Ekspertas: Seimo priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos šiukšlių išvežimą gyventojams pabrangins bent 50 proc.
Pačiame triukšmo dėl eksministro Raimundo Palaičio įkarštyje Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Dabar dėl jų plaukai piestu stojasi Savivaldybių asociacijai, mat prognozuojama, kad atliekų išvežimas gyventojams pabrangs vidutiniškai 50–63 proc., o sąvartynuose bus sudarytos sąlygos šeimininkauti privačiam verslui. Savivaldybės kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti šį Seimo sprendimą.
Konsultacinės kompanijos „Jostra“ direktorius Jonas Stravinskas teigia, kad įsigaliojus tokiai tvarkai, atliekų išvežimas pabrangs mažiausiai perpus. Negana to, esą bus sudarytos prielaidos atliekų sektoriaus perdavimui į privačias rankas ir monopolizavimui. Savivaldybių asociacija prašo prezidentės veto, o vienas aktyviausių naujos tvarkos šalininkų, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas visus minėtus nuogąstavimus vadina neteisingais.
R. Žakaitienė: prašome įstatymą vetuoti
„Mūsų prognozėmis, atliekų tvarkymas gali žmonėms pabrangti labai stipriai, jeigu bus įgyvendintos tos įstatyminės nuostatos, – DELFI sakė Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. – Mes jau esame laišku kreipęsi į prezidentę (dėl įstatymo vetavimo – DELFI), o artimiausiu metu atviru laišku kreipsimės per spaudą.“
DELFI turimi savivaldybių asociacijos skaičiavimai rodo, kad pakeistas įstatymas gerokai išpūs komunalinių atliekų tvarkymo kainą. Esą dabar vidutiniškai vienas būstas šalyje už šias paslaugas sumoka apie 112 Lt per metus, o pakeistas įstatymas šį skaičių padidins apie 63 proc. – iki 182 Lt.
Prireiks „išmaniųjų“ konteinerių?
„Jostros“ vadovo J. Stravinsko skaičiavimu, atliekų išvežimas gyventojams brangs ne mažiau kaip 50 proc. Esą tam prielaidas sudaro aibė Seimo palaimintų naujų reikalavimų ir pakeista tvarka. Pasak specialisto, Seimo palaiminta tvarka reiškia, jog kiekvienas atliekų surinkimo konteineris turės būti aprūpintas elektronine įranga, kokios Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje niekas nenaudoja.
„Kad pabrangs – tai tikrai. (…) Apie pusantro karto. Ten, pavyzdžiui, yra reikalavimas nustatyti tikrą atliekų kiekį ir priskirti kiekvienam vartotojui. Tam, kad tokį dalyką padaryti, reikia arba sverti kiekvieną konteinerį, arba matuoti tūrį, kas yra kur kas mažiau tikslu. Tokia technologija reikalauja ant kiekvieno konteinerio mikroschemų, „pririštų“ prie vartotojo. Kiekvienoje šiukšlių surinkimo mašinoje – svarstyklių ir identifikavimo kompiuterinės įrangos. Turėtų pakelti kiekvieną konteinerį, nuskaityti, kam jis priklauso, pasverti ir tą skirtumą fiksuoti kažkur automatiškai“, – naujoves DELFI vardijo J. Stravinskas.
Sąvartynai ruošiami privačiam verslui
Dar viena nauja įstatymo nuostata susijusi su vadinamaisiais regioniniais atliekų tvarkymo centrais (RATC), dabar vykdančiais sąvartynų eksploatavimo funkcijas. Pagal Seimo palaimintą įstatymo versiją, jei savivaldybės – RATC dalininkės – nutars savo RATC pasirinkti sistemos administratoriumi, jis nebegalės vykdyti atliekų surinkimo ir tvarkymo funkcijų.
