Rockwool

Taršos prevencija – požeminio vandens apsauga

Taršos prevencija – požeminio vandens apsauga

Saugant požeminį vandenį nuo taršos svarbiausia yra laiku identifikuoti grėsmes ir imtis priemonių joms pašalinti. Lietuvos geologijos tarnyba stebi ir vertina visas galimas grėsmes ir siūlo aplinkosauginius veiksmus. 2013 metais tirtų didžiausių pavojų rezultatai pateikiami žemiau.

Istorinės taršos židiniai

Nuo 1999-tų metų Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) kaupia duomenis apie potencialius taršos židinius (PTŽ). Šiuo metu Potencialių taršos židinių duomenų bazėje sukaupta informacija apie daugiau nei 11 140 potencialiai taršių objektų.

Inventorizuoti potencialios taršos objektai negali būti tapatinami su užterštomis teritorijomis, nes nežinoma jose esanti tarša. Pabrėžtina, kad tik palyginti nedidelė dalis PTŽ yra ištirta. Ekogeologiniai tyrimai atlikti 700-uose objektų, dar apie 1200 objektų vykdomas požeminio vandens monitoringas. Potencialių taršos židinių inventorizavimas ir užterštų teritorijų tyrimai nėra baigti.

2013 metais LGT inicijavo projektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“, kuris bus pradėtas vykdyti 2014 m. pradžioje. Šio projekto metu didžiausias dėmesys bus skirtas urbanizuotose teritorijose esančių objektų inventorizavimui ir tyrimams.

Sąvartynai

Lietuvos geologijos tarnyba vertina ekogeologinių tyrimų ir požeminio vandens monitoringo rezultatus, teikia išvadas dėl aplinkosauginių priemonių poreikio. LGT duomenimis 2006–2012 metais 212 sąvartynų teritorijų atlikti ekogeologiniai tyrimai, kurių metu ištirtas gruntas ir požeminis vanduo; 101 sąvartynui yra parengtos ir vykdomos poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programos. 2013 m. LGT apibendrino sukauptus tyrimų rezultatus ir parengė ataskaitą „Uždarytų buitinių atliekų sąvartynų poveikis žemės gelmėms“, kurioje įvertino dabartinę situaciją visos šalies mastu.

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad grunto tarša viršijanti ribines vertes nustatyta 28 sąvartynuose. Dažniausiai sąvartynų aplinkos gruntas teršiamas sunkiaisiais metalais – variu (7), cinku (6), nikeliu (6), švinu (5), chromu (4) ir naftos produktais (9), rečiau gyvsidabriu (2) ir kadmiu (1). Tuo tarpu tarša gruntiniame vandenyje nustatyta beveik pusėje tirtų sąvartynų (103). Tai dažniausiai tarša azoto junginiais (37) ir chloridais (29), tačiau dažnai stebima tarša ir sunkiaisiais metalais, iš kurių vyrauja nikelis (31) ir švinas (20), tuo tarpu neleistina tarša naftos produktais nustatoma retai (1).

Nuotekų valymo įrenginiai

2013 metais Lietuvos geologijos tarnyba išnagrinėjo 1987–2013 m. laikotarpio surinktus 1205 laboratorinius tyrimų rezultatus. Jų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša nuotekų valymo įrenginių teritorijose vyksta. Neretai stebėjimo gręžiniuose aptinkama azoto ir medžiagų, kurios įtakoja eutrofikaciją ir gali neigiamai veikti deguonies pusiausvyrą. Dažniausiai šių medžiagų koncentracijos viršija teisės aktuose nurodytas ribines ar net didžiausias leistinas koncentracijas, jų aptinkama gręžiniuose, įrengtuose netoli nuotekų dumblo saugojimo aikštelių. Akivaizdžių šių medžiagų didėjimo tendencijų požeminiame vandenyje nestebima, tarša pasireiškia tik vieno ar kito objekto artimoje aplinkoje. Tačiau siekiant kontroliuoti pavojingų medžiagų patekimą į požeminius vandenis monitoringo apimtys turėtų būti didinamos. Ten, kur tarša viršija leidžiamus taršos lygius, turėtų būti tobulinama valymo įrenginiuose sukaupiamo dumblo tvarkymo sistema, rekonstruojamos jo saugojimo aikštelės.

Naftos gavyba

Lietuvoje naftos angliavandenilių tyrimas, tame tarpe ir seisminė žvalgyba vykdoma jau 50 metų, o naftos gavyba – 23 metus. Per visą šį laiką Lietuvoje nebuvo nei vieno incidento, kad geriamas požeminis vanduo būtų užterštas. Vien 2012 m. naftos bendrovės iš 63 gavybos gręžinių išsiurbė virš 101 tūkst. t naftos, o per tą laiką į naftingus sluoksnius per 15 slėginių gręžinių injektavo virš 1 milijono m3 sūrymų, liekančių po naftos atskyrimo iš vandens. Vykdant požeminio vandens monitoringą, gręžinių įrengimo aplinkos apsaugos reikalavimai užtikrina, kad požeminiai vandenys negali būti užteršti gręžimo ar hidroplėšymo (hidroardymo) skysčiais ar išgaunamais angliavandeniliais.

