Žiemiškai atšalę orai, didėjančios energetinių išteklių kainos bei infliacija skatina individualių namų savininkus mąstyti, kaip kuo pigiau apšildyti savo būstus. Dėl to vis populiarėja iki šiol neįprastu laikytas geoterminis šildymas, alternatyvios kietojo kuro rūšys ir net kiek primirštos anglys. Vargu ar galima kalbėti apie vienintelį geriausią (arba blogiausią) šildymo būdą, nes visi jie turi savų privalumų ir trūkumų. Straipsnyje apžvelgiami kieto kuro, dujomis, elektra ir geoterminis šildymo būdai. Nurodyti kuro kiekiai ir išlaidos apskaičiuotos 200 kv. m. ploto namui, imti 2008 01 12 duomenys. Pagrindiniai kriterijai, pasirenkant šildymo sistemą yra jos kaina, naudojamo kuro kaina ir įrenginio įrengimo ir aptarnavimo sąlygos bei komforto lygis.
Malkos brango dvigubai
Dar neseniai šildymas malkomis buvo pati pigiausia šildymo rūšis, tačiau pamažu ji tampa prabanga. Vien 2005 – 2006m. sezoną šis kuras pabrango dvigubai, jis brangs ir toliau, todėl daugelis vartotojų renkasi akmens anglis, pjuvenų briketus arba granulių kūrenimą.
Kietu kuru šildomos sistemos kainuoja apie 3 – 10 tūkst. lt. Priklausomai nuo sezono, šildymas malkomis atsiena apie 1,5 – 2,5 tūkst. lt, jei laikysime, kad vienas kub. m malkų kainuoja 100Lt.
Šildymas akmens anglimi sparčiai populiarėja
Akmens anglis – viena nešvariausių kuro rūšių, turinti daug sieros. Tačiau vardan žemos kainos individualių namų gyventojai linkę ignoruoti šį trūkumą. Specialistai teigia, kad, sparčiai brangstant malkoms, šildymas anglimi sparčiai populiarėja, todėl ir šio kuro kainos sparčiai kyla. Prognozuojama, kad šiais metais tona anglies gali pabrangti iki 450 lt. Sezonui reikia 4–5 t, o tai kainuoja apie 1,5– 1,9 tūkst. lt., jei laikysime, kad tona anglies kainuoja 370 Lt.
Kietojo kuro trūkumai
Kietasis kuras nėra itin patogus šildymo būdas, nes jo gabenimas bei laikymas reikalauja daugiau išteklių nei šildant kitomis priemonėmis. Namo savininkui prisieis įsirengti malkinę arba pastogę anglims. Pastarosios degdamos skleidžia nemalonų kvapą, jomis kūrenamas katilas reikalaus dažnesnio papildymo arba valymo nei kūrenamas malkomis. Kūrenant anglimi, papildymo reikės mažiausiai kas 16 val, kai tuo tarpu malkomis kūrenamas katilas dega iki 24 val.
Pjuvenų briketai turi mažiau drėgmės nei malkos
Sparčiai populiarėjanti alternatyva brangstančioms malkoms – pjuvenų briketai. Jie yra šiek tiek brangesni už malkas, tačiau sausesni už jas (apie 10 proc. drėgnumo), didesnė jų energetinė vertė. Laikoma, kad viena tona briketų prilygsta 4-5 kietmetriams malkų. Tai supaprastina transportavimo ir laikymo problemas, nes briketai užima mažiau vietos nei malkos. Briketų šalininkai teigia, kad sezonui prireikia 4–5 t briketų, 1 t kainuoja 450–500 Lt. Taigi šildymo sezonas kainuoja apie 2–2,5 tūkst. Lt.
Šildyti granulėmis patogu ir paprasta
Granulės – pati patogiausia kietojo kuro rūšis. Kuro padavimas į katilą yra automatizuotas (bunkerio papildymas kas 3 – 7 dienas arba kartą per sezoną, priklausomai nuo kuro bunkerio talpos) ir nereikalauja nuolatinės priežiūros, tereikia įsigyti kokybiškų granulių. Automatiškai palaikoma nustatyta patalpos temperatūra.
Tačiau granulėmis kūrenamų sistemų kaina – gerokai aukštesnė nei kitų kietojo kuro sistemų – ji siekia 8 – 30 tūkst. lt. 200 kvadratinių metrų namui reikia apie 4–6 t kuro sezonui. Jei laikysime, kad granulių kaina šiuo metu yra apie 500 lt už toną, tai šildymas sezonui kainuoja apie 2 – 3 tūkst. litų.
Šildymas dujomis
Šildymas dujomis ilgą laiką buvo „aukso vidurys“, atsižvelgiant tiek į sistemos kainą, tiek į komforto lygį, tiek į išlaidas vienam sezonui. Įranga kainuoja nuo 1,5 iki 12 tūkst. lt., o iki 2008 m. metinės išlaidos, siekė apie 2–2,3 tūkst. lt (sezonui reikia apie 2,5–3 tūkst. kub. m., kaina – 0,76 Lt už kub. m). Specialios priežiūros šiam katilui nereikia, jis šilumą reguliuoja automatiškai. Todėl dauguma Lietuvos gyventojų rinkosi šį šildymo būdą. Tačiau nuo šių metų pradžios dujos pabrango iki 1,33 Lt už kub.m., taigi ir išlaidos šildymo sezonui padidėjo iki 3000 Lt. Taigi dujos tapo gana brangiu šildymo būdu, todėl daugelis gyventojų įsirenginėja geoterminio šildymo įrangą, nepaisydami net didelių jos įrengimo išlaidų ir specifinių reikalavimų.
Šilumos siurbliai
Šilumos siurblys – itin taupi ir autonomiškumą garantuojanti technologija (nereikia dujų prievado ir vežti kuro), tačiau jos įrengimas kainuoja brangiau nei bet kuriuos kitos sistemos – nuo 36 iki 50 tūkst. litų. Be to, šiai sistemai įrengti reikia nemažai būtinų sąlygų: reikalingas 10 kW elektros prievadas, 3–6 arų plotas kolektoriaus klojimui arba vieta pastatyti siurblio įrenginiui, jei pasirenkamas oro šilumos siurblys. Šios sistemos efektyvumas krinta labiau pašalus, nes tuomet įsijungia elektriniai tenai, kurie padidina šildymo išlaidas. Kita vertus, šilumos siurbliu apšildomam namui nereikia kamino. Šilumos siurblys veikia automatiškai ir užtikrina itin aukštą komforto lygį. Šilumos siurbliu šildomam namui sunaudojama apie 22000 Kwh, o tai kainuoja apie 1,3 – 2,7 tūkst. lt, priklausomai nuo sezono vidutinių temperatūrų.
Šildymas skystu kuru
Tai – vienas patogiausių, tačiau brangiausių šildymo būdų. Jis patogus, jei galite sau leisti komfortabiliai šildyti atokiau dujotiekio įsikūrusį pastatą. Naudodami suskystintas dujas, sutaupysite iki 1000 Lt per metus, bet įranga ir derinimas kainuos gerokai brangiau – apie 17 tūkst. lt, o rezervuaras atsieina nuo 1,5 iki 12 tūkst. lt. Be to, reikės taikytis prie saugumo reikalavimų – rezervuaras turi stovėti 8-10 m atstumu nuo pastatų. Sezonui reikia 2 – 3 t kuro, tai kainuoja apie 4–6 tūkst. lt.
Šildymas elektra
Šiuo metu šildymas elektra – pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų, jei laikysime, kad viena Kwh kainuoja vidutiniškai 29,5ct, o per metus reikia 22 tūkst. Kwh. Tačiau šios sistemos įrengimas neabejotinai yra pats pigiausias – tik 3-5 tūkst. litų. Sistema labai patogi naudoti, nereikalauja papildomos priežiūros. Jos trūkumas tas, kad, išjungus šildymą, patalpa labai greitai atšąla, o jai vėl įšildyti iki reikiamos temperatūros reikia nemažai energijos.
