Šiais metais startavusi masinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija iškelia diskusijoms daugybę klausimų. Tarp jų yra tokie, kaip techninių projektų ruošimas, finansavimo modelis, kompensacijos dydis, investicijos atsiperkamumas ir t.t. Tačiau, deja, nėra svarbiausio klausimo: kokiomis medžiagomis renovuosime pastatus? Ar mums įprastos šiltinimo medžiagos, tokios kaip polistireno ar akmens vatos plokštės atitinka sandarumo, ilgaamžiškumo bei saugumo reikalavimus? Ir kodėl šie šiltinimo būdai Vakarų ir Vidurio Europos šalyse užleidžia pozicijas visiškai kitokioms šiltinimo medžiagoms? Pavyzdžiui termoizoliaciniai tinkai, termokeramikos ar aerogelio dangos. Pateikiame keletą atsakymų į šiuos klausimus.
Parduotuvės „Feniksas” pastatas Tauragėje, apšiltintas perlito termoizoliaciniu tinku
Šiltindami namą , daugelis esame įsitikinę – kuo storesnis šiltinamosios medžiagos sluoksnis, tuo šilčiau. Bet pabandykime įsivaizduoti žmogų, vilkintį šiltus kailinius,tačiau kilstelėtus nuo kūno keleto centimetrų atstumu ir turinčius šimtus mažyčių skylučių. Tikriausiai sutiksime, kad šilta nebus. Tuomet teks pripažinti ir tai, kad pastatų šiltinimo būdai, kurie plačiai paplitę Lietuvoje, turi rimtų trūkumų. Polistireninio putplasčio ar akmens vatos plokštės klijuojamos ant nelygaus pagrindo, neišvengiamai sudaro oro tarpus pro kuriuos išeina iš pastato šiluma. O plokščių tvirtinimo kaiščiai sukuria skylėtų kailinių efektą.
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius, techninių mokslų daktaras Albinas Gailius savo straipsnyje (spausdinto 2008 06 09 „ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS – KAS SVARBIAU, ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ”) pateikia atsakymus ir išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Profesorius pateikia kompanijos „Architectural Energy Corporation” tyrimų duomenis, kurie buvo atlikti JAV. Tyrimų rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra ne šiltinamosios medžiagos varžos dydis, o sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį padidinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik trimis procentais daugiau. Iš tyrimų rezultatų daroma išvada, kad daug svarbiau ir efektyviau pasiekti namo konstrukcijų sandarumą, nei didinti šiltinimo sluoksnio storį. Net visiškai plonas (ir turintis mažą šiluminę varžą), tačiau sandarus šiltinamos medžiagos sluoksnis sulaiko „liūto dalį” iš patalpų išeinančios šilumos. Pateikiami duomenys (pvz. 2,5 cm storio sandari šiltinimo medžiaga, turinti nedidelę varžą R=0,65 sutaupo 80 proc. šilumos, kai tuo tarpu 10 cm storio sandari šiltinimo medžiaga, turinti aukštą varžą R=2,36 sutaupo tik 94 proc. šilumos).
Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, pagrįstai iškyla klausimas: kodėl Lietuvoje renovuojant ar statant naujus pastatus akcentuojami aukšti šiluminės varžos rodikliai, nors tyrimai patvirtina, kad toks rodiklis nėra būtinas? Atsakymas paprastas – plokštinės šiltinimo medžiagos nėra sandarios. Dėl montavimo sistemos ypatumų ir norint pasiekti pakankamą šilumos izoliaciją, tenka storinti šiltinamosios medžiagos sluoksnį. Jei plokštinės šiltinimo medžiagos nėra sandarios, iškyla ir kitas klausimas: ar šiuo metu Lietuvoje yra šiltinimo medžiagų, kurios užtikrintų pastato konstrukcijų sandarumą neužkirsdamos kelio garų difuzijai? Ji yra būtina komfortiškam ir sveikam gyvenimui. Atsakymas vienareikšmis – JAU yra. Visai neseniai Lietuvoje pasirodę termoizoliaciniai tinkai, pagrįstai sulaukė didelio susidomėjimo. Europoje jau 20 metų sėkmingai naudojamos pastatų šiltinimui, šios medžiagos tik dabar rado nišą Lietuvoje. Keliolikos metų įvairių gamintojų konkurencija padarė savo – atpigus medžiagoms toks šiltinimo būdas tapo ekonomiškai patrauklus ir pas mus.
UAB “Tauresta”, kurios specializacija inovatyvios pastatų šiltinimo technologijos, nuolat seka pasaulines šiltinimo naujoves. Šį kartą norime pristatyti Čekiškus ir Itališkus termoizoliacinius tinkus. Tai čekų perlito tinkas Perlit Therm CSII ir italų termoizoliacinis tinkas iš kamščio – molio Diathonite Evolution. Apšiltinimo mišiniai sudėtyje turi mineralo perlito ir augalinės kilmės kamštinio ąžuolo žievės sumaišytos su moliu. Perlitas gamybos procese kaitinamas iki + 800 C laipsnių karščio, po to smulkinamas ir maišomas su rišikliais. Perlito grūdeliai tuščiaviduriai, viduje yra oras.
Italų Diathonite Evolution neturi analogų pasaulyje savo šilumos laidumo parametrais, kurie,beje, prilygsta polistirenui ir akmens vatai. Tinkas visiškai ekologiškas, tvirtas ir kietas, o tinkavimo storis neribotas.
Abeji tinkai visiškai nedegūs, ekologiški, labai laidūs garams. Jie 5 kartus lengvesni už įprastus tinkavimo mišinius, todėl jais galima tinkuoti neįprastai storą sluoksnį net iki 15 cm!
Išdžiūvę tampa vienalyte kieta mase, neturinčia jokių tvirtinimo detalių ir šalčio tiltų. Tinkami naudoti tiek pastatų fasadams, tiek viduje (nesant galimybei šiltinti sienas iš išorės, jie puikiai dera šiltinimui iš vidaus, o šiltinimo kaštai nedaug skiriasi nuo įprasto tinkavimo). Tinkai atlieka ir sanavimo funkcijas – sugerdami iš mūro perteklinę drėgmę jie išsausina drėgmę sienose paversdami ją garais. Tuo pačiu išlaiko optimalų 55 proc. patalpų drėgnumą. Jis būtinas sveikam ir maloniam gyvenimui ne tik daugumai iš mūsų, bet ir žmonėms, turintiems alerginių susirgimų. Taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis.
Galime drąsiai sakyti, kad šiltinimas termoizoliaciniais tinkais – puikus pasirinkimas ne tik daugiabučių namų bendrijoms, bet ir individualių namų, administracinių pastatų, prekybinių ir gamybinių patalpų savininkams. Universali tinkų naudojimo sritis atveria naują erą pastatų šiltinime. Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys objektų, kuriuose buvo naudojami perlito termoizoliaciniai tinkai. Tarp jų ir pirmas didelis objektas – didžiausio Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo konditerijos cechas Vilniuje (darbus atliko UAB Tauresta specialistai).
