Visi pastatai ir kiti statiniai skirti visuomeninės buitinėms, gamybinėms bei kultūrinėms ir dvasinėms reikmėms tenkinti. Naudojamuose statiniuose ilgainiui atsiranda pokyčių, bloginančių jų eksploatacines savybės. Dėl vienų pablogėja komfortas, buities, darbo ir gamybos sąlygos, o kiti gali sukelti apskritai visi statinio arba jo pavienių konstrukcijų ar elementų irimą. Todėl sakoma, kad statiniai nusidėvi fiziškai ir morališkai. Fizinio nusidėvėjimo priežastys – natūralus medžiagų senėjimas, veikiant apkrovoms ir kitiems veiksniams, moralinio – techninė pažanga ir visuomeninės įvairių reikmių augimas.
Fiziškai nusidėvėję statiniai ir jų konstrukcijos dažniausiai remontuojamos: atnaujinamos, stiprinamos ar pakeičiamos. Morališkai pasenę statiniai yra rekonstruojami.
Esami statiniai gali tenkinti visuomeninės reikmės tik tada, kai visą naudojimo laiką yra rūpinamasi jų normalios techninės būklės palaikymu ir gedimu. Apskritai statinių naudojimo procesas susideda iš statinio priežiūros, remonto ir rekonstrukcijos.
STATINIO PRIEŽIŪRA
Statinio priežiūra – kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama, kad statinys ir jo dalys per ekonomiškai ar kitaip nustatytą naudojimo laikotarpį atitiktų nustatytą paskirtį ir būklę.
Priežiūros tikslas yra garantuoti:
Statinio ir jo elementų naudojimą pagal paskirtį, jo konstrukcijų mechaninį atsparumą ir stabilumą;
Statinio gaisrinę saugą, saugias naudojimo sąlygas bei aplinkos apsaugą, taupų energijos vartojimą ir šilumos išsaugojimą;
Estetišką interjerą, eksterjerą ir aplinką bei kultūros paveldo vertybių išsaugojimą, trečiųjų asmenų objektyvių interesų nepažeidžiamumą.
Prižiūrint statinį, atliekamas patalpų ir teritorijos tvarkymas, statinio ir jo elementų stebėjimas bei tyrimas, nustatytą laiką naudotų elementų, įrenginių keitimas, inžinerinių sistemų profilaktika ir kiti darbai. Šių darbų pobūdis ir apimtis priklauso nuo statinio paskirties, jo naudojimo sąlygų ir kitų veiksnių.
STATINIO REMONTAS
Statinio remontas – statybos rūšis, kai pagal statybos norminių dokumentų reikalavimus iš dalies arba visiškai atkuriama statinio ar jo dalies techninė būklė arba pagerinamos statinio eksploatacinės savybės. Be to, remontuojamas statinys arba jo dalis gali būti pritaikyta naujai paskirčiai.
Paprastai atliekami tokie statinių remonto darbai:
- Sutvarkomos esamos konstrukcijos, keičiami jų elementai;
- Sutvarkomos, pakeičiamos ar įrengiamos naujos pertvaros;
- Keičiami, dažomi langai, durys, užtaisomos angos, įstiklinami balkonai, lodžijos, įrengiami (nugriaunami) žiemos sodai ir panašiai;
- Modernizuojama sklypo įranga, pakeičiami, modernizuojami inžinerinių sistemų elementai.
Remontuojant statinius, nekeičiamos, nestiprinamos statinio laikančiosios konstrukcijos, inžinerinės sistemos, nekeičiama statinio sklypo teritorijos suplanavimas ir įranga. Po remonto bendra statinio forma nepakeičia, tai yra išorės matmenys lieka tie patys.
STATINIO REKONSTRUKCIJA
Statinio rekonstrukcija – statybos rūšis, kai statinys pertvarkomas iš esmės.
Statinys rekonstruojamas norint jį pertvarkyti pagal galiojančių statybos norminių dokumentų reikalavimus ir pritaikyti naujai paskirčiai.
