Dauguma senamiesčio ir sovietinio laikotarpio statinių balkonų yra prastos būklės – visų pirma, dėl netinkamos statybos technologijos ir naudotų medžiagų. Balkonai dažnai yra netinkamai hidroizoliuoti, vanduo skverbiasi per betoną iki metalinių konstrukcijų, o jas naikina korozija. Netvirtos balkonų detalės pavojingos ir praeiviams, ir šeimininkams. Specialistai avarinės būklės balkonus remontuoja pagal įmonės naudojamą technologiją – hidroizoliuoja, metalą dengia antikorozine apsauga, naudoja skardos detales. Šios srities specialistai pataria, kaip tinkamai ir be grubių klaidų remontuoti balkonus.
Padeda tik sisteminiai sprendimai
Lodžijos ir balkonai – funkcionalūs architektūriniai blokinių daugiabučių ir gyvenamųjų namų elementai. Deja, laikui bėgant jų konstrukcijos yra ir genda. Irimas ir betono korozija – ne tik laiko poveikio vaisius. Konstrukcijos silpnėja ir dėl klimato poveikio. Remontuojant, rekonstruojant, atnaujinant, apšiltinant namų fasadus būtina įvertinti lodžijų ir balkonų būklę, juos suremontuoti. Suremontavus ir apšiltinus namą paprastai būna jau nepatogu imtis renovuoti ar kompleksiškai rekonstruoti balkonus. Kaip sakė Knauf techninis konsultantas Kastytis Vaseris, viena pagrindinių balkonų remonto problemų yra ta, kad darbai nevykdomi sistemiškai. Deja, dažniausiai balkono remontas apsiriboja tik grindų dangos (pvz., plytelių) pakeitimu. Didžiausią nerimą kelia tai, kad visai netikrinamos balkono konstrukcijos. Kai nusprendžiama balkoną remontuoti – vadinasi, ir įrengti naują hidroizoliacijos sluoksnį, – dažnai pasirenkamos nors ir kokybiškos, bet arba netinkamos, arba tik iš dalies tinkamos hidroizoliacinės medžiagos. Statybininkams susigaudyti, kokios medžiagos tinkamos kokybiškam balkono konstrukcijos remontui, yra pakankamai sudėtinga, juolab kad šiuo požiūriu kol kas nėra valstybės mastun priimtų normų ar technologijų. Kompanija Knauf siūlo naudotis jos parengta senų pastatų balkonų remonto sistema. Ši praktikiškai išbandyta ir pasiteisinusi sistema ypač plačiai taikoma renovuojant kaip tik daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus. Jos esmė – kompleksinis balkono konstrukcijos remontas, kai patikrinama ir, jei reikia, remontuojama gelžbetoninė apkrovas laikančioji balkono plokštė, klojamas naujas tinkamos hidroizoliacijos sluoksnis, įrengiama vandens nuvedimo sistema, priklausomai nuo konstrukcijos dedamos skardos detalės, grindys dengiamos apdailos sluoksniu (plytelėmis arba specialiaisiais dažais). Aprašėme tipinio remonto eigą, kuri gali būti šiek tiek pakeista atsižvelgiant į konstrucijos nusidėvėjimą, tipą ir norimą apdailą.
Balkonai Lietuvoje
Lietuvoje balkonai paplito atsiradus valcuotam metalui XIX amžiuje. Šio laikmečio balkonai buvo su 2, 3, 4 laikančiosiomis gembinėmis sijomis, mediniu arba metaliniu paklotu, betoniniu užpildu tarp sijų. Pagrindas buvo dengiamas lentomis, skarda, o paviršius liejamas cementiniu skiediniu. Po Antrojo pasaulinio karo atsirado surenkamasis gelžbetonio užpildas, o vėliau (sovietmečiu, industrinių laimėjimų laikotarpiu) – ir surenkamosios gelžbetoninės gembinės bei dviejų atramų plokštės (lodžijos). Šiuo metu dažniausiai statomi monolitiniai gelžbetonio balkonai su šiltinimo medžiagos intarpu, taip pat ir pilnai apšiltinti.
Pagrindiniai defektai dėl vandens poveikio
Senų balkonų remonto technologiją smulkiai apibūdino UAB Elvora inžinierius konstruktorius Jakovas Mendelevičius. Šią schemą bendrovės specialistai sėkmingai taiko ne vienerius metus. Anot specialisto, daugelis sovietmečiu statytų tradicinių balkonų buvo netinkamai eksploatuojami ir neremontuojami. Šiuo metu daugelis šių balkonų yra avarinės būklės – juos dažnai reikia šalinti arba pagal nustatytas technologijas atlikti jų kapitalinį remontą. Tradicinių balkonų su metalinėmis gembinėmis sijomis pagrindiniai defektai – tai vandeniui laidi danga, surūdijusios valcuotos sijos, erozijos paveiktas ir kabantis betonas, supuvęs lentų ir surūdijęs metalo paklotai.
Šių defektų priežastys – neteisingai įrengtos metalo ir gelžbetonio sudedamosios dalys, nevibruotas, menkai arba visiškai nearmuotas betonas su plytų užpildu, nepakankamas metalo apsauginis sluoksnis. Dėl to rišamoji medžiaga yra išplaunama, mažėja pH, vyksta metalo elektrocheminė korozija. Pilnai išmontuoti balkoną yra ganėtinai sudėtinga ir brangu. Galimas ir nepilnas remontas, kai remontuojamatik balkono plokštė (jei specialistai nustato, kad sijos tinka toliau eksploatuoti). Šiuo atveju remontuojama balkono danga – per visą perimetrą klojama skarda, hidroizoliacija (remonto kaina siekia 500 Lt/kv. m ir daugiau). Sovietmečiu balkonai buvo statomi iš smulkių ir stambių gelžbetonio plokščių. Pagrindinė jų bėda – blogai suprojektuotas ir įrengtas kritulių nuvedimas ir hidroizoliacija. Krituliai plauna sienas arba vanduo veržiasi po skarda. Remontuojant šiuos balkonus paprastai užtenka suformuoti naujus nuolydžius ir pakeisti hidroizoliaciją (remonto kaina siekia 400 Lt/kv. m ir daugiau). Šiuolaikinių balkonų pagrindinis defektas – netinkama hidroizoliacija ir kritulių nuvedimas.
Svarbios remonto eigos detalės
Surūdijusios gembinės sijos keičiamos išmontavus paklotą arba užpildą. Dažniausiai rūdija šoninės sijos. Parūdijusios sijos stiprinamos privirinant metalinius antdėklus. Įrengiamas naujas gelžbetoninis užpildas su 5 cm apsauginiu sluoksniu (betono klasė C20/25). Įrengiamas cemento skiedinio sluoksnis suformuojant 1-2 proc. nuolydį. Sukietėjęs cemento skiedinys per visą perimetrą dengiamas skarda, o virš jos klojama ritininė danga (balkonams – vieno sluoksnio, terasoms – dviejų) užleidžiant ją ant skardos ir mūro. Virš ritininės gali būti sumontuota maumedžio danga. O jei norima cemento ar plytelių dangos, virš ritininės dangos klojama drenuojamoji membrana, o virš jos liejamas cemento skiedinys.