„Galima tą įtarti, – sakė J. Stravinskas, paklaustas, ar tokia įstatymo nuostata deda pamatus privataus verslo žengimui į sąvartynus. – Yra įstatyme du svarbūs dalykai, kurie liečia RATC. Pirma – kad jie per metus turi persiregistruoti iš uždarųjų akcinių bendrovių į viešąsias įstaigas. Ir jie negali vykdyti jokios komercinės veiklos. Sistemos administravimas nėra komercinė veikla. Bet jie tvarko atliekas sąvartynuose ir RATC’ams bus uždrausta tai daryti ateityje.“
Pasak jo, RATC galbūt galės išrašinėti sąskaitas, tvarkyti skolas už atliekas, bet realius atliekų tvarkymo darbus veikiausiai teks atlikti privačiam verslui, kurio, žinoma, bus ieškoma per konkursus.
„Jeigu konkursai yra sąžiningi, konkurencija tvarkinga ir konkuruoja kelios rimtos kompanijos, gal nebus piktnaudžiavimo“, – pridūrė „Jostros“ vadovas.
Sąvartynuose – kaip Vilniaus šilumos ūkyje
Pasak J. Stravinsko, savivaldybių valdomų RATC pelnas lieka atliekų tvarkymui, o privatus verslas pelną krautų savo akcininkams. Negana to, valstybė esą neturėtų tokiems subjektams jokių poveikio priemonių.
„Tas pats yra su šilumos tinklais, kad ir Vilniuje. Čia irgi bus kažkokios panašios sutartys tarp savivaldybių ir atliekų surinkėjų ar tvarkytojų. Kalbant apie šilumą, vandenį, yra Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri tas kainas prižiūri. Atliekų sektoriuje tokios priežiūros institucijos nėra. Visko gali atsitikti tame sektoriuje, ir monopolija tam tikra gali susidaryti“, – konstatavo pašnekovas.
J. Stravinckas teigė įžvelgiantis vieną įstatymo pliusą – pasikeitusi tvarka skatins gyventojus rūšiuoti atliekas ir mažiau jų išmesti. Tiesa, yra ir kita medalio pusė – mažiau atliekų į sąvartynus atiduoti norintys tautiečiai galės susigundyti galimybe savo šiukšles išversti tiesiog pakelėse.
J. Šimėnas: jie patys nesupranta, ką rašo
Tuo tarpu įstatymo priėmimą aktyviai palaikęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas su priekaištais nesutinka.
„Jie patys nesupranta, ką jie rašo. Jiems svarbu iššaukti visuomenės pasipiktinimą ir kad nesikeistų dabar galiojanti sistema“, – DELFI sakė parlamentaras.
Pasak jo, dabar Lietuva Europos Sąjungoje yra ketvirta nuo galo pagal šiukšlių rūšiavimą ir perdirbimą, o jei niekas nepasikeis – tokioje vietoje ir liks.
„Mes siūlome keisti sistemą ir skatinti rūšiavimą. O rūšiavimas – tai nevežimas į sąvartynus. Ir vežimo kaštai dėl to negali brangti“, – tvirtino J. Šimėnas.
Vis dėlto jis nepaneigė, kad vietoj RATC sąvartynuose gali įsigalėti privatus verslas. „Marijampolės sąvartyną eksploatuoja privati kompanija. Ir dabar tas vyksta. Kodėl jie dabar aiškina, kad kažką priversim privatizuoti ar dar ką nors?“ – stebėjosi pašnekovas, pridurdamas, esą Vilniaus RATC eksploatuojamas Kazokiškių sąvartynas yra brangiausias Lietuvoje.
Pasak jo, pagal naująjį įstatymą dėl tolesnės RATC veiklos ir funkcijų spręs savivaldybės. Esą tai turės veikti paprastu balsų daugumos principu RATC akcininkų susirinkime, ir jeigu dauguma balsų teks privataus verslo įleidimui į sąvartyną – taip ir bus.
Prezidentė D. Grybauskaitė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų kol kas nepasirašė.
Šarūnas Černiauskas
