiais užpildais; keraminiai; silikatiniai.

Pastarieji blokai, anot statybinių medžiagų rinkos specialistų, yra ypač paklausūs privačių namų statybos sektoriuje. Jie panaudoti ir pirmojo Lietuvoje pasyvaus vienbučio namo statybai. „Arko“ silikatiniai mūro blokai gaminami iš vietos natūralių medžiagų: smėlio, kalkių ir vandens, nenaudojami cheminiai priedai, tad užtikrinamos sveikatai saugios ir tvirtos sienos.

Siekiant pastatyti kuo natūralesnį, energetiškai efektyvesnį namą, dažnai griebiamasi kraštutinumų, pvz. namas statomas iš šiaudų ar molio, kuris laikomas ypač ekologiška medžiaga. Deja, nors jis ir yra natūrali medžiaga, tačiau palyginti su smėliu – radioaktyvesnė. Sveikatos apsaugos ministerijoje tiriant molio blokus buvo nustatyti radionuklidų aktyvumai, taip pat, palyginus kitus gaminius, didžiausia radžio dalis rasta keraminiuose blokeliuose, daugiausia torio aptikta keramzitbetonio blokeliuose. Tiesa, šios medžiagos nustatytų leidžiamų normų neviršija.

„Silikatinių mūro gaminių pardavimai auga dideliu tempu. Priežasčių tokiam augimui – gana nemažai, tačiau šių blokų pirkėjai teigia, kad vieni didžiausių privalumų – medžiagų ekologiškumas, geresnė šiluminė inercija, greitesnis statybų procesas, o dėl blokų tikslių matmenų sienos gaunasi tokios lygios, kad, pavyzdžiui, lenkai šiuos blokus naudoja vietoje apdailos plytų“, – pastebi AB „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas. Anot jo, lietuviškoms žiemoms ir sveikatai draugiškam mikroklimatui pritaikyti blokai jau yra įsitvirtinę tarp lyderių ne tik privačių namų sektoriuje, bet ir visoje statybų rinkoje.

Naujas Neries krantinės tvarkymo etapas: atėjo laikas atnaujinti šlaitus ir terasas

Naujas Neries krantinės tvarkymo etapas: atėjo laikas atnaujinti šlaitus ir terasas

Kovo 10d.

Vilnius tęsia Neries krantinės atnaujinimo darbus: prieš kelerius metus atnaujinus žemutinę krantinės dalį, vyksta ir šlaitų bei viršutinės krantinės terasos bei viešųjų erdvių šalia upės tvarkymo darbai.


Šį pavasarį Vilniuje sodinama daugiau kaip 1000 medžių

Šį pavasarį Vilniuje sodinama daugiau kaip 1000 medžių

Kovo 10d.

Dar daugiau žalumos sostinėje – miesto savivaldybė pradėjo pirmuosius medžių sodinimo darbus, vien per šį pavasarį žalią Vilnių praturtins dar 1000 naujų medžių sodinukų ir 3,6 tūkst. krūmų. Per šią ir kitą savaitę Naujamiestyje bus pasodinta daugiau kaip 70 liepų, vėliau darbai persikels...


Pamatykite, kaip moderniai atnaujintas Vilniaus licėjus

Pamatykite, kaip moderniai atnaujintas Vilniaus licėjus

Kovo 9d.

Užbaigta Vilniaus licėjaus rekonstrukcija – nuo šiandien į moderniai atnaujintas klases jau sugrįžo mokiniai. Pastatas rekonstruotas iš esmės – nuo stogo – iki kondicionierių klasėse ir terasos lauke. Licėjus sostinėje veikia nuo 1990-ųjų, ir iki šiol jis nebuvo nė karto...


Antakalnio rajone planuojamas naujas daugiabutis

Antakalnio rajone planuojamas naujas daugiabutis

Kovo 9d.

Vilniečiams pristatomi Antakalnio rajone planuojamo daugiabučio projektiniai pasiūlymai. Adresu M. K. Oginskio g. 17 esantis vienbutis gyvenamasis namas numatomas rekonstruoti į 14-os butų daugiabutį. Po kovo mėnesio pabaigoje vyksiančio viešo projekto aptarimo jį vertins ir savivaldybės...


Bendruomenei neprieštaraujant, savivaldybė pritarė daugiabučio Žvėryne projektiniams pasiūlymams

Bendruomenei neprieštaraujant, savivaldybė pritarė daugiabučio Žvėryne projektiniams pasiūlymams

Kovo 5d.

Vilniaus Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, esančio Žvėryne, adresu Lapių g. 3, projektiniams pasiūlymams. Projektas, visuomenės dėmesio sulaukęs dėl to, kad nekilnojamojo turto brokeriai dalį patalpų jame pradėjo pardavinėti...


Daugiau želdinių ir mažiau kietųjų dangų: E. Balsio skvero rekonstrukcijos projektą autoriams teks koreguoti

Daugiau želdinių ir mažiau kietųjų dangų: E. Balsio skvero rekonstrukcijos projektą autoriams teks koreguoti

Kovo 5d.

