Visagino AE bus konkurencinga, o pastačius SGD terminalą gamtines dujas pirksime pigiau, tikina Vyriausybė.
Ji trečiadienį patvirtino didiesiems energetikos projektams reikalingų įstatymų paketą. Jau kitą savaitę visi jie bus teikiami Seimui, praneša LTV „Šiandien“.
„Šiandien yra gegužės 9-oji, gal kai kam įsimintina kaip Pergalės diena. Ir mums, Visaginui, yra pergalė – pirma pergalė pasiekta“, – t aip šios dienos Vyriausybės posėdį įvertino labiausiai už atominę energetiką pasisakančio miesto – Visagino – merė Dalia Štraupaitė.
Ministrų Kabinetas pritarė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymui, Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos koncesijos sutarčiai, šios jėgainės verslo planui ir visam paketui įstatymų, kurių reikia šiems projektams įgyvendinti. Kartu pridedamas ir politinis sprendimas įstatymu įteisinti, kad ateityje Lietuvos energetikos sistema veiks sinchroniškai su visa Europos energetika.
„VAE, SGD terminalo ir mūsų elektros sinchronizacijos su Europa projektai mums leidžia matyti perspektyvoje labai svarbius žingsnius įtvirtinat vieną iš pamatinių visos ekonomikos dalykų – tai konkurencingą, modernią, integruotą į europines sistemas ir teikiančią galimai pigiausias energetines paslaugas energetinę sistemą“, – kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.
Premjeras ir energetikos ministras tikina, kad naujoji AE gamins rinkoje konkurencingą elektrą, o jos statybos sąnaudos neslėgs vartotojų pečių.
Lietuva turėtų valdyti 38 proc. naujosios VAE akcijų, Estija – 22 proc., strateginis investuotjas „Hitachi“ ir Latvija – po 20 proc. Tokį išankstinį būsimos jėgainės akcijų pasidalijimą paskelbė energetikos ministras. Jis žada, kad nauja atominė ne tik užtikrins Lietuvai energetinį saugumą, bet ir atneš naudos visai ekonomikai.
„Tokio projekto įgyvendinimas iš tikro duotų didžiulį impulsą – t.y. iki 6 tūkst. darbo vietų, iki 5 mlrd. užsakymų vietos verslui statant VAE, įgyvendinant ir kitus projektus – elektros jungčių, SGD terminalo, ir, be abejo, didelių įplaukų į biudžetą ir bendrą BVP augimą“, – tvirtino energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Finansų ministerijos skaičiavimu, į šį daugiau kaip 17 mlrd. litų kainuosiantį projektą Lietuva per 10 metų turėtų investuoti maždaug 9 mlrd. litų. Tačiau didžioji šios naštos dalis, ko gero, gultų ant VAE bendrovei priklausančių įmonių grupės.
Projekto rizikas vertinusi Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad jos bus skirtingos – vienokia iki statybos pradžios ir visai kitokia jau pradėjus konkrečius darbus, kai aiškės tikrasis investicijų dydis. Tačiau jei ir toliau bus laikomasi viešųjų finansų drausmės, anot finansų ministrės, net skolinantis pinigų statybai didelių grėsmių šalies ekonomikai neturėtų būti.
„Iš tos informacijos, kurią mes turime šiuo metu, nepasisakydami dėl neklystančios galutinės išvados, mes matome galimybę tokį projektą įgyvendinti. Bet, kaip aš jau minėjau, visas aplinkybes teks įvertinti dar vieną kartą“, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Analitikai, vertindami Vyriausybės norą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę kompleksiškai sprendžiant problemas, įžvelgia nemažą politinę riziką, nes po kiekvienų rinkimų į valdžią atėjusi politinė jėga savaip keičia ir nacionalinę energetikos stragetiją.
Jiems pritaria energetikai, skaičiuojantys, kad po trejų ar ketverių metų šalis patirs elektros energijos trūkumą, nes jau dabar importuojame daugiau kaip du trečdalius elektros energijos.
„Iš tikrųjų, didelė bėda ir nelaimė energetikai, kad energetika gyvena pagal politinius vėjus. Na, sakykim, buvo nuspręsta statyti AE – Lietuvą palikti atomine šalimi. Dabar skelbiami referendumai, vėl įnešama sumaištis ir nežinom, kaip iš tikrųjų bus. Todėl viename pasaulio energetikos tarybos forume buvo pasakyta, kad energetika yra tiek svarbi, kad jos neturi tvarkyti politikai“, – sako energetikos ekspertas Saulius Kutas.
Jei Seimas pritars pagrindiniam japonų investicijų į naująją jėgainę sąlygas apibrėžiančiam dokumentui – koncesijos sutarties su „Hitachi“ projektui, bus baigtas tik pirmasis pasirengimo statyboms etapas. Birželio pradžioje žadama įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę. Realius statybos darbus planuojama pradėti 2015-aisiais.
Aurelija Malakauskaitė
LTV „Šiandien“
