Dar visai neseniai kaminkrėtys daugeliui labiau asocijavosi su romantišku, namams laimę nešančiu pasakų herojumi, o ne su konkrečia profesija. Atrodė įprasta, kad už dūmtraukių saugumą atsakingi ugniagesiai. Tačiau, pasirodo, sovietmečiu įvesta tvarka nesunaikino senos ir garbingos profesijos tradicijų, o kaminkrėtys – ne nugrimzdusi į praeitį fantazija, o visiškai žemiška ir, be to, itin atsakinga profesija.
Kalbamės su iš pasaulinio kaminkrėčių suvažiavimo, kasmet vykstančio netoli Milano įsikūrusiame Santa Maria Maggiore miestelyje, grįžusiu UAB „Tantalus“ vadovu Egidijumi Kurliansku.
— Ar Lietuvoje užtenka informacijos apie dūmtraukių priežiūrą ir ar mūsų visuomenė pakankamai išprususi šiais klausimais?
Informacijos daug tik apie rinkoje siūlomus gaminius, o apie tinkamą dūmtraukių sistemų naudojimą informacijos beveik nėra. Nekalbant jau, kad nėra kaminų techninės priežiūros įstatymo, kaminkrėčiams nekeliama didelių reikalavimų, tokia veikla užsiimančios įmonės nekontroliuojamos, netikrinama jų veikla ir naudojamų medžiagų kokybė. Sukuriamos palankios sąlygos gyvuoti neprofesionaliai dirbančioms įmonėms
ar pavieniams nekokybiškai kaminus valantiems specialistams, o juk dėl to kaminai ilgainiui gali užsiliepsnoti. Todėl dažnai žmonės nepatikliai žiūri į kaminkrėčius ir patys imasi atsakingų darbų.
— Kokių problemų dažniausiai kyla netinkamai eksploatuojant kaminus?
Pagrindinė ir svarbiausia problema – suodžių gaisras. Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš kiekvieną šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
— Kas, be suodžių, stabdo trauką kamine?
Na, kartais kaminuose randame paukščių lizdų, praėjusiais metais senamiestyje valydami dūmtraukius aptikome bičių ir širšių lizdų. Tačiau dažniausiai prastos kamino traukos priežastys visiškai kitos – netinkamai įrengti dūmtraukiai, laisvos oro traukos vidinėse patalpose nebuvimas ir nekokybiškai pasirinktas kuras. Pagrindiniai netinkamo dūmtraukio įrengimo veiksniai – aukštis, diametras ir montavimo taisyklių neatitinkančių medžiagų naudojimas.
Antra priežastis – laisvo oro pasikeitimo patalpoje, kurioje yra sumontuotas įrenginys, trūkumas. Trečia – dažniausiai naudojamos tinkamai neišdžiovintos malkos. Kūrendami šlapiomis malkomis, tiesiogine prasme gadinate įrenginį.
— Ar kokybiškus dūmtraukius taip pat būtina prižiūrėti?
Be abejo. Kiekvieną kaminą reikia prižiūrėti. Būtent dėl to Vakarų Europos šalyse valyti kaminus ir prižiūrėti krosnis privaloma, tai reglamentuoja įstatymai, o naudojami gaminiai privalo turėti atitikties deklaracijas. Kasmet būtina gauti reikiamą dokumentą, liudijantį, kad buvo atlikta kamino apžiūra, be kurios sistemos negalima eksploatuoti. Be to, įvykus suodžių gaisrui, visos garantijos kamino sistemai nustoja galiojusios. Pavyzdžiui, kokybiški dvisluoksniai plieniniai kaminai išsiskiria ypač dideliu sandarumu, visos kaminų jungtys montuojamos itin sandariai. Todėl ištikus pirmam suodžių gaisrui, kaminas tikrai išliks stabilus ir sandarus, o gaisro pavojus bus sumažintas iki minimumo, tačiau po suodžių gaisro jį, kaip ir bet kurį kitą plieninį kaminą, būtina keisti arba patikrinti. Dėl to labai svarbu pasirūpinti
jo priežiūra.
— Kokiais būdais gali būti valomi dūmtraukiai?
Dūmtraukiai gali būti valomi dviem būdais: mechaniniu ir cheminiu. Mechaniškai valoma specialiu šepečiu, pašalinant susikaupusius suodžius. Taikant cheminį valymo būdą, kartu su pakuromis pilami specialūs milteliai, susiformavusi trauka tuos miltelius kelia į viršų. Jie nusėda ant čia susikaupusių suodžių ir dervų bei jas išdžiovina. Vėliau veikiami karščio tokie suodžiai nukrinta žemyn ir pašalinami per išvalomąją angą. Mechaninis valymo būdas − efektyviausias. Cheminis valymas daugiau taikomas kaip profi laktinė priemonė. Kai kaminas itin užleistas, taip valyti nėra veiksminga. Cheminiu būdu valyti kaminą tinka tuomet, kai kūrenama prastu kuru, mat neretai pasitaiko, kad net išvalius kaminą mechaniškai po kelių savaičių jis vis tiek užsiliepsnoja. Galų gale išaiškėja, kad tai įvyko dėl netinkamo kuro.
— Kaip nustatyti, kada jau laikas prašyti kaminkrėčio paslaugų?
Dūmtraukius būtina valyti du kartus per metus – tai prisiminti paprasta. Be to, pagal priešgaisrinius reikalavimus, kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius ir būtinai prieš kūrenimo sezoną.
— Gal galite trumpai papasakoti apie kaminkrėčių šventę Italijoje?
Lietuvoje sovietmečiu kaminkrėčiai buvo išnykę – anuomet jų vietą užėmė kaminus valydavę ugniagesiai. O Vakarų Europoje kaminkrėčio profesija iki šiol yra itin gerbtina, būtent jis turi teisę įvertinti kamino būklę. Be jo parašo jokio židinio ar krosnelės negalima užkurti. Todėl šiandien mes vėl stengiamės atgaivinti ir palaikyti tradicijas. Mūsų įsitikinimu, šiuo darbu turėtų užsiimti profesionalai, o ne atsitiktiniai „auksarankiai“. Kaminkrėčių šventė Alpių kalnų lopšyje besiglaudžiančiame Santa Maria Maggiore miestelyje rengiama jau trisdešimtą kartą. Šiemet šventėje dalyvavo 1 200 kaminkrėčių iš viso pasaulio.
Beje, įdomu, kad tarp jų buvo ir per trisdešimt kaminkrėčių moterų. Smagu kartą per metus turėti galimybę susitikti su kolegomis iš viso pasaulio – įspūdis, kai visas kalnų slėnis pilnas kaminkrėčių, nepakartojamas.