Rekonstruojant gali būti atliekami tokie darbai:
- Keičiamos (šalinamos), stiprinamos laikančiosios konstrukcijos, stogas, išorės sienos, pamatai;
- Keičiamos inžinerinės sistemos;
- Keičiamos statinio sklypo teritorijos planas, įrangą, dangos;
- Nugriaunami, statomi papildomi aukštai (dalys), išmontuojami, keičiami tiesinių tarp šulinių, kamerų, platinamas kelias ir kt.
Atliekant rekonstravimo darbus, nesikeičia arba pasikeičia statinio ar jo dalių funkcijos. Jei kartu atliekami remonto bei rekonstrukcijos darbai ir netikslinga rengti du atskirus projektus, statinio statybos rūšis (remontas ar rekonstrukcija) nustatoma pagal vyraujančia remonto ar rekonstrukcijos darbui apimtą.
Statinio ar jo elementų išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nutraukus statybą, yra remonto, rekonstrukcijos ar naujas statybos darbų sudėtinė dalis.
Remontą reikia atlikti periodiškai, atsižvelgiant į statinio konstrukcijų, atsižvelgiant į statinio konstrukcinių elementų naudojimo laiką ir kitas aplinkybės.
Pažymėtina, kad dėl pramonės įmonės statinių remonto produkcijos gamybą padidėja paprastai tik keliais procentais, o dėl rekonstrukcijos – net kelis kartus.
Norint racionaliai vartoti šilumos energiją, esamus įvairius šildomus pastatus, neatitinkančius šiuolaikinių šiluminės technikos reikalavimų, būtina apšiltinti. Po apšiltinimo padidėja pastatų aitvarų šiluminė varža, pagerėja kiti parametrai, sumažėja šilumos energijos sąnaudos. Pastatų apšiltinimas iš lauko pusės pagerina jų architektūrą, tačiau susijęs su visos statinio išorės pertvarkymu ir yra brangus. Apšiltinimas iš vidaus yra mažiau efektyvus, bet kai kuriais atvejais dirbti ir žiemą, pigiau kainuoja darbai, nes pavyzdžiui, gyventojai savo būstą apšiltinti gali ir patys.
Rekonstrukcija turi nemažą reikšmę ir gerinant miestų bei kaimo gyvenviečių architektūrinę išvaizdą, suteikiant individualumo bruožų.
Rekonstrukcija ir remontas turi būti atliekami kompleksiškai, atsižvelgiant į ilgalaikę miesto, rajono ar įmonės vystymosi perspektyvą. Dėl nekompleksiško požiūrio, trumparegiškumo, bendrojo plano nebuvimo ilgainiui galima pateikti į aklavietę: gali būti neįmanoma tolesnė rekonstrukcija, nenugriovus anksčiau rekonstruotų objektų.
Gyvenamųjų, visuomeninių ir pramonės pastatų rekonstrukcija dažniausiai atliekama ankstesnėmis sąlygomis negu nauja statyba. Dėl to negalima optimaliai panaudoti statybos įrangos ir mašinų, sudaryti medžiagų ir gaminių atsargų. Naujų statybinių konstrukcijų, ypač stambių, pristatymas į statybvietę gali būti labai sunkus. Į tai reikia atsižvelgti parenkant konstrukcinius sprendimus.
Neretai iškyla sunkumu dėl racionalaus kėlimo mašinų pastatymo montavimo zonoje, o kai kuriais atvejais kranų išvis neįmanoma panaudoti. Tokiems atvejams yra parengta ir sėkmingai įgyvendinama daugybė pasiūlymų, kai naudojimas efektyvios statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos.
Rekonstrukcija susijusi su statinių eksploatacinių savybių parametrų (ESP) atkūrimu ir laikančiųjų konstrukcijų stiprinimu. Šie darbai paprastai pasižymi individualumu, tai yra skiriasi nuo naujoje statyboje dažnai taikomų tipinių sprendimų.
