Dažniausiai jau pati gaminio žaliava puikiai nusako jau pagaminto gaminio savybes. Akmens vata yra gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino, dolomito. Akmens žaliava sudaro apie 96-98% gaminio masės, likę 2-4% – organinis rišiklis. Dažniausiai naudojamas rišiklis – fenolio-formaldehido derva, kuri yra kietinama atitinkamoje temperatūroje. Akmens vata gaminama lydant akmenis aukštoje 1500°C temperatūroje. Koksas yra dedamas į šį akmenų mišinį, kad palaikytų aukštą lydalo temperatūrą.
Akmens vatos gamybos procesas:
- Akmuo kaitinamas aukštoje temperatūroje
- Susidaręs klampus lydalas išplaušinamas
- Pridedamas nedidelis kiekis rišamosios medžiagos
- Susidariusi medžiaga suspaudžiama iki reikiamo tankumo ir sukietinama
- Akmens vatos kilimas pjaustomas į norimo dydžio ir formų gaminius
Pjaustymas
Akmens vatos kilimas yra pjaustomas į norimus dydžius ir formas – demblius, plokštes arba pusgaminius, kad tiktų kitiems produktams. Gamybos metu susidariusios akmens vatos atraižos yra perdirbamos ir vėl sugrąžinamos į gamybos procesą.
Pakavimas
Dėl savo elastingumo kai kurie mineralinės vatos gaminiai gali būti pakuojant suspaudžiami ir jų apimtis pakuojant sumažėja – dėl to produkciją lengviau ir pigiau transportuoti bei greičiau pakrauti ir iškrauti.
Dujos ir atliekos
Atliekos, tokios kaip akmens vatos atraižos, yra perdirbamos ir vėl grąžinamos į gamybos procesą. Tai sumažina reikalingą žaliavos kiekį bei energijos suvartojimą.
Gamybos metu susidarantys dūmai ir dujos valomi filtrais, dar kartą kaitinami specialiose degimo kamerose, kad jų poveikis aplinkai taptų kiek įmanoma minimalus.
Dėl natūralios, ilgaamžės ir nedegios žaliavos akmens vata pasižymi šiomis unikaliomis savybėmis:
- Taupo energiją
- Mažina aplinkos taršą
- Slopina triukšmą
- Sumažina gaisro riziką
- Gaisro metu saugo gyvybę ir turtą
Siūlome pasižiūrėti „Mineralinės vatos istoriją”, sukurtą EURIMA (Europos izoliacinių medžiagų gamintojų asociacijoje).
