Netinkamas atliekų tvarkymas sukelia neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, todėl labai svarbu jį keisti. Būtent neišrūšiuotų atliekų vežimas į bendrą savartyną įvardinamas žalingu atliekų tvarkymu, kurį pagal Valstybinio atliekų tvarkymo planą iki 2020 metų Lietuva turi sumažinti kone dvigubai.
Savivaldybės duomenimis, 2013 Kauno regione perdirbtų atliekų buvo vos 27%, tuo tarpu likusios šiukšlės nukeliavo į sąvartynus. Panaši situacija vyrauja ir kitose Lietuvos vietovėse. Pagal ES keliamus reikalavimus, iki 2016 turi būti perdirbta ar kitaip panaudota ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų, o iki 2020 metų – ne mažiau kaip 65 proc. Tad siekiant įgyvendinti naujojo Valstybinio atliekų tvarkymo plano tikslus ir keliamus uždavinius, savivaldybėms ir jų gyventojams reikės gerokai pasitempti.
Užstato sistema keis gyventojų požiūrį į atliekų tvarkymą
Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” atlikta apklausa, vos 26,4 % Lietuvos gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tuo tarpu net 40 % atliekų visiškai nerūšiuoja arba tai daro labai retai. Dažniausias tokio neveiksnumo pagrindas – nepasitikėjimas sistema, kad atliekos „važiuoja“ ne ten, kur turėtų, neturi namuose sąlygų rūšiuoti ir laikyti atliekas, ar dėl toli nuo namų pastatytų konteinerių.
Siekiant įgyvendinti atliekų tvarkymo užduotis, iki 2016 metų planuojama įvesti mokestį už sąvartyne šalinamas atliekas. Užstato sistema – tai valstybės postūmis, kuriuo norima keisti gyventojų įpročius rūšiuoti atliekas. Taigi gyventojams nerūšiuojamų buitinių atliekų tvarkymas brangs. „ES sąjungos šalyse ši praktika pasiteisnusi, mat kuo labiau brangsta tokių atliekų tvarkymas, tuo mažiau išmetama bendrų buitinių šiukšlių ir tuo pačiu skatinama rūšiuoti“, – pasakojo aplinkosaugos srityje dirbančios įmonės „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Inga Silvestravičiūtė.
Elektroninių atliekų surinkimo konteineriai bus arčiau gyventojų
Deja, daugelis žmonių vis dar nežino, kad rūšiuoti svarbu ne tik plastiką, stiklą bei metalą, bet ir elektronikos prietaisus. „Elektronikos atliekos yra nuodingos, daro nepataisomą žalą gamtai ir žmonėms. Jei jų nerūšiuojame ir išmetame kartu su buitinėmis atliekomis, gamintojai ir importuotojai daugiau moka už atliekų tvarkymą, o pirkėjai sumoka brangiau už prekes”, – problemas dėstė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovas Karolis Stirbys.
Šiandien EPA kartu su partneriais ir LR Aplinkos ministerijos parama plečia elektronikos prietaisų surinkimo vietas, kad gyventojai galėtų lengvai pasiekti ir išmesti nereikalingą buitinę techniką ar baterijas. Įvairiuose Lietuvos miestuose diegiama nauja elektronikos surinkimo sistema. Didžiuosiuose prekybos tinkluose žadama pastatyti 550 konteinerių, į kuriuos bus galima mesti smulkią elektroninę įrangą ir baterijas, 40 didžiųjų konteinerių bei valstybines įstaigas aprūpinti dvinariais baterijų ir dujošvyčių lempų rinktuvais.
Būtina kurti lietuvių ekologinį sąmoningumą
Antradienį, LR Aplinkos ministerijos kartu su VšĮ „Mes Darom“ ir konsultacine bendrove „Ekokonsultacijos“ organizuojamame dviejų dalių seminare „Teisingas atliekų tvarkymas. Ką gali laimėti gamta, žmogus ir valstybė?“ rinkosi ne tik už atliekų tvarkymą atsakingos organizacijos, valstybės darbuotojai, bet ir miestiečiai, turėję galimybę aktyviai dalyvauti diskusijoje. Pasak seminaro organizatorių, efektyvus atliekų tvarkymo planavimas įmanomas tik tuomet, kai procese dalyvauja gyventojai ir bendruomenės. „Svarbu kuo daugiau kalbėti apie atliekų tvarkymą, šviesti, organizuoti seminarus, konferencijas, pašnekesius žmonėms, nes jie yra tiesioginiai sistemos dalyviai. Kai viskas aišku ir suprantama, tada kyla mažiau klausimų, kodėl šiukšles būtina rūšiuoti. Po tarybinių laikų turime 800 užterštų teritorijų, kuriose buvo diegiami vietiniai sąvartynai. Šiandien turime keisti požiūrį į atliekų tvarkymą iš esmės”, – kalbėjo LR Aplinkos ministerijos viceminisras Almantas Petkus.
Šaltisnis: www.ekoidejos.lt