Didelių sunkumu iškyla remontuojant ir rekonstruojant pramonės statinius, kai reikia garantuoti minimalią gamybos sustabdymo trukmę. Nuostoliai dėl gamybos sumažėjimo kai kuriais atvejais gali smarkiai viršyti investicijas į rekonstrukciją arba techninį pertvarkymą. Todėl taikytini specialūs konstrukcijų atnaujinimo ir stiprinimo metodai, kai gamybos stabdyti nereikia arba ji sustabdoma trumpam.
Per daugelį amžių susiformavęs šalies architektūros ir urbanistikos palikimas pasižymi įvairove, kuri suteikia miestui ar regionui savito bruožų, ir yra saugotinas bei tobulintinas. Statiniai, pripažinti kaip istorijos ir kultūros paminklai, yra restauruojami, tai yra atnaujinami išsaugant autentiškas savybes.
Pastatų ir kitų statinių rekonstrukcijos darbų sąnaudos dažnai yra nedaug didesnės negu naujos statybos. Tačiau bendros laiko sąnaudos rekonstrukcijai atlikti gali būti net iki 2 katrų mažesnes. Tai padeda greičiau spręsti ekonominius, socialinius – buitinius ir kitus uždavinius.
Statinių rekonstrukciją ir remontą, kaip ir naują statybą, reguliuoja tie patys norminiai techniniai dokumentai.
STATINIŲ IR JŲ KONSTRUKCIJŲ APŽIŪROS
Apžiūros – tai viena svarbiausių statinių naudojimo priežiūros darbų komplekso dalių. Jų tikslas – laiku pastebėti ir teisingai įvertinti objektų konstrukcinių elementų ir inžinerinių sistemų defektus ir imtis neatidėliotinų priemonių jų plitimui pašalinti. Jos atliekamos vadovaujantis statinių priežiūros ir naudojimo reglamentu.
Statinių apžiūros apima:
- nuolatinis stebėjimas,
- sezoninės bendrąsias apžiūras,
- periodinės bendrąsias arba dalines apžiūras,
- neeilines apžiūras,
- inspekcines ir specialiąsias apžiūras.
Atsižvelgiant į RSN 148-92* reikalavimus, nuolatinius stebėjimus ir visas apžiūras, išskyrus neeilines, inspekcines ir specialiąsias, turi vykdyti statinių priežiūros ir eksploatavimo tarnybos (arba eksploatuotojai). Inspekcines apžiūras atlieka statybos ir statinių eksploatavimo, valstybinės apžiūros pareigūnai ar įgalioti specialistai, o specialiąsias – akredituotos ar atestuotos inžinerinių paslaugų institucijas, laboratorijos ar ekspertai.
Kai statinius ir jų konstrukcijas veikia ypatingi arba specifiniai poveikiai pvz., agresyvi aplinka, aukšta temperatūra ir kt.), be nuolatinių stebėjimų atliekamos dažnos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros.
Didelių įmonių statinių priežiūros tarnybos pagal nustatytą grafiką atlieka periodines apžiūras. Pastarųjų tikslas – patikrinti nuolatinių stebėjimų kokybę, įvertinti šių stebėjimų rezultatus ir nustatyti specialiųjų tyrimų apimtis.
Sezoninės apžiūros atliekamos:
• pavasarį – nutirpus sniegui, kai nustatomi statinių ir jų konstrukcijų būklės pokyčiai per praėjusį žiemos – pavasario laikotarpį, įvertinami defektai bei pažeidos, nustatomos remonto poreikis, jo pobūdis ir apimtis. Ypatingas dėmesys skiriamas stogo elementų, parapetų, cokolių, nuograndų, hidroizoliacijos, drenažo sistemų būklei;
• rudenį – iki šildymo sezono pradžios, kai statiniai, jų konstrukcijos ir inžinerinės sistemos yra paruošiamos rudens – žemos sezonai. Svarbiausia – išskirtinis dėmesys atitvarinių, laikančiųjų konstrukcijų, šildymo ir vėdinimo, vandens ir sniego pašalinimo sistemų būklei.
