Dešimtmečius iš kaimynų buto besiskverbiančią smarvę ir parazitų gvardiją kenčiantys žmonės bijo kalbėti apie šią problemą, nes apsileidę kaimynai kerštauja.
Tvarkdarius apskundė teismui
„Dėl Dievo meilės, nerašykite mano pavardės. Ji – kerštinga”, – dienraščio žurnalistų maldavo Pramonės prospekto 53-iojo namo gyventoja.
Panašius žodžius kartojo ir Partizanų gatvės 206-ajame name gyvenanti moteris. Abi jos bijo užsitraukti ne įtakingų Kauno ponų nemalonę, o dviejų po šiukšlių konteinerius besikrapštančių pagyvenusių moterėlių keršto.
Partizanų gatvėje gyvenančią Sofiją Aliukaitę ir Pramonės prospekto gyventoją Stanislavą Žukauskienę vienija liguista aistra šiukšlėms. Moterys joms priklausančius trijų kambarių butus yra pavertusios sunkiai įžengiamais sąvartynais.
„Ėjome ir į policiją, ir į seniūniją bei savivaldybę, tačiau niekas nepadėjo. Kai kartą patys šiek tiek aptvarkėme, ji mus po teismus užtampė”, – skundėsi S.Aliukaitės kaimynė.
Iki lubų šiukšlių užgrūstame bute jau daugybę metų išdaužti langai, šeimininkė namuose nebegyvena. Į butą ji net nebepatenka, nes per šiukšles neatsidaro durys. Šeimininkė vis ateina, sumoka mokesčius, bet apie šiukšlių išvežimą nenori nė girdėti.
Kaimynai į butą buvo patekę, kai A.Aliukaitės namuose trūko kanalizacija. Į talką susirinkę gyventojai išnešė dalį šiukšlių, tačiau vėliau už tai turėjo aiškintis teismui, todėl žmonės nuleido rankas. Žiauru, tačiau kone vienintelė Partizanų prospekto daugiabučio gyventojų viltis – buto savininkės mirtis.
Dukras užaugino šiukšlyne
Pramonės prospekte, greta S.Žukauskienės buto gyvenančius žmones atakuoja ne tik tarakonai ir pelės, bet ir žiurkės. Aukštu žemiau esančiame bute graužikai nugraužė vadinamųjų pakabinamų lubų laikiklius. O virš S.Žukauskienės gyvenanti moteris įsitikinusi, kad šiukšlynas yra jos astmos priežastis. Net ir per didžiausius šalčius moteris dažnai laiko atidarytą langą, nes iš apačios sklinda nepakeliamas kvapas. Dar gerai, kad dabar žiema. Vasarą žmonės nežino, kur nuo tvaiko slėptis. Vieną kartą gyventojai net buvo iškvietę ugniagesius, nes pamanė, kad laiptinėje liepsnoja kažkokios cheminės medžiagos. Žmonėms perštėjo gerkles, nebuvo kuo kvėpuoti, tačiau ugniagesiai jokio ugnies šaltinio nerado.
Vieni gyventojai sako, kad moteris sąvartyną bute pradėjo krauti prieš 5–6 metus. Kiti teigia, kad ji nevalyva buvo nuo pat atsikraustymo – maždaug keturiasdešimt metų. Moteris sugebėjo užauginti tris dukras. Viena jų su vyru dar gyveno bute, kai jo šeimininkė jau buvo pradėjusi sandėliuoti šiukšles. Šiuo metu pas motiną nebeatvažiuoja nei dukros, nei šeimininkės sutuoktinis, kuris ją ragino nebekaupti šiukšlių ir kvietė kartu gyventi į kaimą, tačiau aistra šlamštui buvo stipresnė. Kurį laiką pas moterį ateidavo anūkas, tačiau ir jis nebepasirodo, nes neapsikentė šiukšlių.
Užliejo kaimynus
Artimuosius turi ir V.Krėvės prospekto 41-ame daugiabutyje gyvenanti Margarita Urbonavičienė. Kažkas neseniai jos bute įstatė naujas duris, nupirko buitinę techniką, tačiau moters liguistas potraukis kaupti šiukšles nesumažėjo.
Paskutinį kartą kaimynai į jos butą nosį įkišti galėjo šią žiemą, kai iš M.Urbonavičienės buto pradėjęs bėgti vanduo užliejo kelis žemiau esančius butus. Vanduo bėgo, o moteris neragavo į kaimynų reikalavimus išjungti neteisingai prie nuotekų tinklo prijungtą skalbimo mašiną. Į butą ji neįsileidžia net policijos, tačiau duris pravėrė, kai už lango pamatė pro balkoną ketinančius įlipti ugniagesius gelbėtojus.
Kaimynai kenčia ne tik smarvę ir parazitus, bet ir bijo gaisro. Neskurstanti moteris kasdien eina apsipirkti į parduotuvę ir prenumeruoja laikraščius, susimoka mokesčius, tačiau butui apšviesti naudoja ne elektrą, o žvakę, nuo kurios sukauptas šlamštas akimirksniu užsiliepsnotų.