Viešas Eduardo Balsio skvero Žvėryne rekonstrukcijos projekto pristatymas sostinės savivaldybėje baigėsi aiškiu susitarimu: projekto rengėjams, IĮ „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“, teks koreguoti projektinius pasiūlymus.


Vilnius ruošiasi perimti miesto miškų valdymą: supaprastins jų administravimą

Vilnius ruošiasi perimti miesto miškų valdymą: supaprastins jų administravimą

Kovo 4d.

Miesto taryba šiandien ėmėsi keisti paradoksalią situaciją, kai, tvarkydamas net 35,6 proc. miesto teritorijos užimančius miškus, Vilnius nėra jų užimamos žemės valdytojas.


Naujosios Vilnios gyventojai jau geria geresnį vandenį

Naujosios Vilnios gyventojai jau geria geresnį vandenį

Kovo 3d.

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ užbaigė visus Naujosios Vilnios vandenvietės modernizavimo darbus ir žymiai pagerino šioje vietovėje tiekiamo vandens savybes. Iš viso į projektą investuota apie 2,7 mln. eurų.


Oficialu: Sutartis dėl Daugiafunkcinio sporto komplekso Vilniuje bus pasirašyta po 2 savaičių

Oficialu: Sutartis dėl Daugiafunkcinio sporto komplekso Vilniuje bus pasirašyta po 2 savaičių

Kovo 2d.

Daugiafunkcio sporto komplekso su nacionaliniu stadionu statybų ant Šeškinės kalvos konkurso laimėtoju oficialiai pripažintas koncesininkas „Axis Industries“. Toks sostinės savivaldybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų Komisijos...


Užtvindomų gatvių sostinėje liks vis mažiau

Užtvindomų gatvių sostinėje liks vis mažiau

Vasario 29d.

Žirmūnuose pradedamas infrastruktūros projektas, išspręsiantis iškart dvi Verkių, Kareivių gatvių ir aplink jas esančių teritorijų problemas: užtvindymą liūčių metu ir paviršinių lietaus nuotekų išvalymą. Liūčių vandens srautas trikdo gatvių eismą, užlieja prekybos ir sandėliavimo teritorijas,...


Savivaldybė įtikino „Lidl“ statytojus rinktis tvarius sprendimus

Savivaldybė įtikino „Lidl“ statytojus rinktis tvarius sprendimus

Vasario 27d.

Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos...


Vilnius kviečia kurti naują lengvosios atletikos maniežą

Vilnius kviečia kurti naują lengvosios atletikos maniežą

Vasario 27d.

Vilniaus miesto savivaldybė inicijuoja architektūrinio projekto konkursą geriausiai naujo lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose architektūrinei idėjai sukurti. Maniežas turėtų iškilti Žirmūnų g. 1H. Kovo mėn. 5 dieną architektūrinio projekto konkurso organizatorius – Lietuvos architektų...


Visame Vilniuje tikrinama kontaktinio tinklo atramų būklė

Visame Vilniuje tikrinama kontaktinio tinklo atramų būklė

Vasario 24d.

Trečią savaitę UAB „Vilniaus viešasis transportas“, talkinant UAB „Vilniaus apšvietimas“ ir UAB „Grinda“, atlieka senesnių nei 40 metų kontaktinių tinklų atramų (stulpų, laikančių troleibuso kontaktinį tinklą) po žeme esančių dalių vertinimo darbus. Tokių...


Savivaldybė įspėja: nekilnojamojo turto vystytojai pardavinėja neegzistuojančius aukštus

Savivaldybė įspėja: nekilnojamojo turto vystytojai pardavinėja neegzistuojančius aukštus

Vasario 19d.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir atsakomybės už galimai klaidinančios (melagingos) informacijos teikimą taikymo. Priežastis – pasikartojantys atvejai, kai nekilnojamojo turto pardavėjai...


„Grinda“ Vilniaus beglobiams gyvūnams dovanoja geresnes gyvenimo sąlygas

„Grinda“ Vilniaus beglobiams gyvūnams dovanoja geresnes gyvenimo sąlygas

Vasario 18d.

UAB „Grinda“ administruojami Vilniaus gyvūnų globos namai netrukus taps modernia, aukščiausius standartus atitinkančia benamių gyvūnų priežiūros įstaiga. Geresnėms Vilniaus miesto beglobių gyvūnų laikymo bei medicininės priežiūros sąlygoms sukurti ir 5907 m² žemės sklypo plotui...


Pirmasis išmanusis vandentiekis Baltijos šalyse bus Vilniuje

Pirmasis išmanusis vandentiekis Baltijos šalyse bus Vilniuje

Vasario 13d.

„Vilniaus vandenys“ pirmieji regione įdiegia vieningą išmanųjį vandentiekio tinklą. Vilniuje bendrovė į daiktų interneto tinklą prijungs daugiau nei 8 tūkst. pastatų įvadinių šalto vandens skaitiklių ir nuotoliniu būdu seks jų rodmenis. Tam pirmą kartą Baltijos šalyse, Lenkijoje ir...

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.