Gruodžio 3d. Penktadienis

Istorinė akimirka: pasirašytas memorandumas dėl šliuzo ir žuvitakio įrengimo ties Kauno hidroelektrine

Spalio 1d.
Istorinė akimirka: pasirašytas memorandumas dėl šliuzo ir žuvitakio įrengimo ties Kauno hidroelektrine

Atgaivinta idėja laivybos šliuzu bei žuvitakiu sujungti Nemuno aukštupį ir žemupį tapo bendra Kauno miesto ir valstybės strategija. Penktadienio popietę laive „Nemunas“, simboliškai stabtelėjusiame ties Kauno hidroelektrinės (KHE) užtvanka, meras Visvaldas Matijošaitis, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas ir kitų ministerijų bei institucijų atstovai pasirašė memorandumą, patvirtinantį vieningą siekį įgyvendinti šį nacionalinės reikšmės projektą.

Reikšmė visai šaliai

„Šliuzo ir žuvitakio įrengimas svarbus visai Lietuvai, todėl tik bendromis pastangomis galime įgyvendinti šį ambicingą projektą. Pavasarį tai galbūt skambėjo kaip utopija, bet jau dabar galime pradėti kalbėti apie konkrečius planus ir įsipareigojimus. Tikiu, kad žodžiai neliks tuščiomis kalbomis. Turime realią galimybę ištaisyti istorinę klaidą ir šį nebaigtą darbą atlikti iki galo. Kaunas pasirengęs rūpintis projektinių pasiūlymų parengimu ir šį klausimą pristatysime artimiausiame miesto tarybos posėdyje, o toliau neišvengiamas ir kitų institucijų dalyvavimas, įgyvendinant šį projektą nacionaliniu lygiu“, – sakė Kauno meras V. Matijošaitis.

Istorinis memorandumo pasirašymas įvyko laive „Nemunas“. 1959 metais anuometiniame Leningrade pastatytas laivas buvo paskutinis įplaukęs į tuomet dar būsimą Kauno marių akvatoriją prieš pat upės užtvenkimą.

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, laivyba Lietuvoje jau kurį laiką išgyvena renesansą, o šliuzo įrengimas ties vadinamuoju HES‘u yra daugiau nei realus – praeityje techniškai jis buvo numatytas.

„Dedame pastangas, kad sudarytume tam palankias sąlygas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.  Į viską žiūrime kompleksiškai. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos, kam neabejotinai reikalingas laivų šliuzo įrengimas.

Kauno miesto iniciatyva idealiai atitinka mūsų planus. Direkcija nuolat gauna laivavedžių klausimų, kada pagaliau bus galima patogiai perplaukti visu Nemunu neiškeliant laivų iš vandens, išvengti nepatogumų perkeliant laivą per sausumą“, – komentavo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, su Europos komisija jau pradėtos derybos dėl Nemuno aukštupio įtraukimo į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), todėl neabejojama, kad ateityje bus sudarytos visos reikiamos sąlygos šliuzui įrengti.

„Įgyvendinus bunų projektą ir pagilinus upės vagą, laivyba žemupiu bus geresnė. Išsprendus šį klausimą, reikės klausti, o ką daryti su likusia Nemuno dalimi? Po kelerių metų ties hidroelektrine prasidės didelės statybos – bus nauja „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė, prasidės Pietinio aplinkkelio statybos. Kauno mero iniciatyva – pačiu laiku, kad vykdydami darbus į viską žvelgtume kompleksiškai“, – teigė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Sugrįžta prie pirminės idėjos

Daugiau kaip prieš pusę amžiaus pastatyta KHE ir net 20 metrų aukštį siekianti užtvanka tapo kliūtimi nenutrūkstamai laivybai ir žuvų migracijai.

„Aplinkosauginiu aspektu, krovinių bei keleivių gabenimą iš sausumos transporto perkėlus į vandens transportą, saugi laivyba, akivaizdu, būtų aplinkai draugiška transporto rūšis. Tad teigiamų dalykų daug. Tačiau turėtų būti vertinama ir klimato kaitos aspektu, nepamirštant, kad Lietuvos upės kuo toliau, tuo labiau susidurs su sausros efektu. Įgyvendinant projektą, turės būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, ką mes ir pažymime šiame memorandume“, – kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Šliuzo įrengimas ties vadinamuoju HES‘u net ir dabar yra pažymėtas Kauno miesto bendrajame plane. Anksčiau toks sumanymas buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte, tačiau iki šiol liko neįgyvendintas. Šliuzo vietą ties Kauno HE žymi tik žemių sankasa.

Šių metų pavasarį Kauno miesto vadovai inicijavo šios senos klaidos atitaisymą, pateikdami nacionalinės valdžios institucijoms siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo.

Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio manymu, žuvitakio įrengimas būtų unikalus projektas Lietuvos mastu, tačiau svetur tai nėra naujiena: „Tikriausiai kiekvieno lašišas gaudančio žvejo svajonė pagauti lašišą ties Birštonu, Merkyje ar kažkur kitur. „Pakelti“ žuvį visiškai nėra problemų – žuvitakis tam ir skirtas. Būtų kur kas didesnis baseinas, kur jos galėtų neršti. Didžiausias iššūkis būtų ištirti, ar tos išneršusios lašišos ir tie maži lašišiukai surastų kelią per Kauno marias ir saugiai nusileistų bei grįžtų atgal į Baltijos jūrą. Tam reikia detalesnių tyrimų.“

Naujos galimybės kelionėms ir logistikai

„Kauno hidroelektrinė yra sėkmės istorija, skaičiuojanti daugiau kaip 60 metų, o dabar planuojamas projektas yra dar didesnė galimybė. Čia pagaminama per 4 procentus visos Lietuvoje suvartojamos „žalios“ elektros energijos. Tai yra labai svarbus objektas, savotiškas perlas energetikos sektoriuje ir labai džiugu, kad yra didinamos galimybės jį panaudoti aplinkai tvariu, saugiu būdu“, – pastebėjo energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Tuo metu bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas apgailestavo, kad kol kas geležinkelis yra bene vienintelis mūsų šalyje išvystytas aplinkai draugiškas transportas: „Atvėrus Nemuną nepertraukiamai laivybai, toks vandens kelias atitinkamai atvertų naujas galimybes. Gerai išvystytos sistemos viena kitą papildo, o ne konkuruoja tarpusavyje.“

Šliuzo projekto įgyvendinimas sujungtų visą beveik 500 km Lietuvoje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Nenutrūkstamu keliu būtų galima plaukti nuo Druskininkų iki pat Kuršių marių.

Siekdama atgaivinti praeities kartų užmirštą projektą, Kauno miesto savivaldybė lygiagrečiai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama inicijuoti Nemuno aukštupio įtraukimą į TEN-T. Tai atvertų naujus tarptautinius laivybos kelius, todėl upėmis būtų galima pasiekti Lenkiją ir atokesnes Vakarų Europos valstybes.

Šiuo metu VVKD vykdo istorinį Nemuno tvarkymo projektą. Maždaug 225 kilometrų ilgio atkarpoje dėmesys skiriamas hidrotechniniams statiniams – vagą reguliuos apie 500 pastatytų naujų ar atnaujintų bunų. Planuojama, kad upės valymo darbai pasieks ir KHE.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

 

Renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė – per 10 metų sutaupoma geram automobiliui

Renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė – per 10 metų sutaupoma geram automobiliui

Lapkričio 12d.

Apie tai, kad renovacija naudinga neverta diskutuoti - priežasčių renovuoti namą yra daug: patrauklesnė jo išvaizda, padidėjusi nekilnojamojo turto vertė, ilgesnė eksploatacija, mažesnė aplinkos tarša ir finansinė nauda – sumažėję šildymo kaštai. Ekspertų sukurta renovacijos naudos...


Vilniaus centre kyla lauko ledo arena

Vilniaus centre kyla lauko ledo arena

Lapkričio 9d.

Po trumpos pertraukos į Vilnių sugrįžta viena ryškiausių žiemos tradicijų – lauko čiuožykla. Šiemet ji įsikurs naujoje vietoje – Baltojo tilto prieigose, kur jau pradėti pirmieji statybos darbai. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvą šiemet įgyvendins VšĮ „Sporto namų...


Sutriko statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas

Sutriko statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas

Lapkričio 8d.

Vilniaus miesto savivaldybė negali išduoti statybą leidžiančių dokumentų, kadangi nepavyksta prisijungti prie modernizuotos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“.


Kruizinių laivų terminale duotas startas krantinių rekonstrukcijai

Kruizinių laivų terminale duotas startas krantinių rekonstrukcijai

Lapkričio 8d.

Siekiant užtikrinti tinkamą esamų statinių būklę, tęsti saugią jų eksploataciją bei pritaikyti krantines didesniems kruiziniams laivams švartuoti, pradėtas kapitalinis kruizinių laivų terminalo krantinių remontas. Darbus ketinama baigti 2022 metų pavasarį.


Vilniaus miesto savivaldybėje žemės mokestis paskaičiuotas 128 tūkst. žemės savininkų

Vilniaus miesto savivaldybėje žemės mokestis paskaičiuotas 128 tūkst. žemės savininkų

Lapkričio 4d.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantys žemės mokesčio deklaracijų turėjo...


Vilniaus savivaldybė išsaugos 150 savaiminukų, augančių Daugiafunkcio komplekso teritorijoje

Vilniaus savivaldybė išsaugos 150 savaiminukų, augančių Daugiafunkcio komplekso teritorijoje

Lapkričio 4d.

Vilniaus miesto savivaldybė išsaugos apie 150 savaime sudygusių medžių, kurie šiuo metu auga ant Šeškinės kalno, būsimojo Daugiafunkcio komplekso teritorijoje. Prieš pradedant sklypo valymo darbus, jau ūgtelėję medeliai bus pervežti ir pasodinti netoliese esančiose gatvėse.


