Vieno iš Akmenės daugiabučių gyventojai ilgus metus ne tik nekantraudami laukė šildymo sezono pradžios, bet jam jau prasidėjus rasdavo savo butų kampuose į ledą sušalusio vandens, kuris skverbdavosi į patalpas per nesandarias sienų siūles. Vienintelis išsigelbėjimas buvo būsto modernizacija, kurią vainikavo ne tik iki 70 proc. mažesnės sąskaitos už šildymą, bet ir ventiliuojamas fasadas – vienas brangesnių modernizacijos atributų. Apie kelią, kurį teko nueiti siekiant taupesnio ir gražesnio gyvenimo, sutiko papasakoti šio daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Sevutė Prialgauskienė.
Svarbu gyventi ne tik ekonomiškiau, bet ir gražiau
Pokalbį ponia Sevutė pradeda nuo trumpos daugiabučio biografijos: 1989 m. statybos namas – vienas paskutiniųjų, pastatytų sovietiniais laikais šiame mieste. Paskubomis sukonstruotas, eksperimentinis keturaukštis tikrai nepasižymėjo ilgaamžiškumu: „Siūlės švietė iš tolo, per jas į vidų bėgdavo vanduo, žiemą kampuose ant grindų rasdavome ir ledo, ir smėlio. Vienu žodžiu, namas po truputį byrėjo.“
Tačiau pasinaudoti modernizacijos galimybe gyventojai neskubėjo: „Kai pradėjome kalbėti apie tai, jog reikia namą atnaujinti, nuomonių buvo visokių. Vieniems reikėjo, o kitiems – ne. Kai kas net žadėjo mirti. Bijojo palikti butą su skolomis. Bet taip po truputį apsisprendėme – reikia modernizuoti“ , – prisimena pašnekovė.
Namo bendrijos pirmininkė, inicijavusi modernizaciją, turėjo ja rūpintis nuo pradžios iki pabaigos. Dabar ji sako, jog pažvelgusi atgal pati stebisi savo drąsa: „Su statybomis nieko bendro neturėjau, bet gyvenimas privertė – ir išmokau. Klaidų pavyko išvengti. Šiandien tik džiaugiamės – ne tik tuo, kad sąskaitos sumažėjo maždaug 70 proc. Dabar 60 kv. m. buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 15 eurų. Ir visai kitoks jausmas žvelgiant į savo namus. Modernizuotame name ši žiema buvo jau antroji. Jau pradėjome tvarkytis aplinką. Viskas atrodo kitaip – gražiau, tvarkingiau. Gyventi tokiame name tikrai daug maloniau“, – neslepia S. Prialgauskienė.
Išorinių sienų šiltinimo „mokslai“
S. Prialgauskienė pasakoja, kad parengtus investicijų planus gyventojai svarstė labai atidžiai – aiškiai matė ir kainų skirtumus tarp ventiliuojamo ir tinkuojamo fasado. Pastarasis – pigesnis, ir todėl populiaresnis. Tačiau šio daugiabučio namo gyventojai neskubėjo žengti išmintais takais.
„Gerai išnagrinėjome abiejų fasadų ypatybes. Pasirinkus tinkuojamą fasadą rekomenduojama apsirūpinti ir rekuperacine sistema. Iš karto pridėjome jos kainą prie tinkuojamo fasado varianto. Palyginus galutinę kainą su ventiliuojamo fasado, paaiškėjo, kad skirtumas ne toks didelis“, – dėsto pašnekovė.
Priimti sprendimą ventiliuojamo fasado naudai paskatino ir statybų eksperto suteikta informacija. Beje, apie tai, iš ko ir kaip sudarytas namą šiltinantis sluoksnis, dabar ir pati namo pirmininkė gali kalbėti geras dešimt minučių.
„Fasadui pasirinkome fibrocementines plokštes. Jos atkeliavo iš Belgijos ir buvo šiokia tokia naujiena“, – sako ji.
Moteris pastebi, kad išmanymas atėjo ne per vieną dieną: „Skaitėme internete, važiavome apžiūrėti, kaip atrodo modernizuoti daugiabučiai, konsultavomės. Ventiliuojamo fasado naudai galima pasakyti, kad jis ilgaamžiškesnis, mažiau jautrus išoriniams pažeidimams. Pavyzdžiui, jei kamuolys atsimuša į sieną, nebūna didelio nuostolio. Pas mus name daug jaunų šeimų, tad ir į šią aplinkybę reikia atsižvelgti“.
Šypsodamasi namo pirmininkė sako, jog daugiausiai ginčų kilo renkantis spalvas: „Ventiliuojamo fasado spalvų – tik šešios. Pasirinkimas nedidelis. Bet rinkomės gana ilgai.“
Modernizacijos naudą jaučia ir vasarą
Ko gero, didžiausias ir maloniausias netikėtumas, kurį patyrė daugiabučio gyventojai po modernizacijos – tai, kad atnaujinimo efektas jaučiamas ir vasarą.
„Svarbiausia, kad nebetenka laukti, kada prasidės šildymo sezonas ir šildytis patiems. Tiesą pasakius, mes net nebesekame – prasidėjo jis, ar pasibaigė. O anksčiau laukdavome baisiausiai. Be to, kaimynas nebe priklauso nuo kaimyno – nauja šildymo sistema leidžia kiekvienam šildytis pagal poreikius ir galimybes. Bet labiausiai nustebino tai, kad ir vasarą jaučiame, jog namas nebekaista. Kambariuose pasidarė daug vėsiau. Geriausiai šį dalyką, be abejo, pajuto paskutinis aukštas“, – patikina namo pirmininkė.
