Pasyvūs namai? Aktyvūs namai? Ekologiškam būstui, lyg gyvam organizmui, duodami įvairūs epitetai. Dėmesys tokiems namams pamažu auga: Lietuvoje jau išdygo du pasyvūs namai ir dar dešimt jų tebekyla. Ateityje su pasyvaus namo sąvoka turės susidurti visi naujų gyvenamųjų būstų statytojai. Tad kuo pasižymi pasyvūs namai ir kodėl verta juos projektuoti bei statyti?
Pasyvūs namai taip vadinami dėl to, kad juose energija naudojama labai taupiai. Šiuos būstus galima palyginti su didžiuliais termosais, nes jų langai kokybiški, stogas ir sienos – sandarūs. Šiluma juose cirkuliuoja, nes yra grąžinama per vėdinimo sistemą. Aukštas energinis efektyvumas pasiekiamas per gerą šilumos izoliaciją, kurią sukuria oro tarpai pastato sienose ir kitose jo konstrukcijose.
Pasyvius būstus Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas vadina siekiamybe, kuri ateityje turėtų būti prieinama visiems. Didinant energinio efektyvumo reikalavimus Lietuvoje po truputį artėjama prie pasyvaus būsto standarto. Nuo šių metų visi nauji pastatai turi atitikti B klasę pagal savo energinį naudingumą.
Pasak D.Žukausko, nuolatinį perėjimą prie pasyvių būstų statybos reglamentuoja Europos Sąjungos Pastatų energinio efektyvumo direktyva. Nuo 2016 m. visi nauji namai turės atitikti A klasę pagal savo energinį naudingumą. Metams bėgant reikalavimai kils.
Šiuos namus nuo dabar įprastų labiau skiria pastatymo būdas, o ne medžiagos naudojamos statant. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis nurodo, kad daug didesnį vaidmenį nei medžiagos, iš kurių pasyvus būstas yra statomas, vaidina oro tarpai:
„Šilumos varžą sukuria oras. Naudojamos medžiagos gali būti labai įvairios, tik svarbu, kad jos būtų kokybiškos, švarios, ilgaamžės ir efektyviai uždarytų orą į kapsulę. Tai galima pasiekti naudojant tiek polietileną, tiek vatą. Tad pastatyto namo savybėms medžiagos neturi daug reikšmės, daugiau įtakos jos daro pačiam statybos procesui.“
A.Vaičiulis neslepia, kad pasyvūs būstai kol kas yra brangesni už įprastus. Kainų skirtumas siekia maždaug 10 proc. Tačiau šių namų statybos išlaidos atsiperka, mat dėl akylo projektavimo išvengiama klaidų statant. Taip pat tokių namų savininkai sulaukia žymiai mažesnių sąskaitų už energiją. Pasyvaus namo statybos kaina yra didesnė nei įprasto ne dėl to, kad naudojama žymiai daugiau medžiagų, bet dėl atidaus projektavimo ir sertifikavimo.
A.Vaičiulis neslepia, kad pasyvūs būstai kol kas yra brangesni už įprastus. Kainų skirtumas siekia maždaug 10 proc. Tačiau šių namų statybos išlaidos atsiperka.
„Nusprendus statyti pasyvų namą, rekomenduojama iškart kreiptis į pasyvių namų planuotoją. Geriausia tai padaryti dar prieš sklypo įsigijimą. Toks žingsnis turi daug reikšmės, nes galima atsižvelgti į pasaulio šalių padėtį, iškart planuoti efektyvų saulės šilumos panaudojimą. Pasyvių namų planuotojai dirba pagrindinėse mūsų šalies statybų įmonėse. Jų dabar yra parengta 17-ika, tačiau netrukus prie jų turėtų prisijungti dar 60“, – teigia A.Vaičiulis.
Norėdamas turėti sertifikuotą pasyvų būstą, jo statytojas pastatą projektuojant turi kreiptis dėl pasyvaus namo sertifikavimo. Sertifikatą suteikia įmonė Vokietijoje „Passivhaus Institut“, vienintelė tokios paslaugos tiekėja pasaulyje. Šis dokumentas pasyvaus būsto savininkui suteikia garantiją, kad namas buvo kokybiškai suprojektuotas ir tinkamai pastatytas. Tam, kad galėtų jį suteikti, šios nepriklausomos įmonės atstovai atlieka projekto ir statybų peržiūrą bei imasi kitokių kontrolės būdų.
A.Vaičiulis pastebi, kad Lietuvoje dar nepakankamai dėmesio skiriama projektavimui. Vis dar pasitaiko kurioziškų atvejų, kada iškyla namo pamatai ir tik tada rengiamas techninis projektas. Kai neapgalvotos projekto detalės, sunku išvengti projektavimo klaidų, o tai papildomai kainuoja. Pasyvių namų statyboje svarbus kiekvienas žingsnis, tad aplaidus projektavimas čia neleidžiamas.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