Gyventojų judumui didinti įrengiama nauja pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa palei Oslo gatvę

Gyventojų judumui didinti įrengiama nauja pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa palei Oslo gatvę

Lapkričio 4d.

Lazdynų seniūnijoje, palei Oslo gatvę, bus įrengiama nauja pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa. 353 metrų atkarpa, sujungta su pėsčiųjų ir dviračių viaduku per Oslo gatvę, papildys takų tinklą tarp Lazdynų ir apatinės Neries upės terasos.


Pamatykite, kaip pasikeitė sostinės Konstitucijos prospektas

Pamatykite, kaip pasikeitė sostinės Konstitucijos prospektas

Spalio 30d.

Žalioji Vilniaus banga iš esmės keičia vieno pagrindinių sostinės prospektų vaizdą. Šeštadienio vidurdienį Konstitucijos prospekte ir Savivaldybės prieigose apie 200 vilniečių, tarp kurių savivaldybės ir greta dirbančių įmonių darbuotojai, pasodino per 1 000 sedulų krūmų, papildančių išvakarėse...


Savivaldybė nepritaria gyvenamųjų namų Žirmūnų g. 109 projektiniams pasiūlymams

Savivaldybė nepritaria gyvenamųjų namų Žirmūnų g. 109 projektiniams pasiūlymams

Spalio 29d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius, išnagrinėjęs gyvenamųjų namų Žirmūnų g. 109 projektinius pasiūlymus, nusprendė jiems nepritarti ir grąžino projektą taisyti iš esmės


„Kauno energija“ prisideda prie Europos žaliojo kurso – skatina daugiabučių renovaciją

„Kauno energija“ prisideda prie Europos žaliojo kurso – skatina daugiabučių renovaciją

Spalio 29d.

Kompleksinę daugiabučių renovaciją skatinantis tarptautinis projektas „RenOnBill“, kuriame dalyvauja „Kauno energija“, įvertintas svarbiausiuose ES tvarios energijos apdovanojimuose „EU Sustainable Energy Awards“. Inovacijų kategorijoje bandomasis projektas...


Svarstoma savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ perorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę

Svarstoma savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ perorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę

Spalio 28d.

Vilniaus Taryba svarsto daugiau nei 25 metus Vilniaus infrastruktūrą planuojančią ir inovatyvius sprendimus miestui teikiančią įstaigą „Vilniaus planas“ pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę.


Nuo 2023 m. Vilnius draus kūrenti anglį ir durpes

Nuo 2023 m. Vilnius draus kūrenti anglį ir durpes

Spalio 27d.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba apsisprendė – vilniečiai nebeturės kentėti smogo, kurį metai iš metų sukeldavo taršus kuras, naudojamas šildymui. Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.


Nuo lapkričio 1 dienos Vilniuje sugriežtinus taisykles – daugiau apsaugos želdiniams

Nuo lapkričio 1 dienos Vilniuje sugriežtinus taisykles – daugiau apsaugos želdiniams

Spalio 27d.

Vilniaus savivaldybės Tarybai pritarus, nuo lapkričio 1 d. dienos įsigalioja naujos miesto želdinių ir želdynų apsaugos taisyklės: keisis prašymo, leidimo forma ir jų nagrinėjimas, planuojant kirsti želdinius statybvietėse, vasaros laikotarpiu, taip pat medžiams žydint, mieste bus draudžiami...


Maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą Vilnius taikys daugiau nei 200 neprižiūrimų statinių

Maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą Vilnius taikys daugiau nei 200 neprižiūrimų statinių

Spalio 27d.

Vilniaus miesto tarybos pritarimu, 237 nekilnojamojo turto objektams sostinėje 2022-aisiais bus taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Maksimalus nekilnojamojo turto tarifas nustatytas neprižiūrimų patalpų ir statinių savininkams ar naudotojams, neužbaigtam statyti, bet naudojamam...


Daugiafunkcio komplekso statytojas atleidžiamas nuo žemės nuomos mokesčio

Daugiafunkcio komplekso statytojas atleidžiamas nuo žemės nuomos mokesčio

Spalio 27d.

Vilniaus miesto tarybos sprendimu, daugiafunkcio komplekso koncesininkui statybos metu išnuomojama 22 ha teritorija (Ozo g. 27) ir jis atleidžiamas nuo žemės nuomos mokesčio. Taikant šiuo metu galiojantį savivaldybės nustatytą tarifą, mokestinė lengvata sudarys apie 127 tūkst. Eur.


Viešosios erdvės prie būsimos Nacionalinės koncertų salės kūrėjai pristatys atnaujintą projektą

Viešosios erdvės prie būsimos Nacionalinės koncertų salės kūrėjai pristatys atnaujintą projektą

Spalio 22d.

Viešosios erdvės ties V. Kudirkos g. 14 ir Z. Sierakausko g. 15 projektiniai pasiūlymai po dviejų savaičių bus darkart pristatyti daug pastabų jiems turėjusiems vilniečiams. Autoriai (skvero projektas rengiamas MB „Studio Space/Time“ (architektas – Povilas Marozas) atsižvelgė į...

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...