Apžiūrų metu vizualiai tikrinamos visos statinių ar jų dalies konstrukcijos, numatytos programoje, o detaliai apžiūrima ne mažiau 10 procentų kiekvienos konstrukcijų rūšies pasirinktinai ir laikantis nuostatos, kad kiekviena konstrukcija būtų apžiūrėta ne rečiau kaip viena kartą per dvejus metus.
Statiniuose, kur naudojami sunkiojo režimo tiltiniai ar kabamieji kranai, būtina detaliai apžiūrėti visus bėgių tvirtinimus prie sijų, ne mažiau kaip 20 procentų visų pokraninių konstrukcijų, detaliai metalinių bei gelžbetoninių surenkamųjų konstrukcijų jungtys ir sandūros.
Norint išsamiai įvertinti statinių ir jų konstrukcijų būklę, parengti rekomendacijas ar projektus, kviečiami atestuoti specialistai, galintys atlikti reikiamus tyrimus.
Statinius, kurių laikančiosios konstrukcijos yra padidinto agresyvumo aplinkoje, turi apžiūrėti atestuoti specialistai ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus. Šių apžiūrų išvados įrašomos į pastato techninio eksploatavimo žurnalą, nurodant priemones reikiamai techninei būklei išlaikyti ar atkurti.
Apžiūrų metu patikrinama ir gaisrinės saugos įrenginių bei priemonių būklė.
Statinių ir jų konstrukcijų techninės būklės įvertinimo rezultatai surašomi techninio eksploatavimo žurnaluose, tikrintojų aktuose, ataskaitoje arba projektuose nustatyta tvarka.
Statinių statybos ir eksploatavimo priežiūros komisijos išvados surašomos jos posėdžio protokole.
Apžiūrų metu atskleidus statinių defektų ir gedimų, stambių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo skubiai apie tai pranešti įmonės ar įstaigos, kuriai priklauso apžiūrimi objektai, vadovui. Be to, apie tai pranešama raštu.
Atsakingi asmenys, informuoti apie statinio ar jo konstrukcijų kritinę būklę, turi kuo skubiau imtis veiksmų, padedančių išvengti nepageidaujamų pasekmių:
Pavojingose patalpose ar zonoje sustabdyti gamybą ir pašalinti iš jos žmones, nukrauti ar laikinai sustiprinti konstrukcijas, iškviesti ekspertus ir kt.
Nuolatiniams bei kitiems statinių ir jų konstrukcijų stebėjimams ar jų techninei būklei įvertinti sudaromos statinių priežiūros tarnybos, skiriamas įmonės ar įstaigos statinių priežiūros ir eksploatavimo vadovas. Juo gali būti patyręs inžinierius, gerai išmanantis įmonės gamybos technologijos procesus, jos komunikacijas, pastatų ir statinių struktūrą, jų naudojimo sąlygas, taip pat statinių priežiūros r naudojimo taisykles.
Mažoje įmonėje statinių priežiūros ir eksploatavimo vadovas vykdo statinių eksploatavimo tarnybos funkcijas.
Įmonės vadovas skiria kiekvieno jai priklausančio statinio (arba jų grupės) priežiūros vadovą (vyriausiąjį eksploatuotoją), atsakingą už jam priskirto statinio, jo dalies arba statinio grupės teisingą naudojimą ir priežiūrą.
Kai įmonės ūkis stambus, o naudojami statiniai ir inžineriniai įrenginiai sudėtingi, jos vadovas sudaro statinių priežiūros ir eksploatavimo tarnybą. Tokių tarnybų pareigos ir teisės nurodytos norminiuose statybos ar įmonių steigimo dokumentuose ir vidaus taisyklėse.