Vandenvietės

Vadovaujantis Žemės gelmių įstatymu, žemės gelmių išteklius galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Neištirtų išteklių (kiekybine ir kokybine prasme) nekontroliuojama požeminio vandens eksploatacija gali nulemti vandens lygio žemėjimą arba vandens resursų išsekimą ir pabloginti požeminio vandens kokybę. Tokių išteklių naudojimas gali būti nesaugus ir gyventojams naudojantiems požeminį geriamąjį vandenį.

Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre registruota 1818 gėlo požeminio vandens vandenviečių, kuriose vanduo išgaunamas viešojo vandens tiekimo arba žemės ūkio bei pramonės-gamybos objektų (ŽŪPG) reikmėms, technologiniams procesams.

Požeminio vandens išteklių gavybos, naudojimo ir apsaugos požiūriu (aprobuoti ištekliai, nustatytos projektinės sanitarinės apsaugos zonos, vykdo išgaunamo vandens apskaitą, informaciją teikia Lietuvos geologijos tarnybai) tik 13 % ŽŪPG vandenviečių veikla vykdoma pakankamai atsakingai.

Pateikta gėlo požeminio vandens išteklių naudojimo ŽŪPG objektuose apžvalga rodo, kad ŽŪPG objektai, daugeliu atveju, požeminio vandens išteklių naudojimą vykdo neatsakingai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių požeminio vandens išteklių naudojimą ir apsaugą. Atsakingas, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, išteklių išgavimas, naudojimas ir apsauga ŽŪPG objektų vandenvietėse yra ypatingai svarbus, nes juose vykdoma potencialiai tarši veikla.

Druska

Šalyje per žiemos sezoną (lapkričio–balandžio mėn.) valstybinių kelių barstymui sunaudojama apie 80–85 tūkst. t druskos, daugiausiai natrio chlorido, iki 10 % šio kiekio sudaro kalcio chlorido druska. Priklausomai nuo esamos temperatūros ir kelio būklės, vieno barstymo metu ant kelio išberiama vidutiniškai 20–40 g/m² druskos, vidutiniškai per sezoną pabarstoma 80 kartų, o į kelio 1 m² tenka apie 2 kg druskos.

Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama valstybinį požeminio vandens monitoringą ir kaupdama ir analizuodama ūkio subjektų vykdomo aplinkos monitoringo duomenis pastebėjo, kad požeminiame vandenyje didėja barstymui naudojamos druskos poveikis, jame auga chlorido koncentracija. Kaip tai gali veikti požeminio vandens išteklius, pakelių augmeniją, poveikį žuvų populiacijai buvo aptarta gruodžio 12 d. organizuotame seminare „Miestų infrastruktūros ir kelių barstymo druskų poveikis aplinkai“.

Seminaro apibendrinimo metu buvo pripažinta, kad Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos turėtų aptarti, kitų, mažiau žalingų aplinkai, medžiagų pritaikymo kelių barstymui galimybes.

Išklaidytoji tarša (naujame Europos dirvožemių geocheminiame atlase)

Europos geologijos tarnybų asociacijos (EuroGeoSurveys) Geochemijos ekspertų grupė 2013 m. gruodžio 5 d. FAO būstinėje Romoje Pasaulinės Dirvožemio Dienos proga pristatė GEMAS projekto (GEochemical Mapping of Agricultural Soil) galutinį rezultatą – Europos ariamų laukų ir ganyklų dirvožemių geocheminį atlasą (Reimann, C., Birke, M., Demetriades, A., Filzmoser, P., O’Connor, P. (eds.) 2013. Chemistry of Europe’s agricultural soils. Geologisches Jahrbuch (Reihe B), Schweizerbarth, 2013). GEMAS projektas buvo inicijuotas įgyvendinant REACH reglamento reikalavimus, tuo tikslu parengiant Europos žemės ūkiui naudojamų dirvožemio savybių harmoningą duomenų bazę. Šių duomenų pagrindu buvo nustatyta, kad Europos žemės ūkio dirvožemių kokybės kontroliuojančiu faktoriumi išlieka jų gamtinė-geologinė prigimtis, o žmogaus žemės ūkio veiklos požymiai yra stebėtinai nežymūs. Be to, akivaizdžiai pervertinta tolimųjų oro pernašų–teršalų įtaka dirvožemio kokybei, ir didesnį dėmesį reiktų skirti ne teršiančių elementų pertekliui, o augalams reikalingų elementų deficitui dirvožemyje.

Lietuvos geologijos tarnyba atliko šio projekto lauko darbus 52-uose atraminiuose taškuose, koordinavo Baltijos šalių organizacinius darbus ir atliko duomenų analizę ir apibendrinimą.

Lietuvos geologijos tarnyba

Kiti temos straipsniai

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu