Ketvirtadienio rytą Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės, priešais Užsienio reikalų ministeriją iš kanalizacijos šulinių pasipylė tirštų garų stulpas.
Dėl speigo avarija įvyko šilumos trasoje.
Įvykio vietoje dirba „Vilniaus energijos“ tarnybos.
„Defektas šilumos trasoje, šalinamas gedimas – drenuojamas kanalas. Kadangi termofikato paduodama temperatūra 115 laipsnių, dėl ypatingo šalčio skirtumas su lauko temperatūra beveik 140 laipsnių. Dėl to garų kiekis milžiniškas. Tai apsunkins darbus. Gera naujiena, kad šildymas nė vienam namui nesutrikęs, situacija kontroliuojama“, – DELFI sakė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.
Pasak N. Mikalajūno, avarija įvyko dėl ekstremalių šalčių. Šiuo metu Vilniuje spaudžia 26 laipsnių speigas.
Įvykio vietoje dirba specialistai, tarsi geizeriai rūkstančius kanalizacijos šulinius automobiliai apvažiuoja.
Avariją pavyko lokalizuoti
Apie 10.45 val. N. Mikalajūnas DELFI pranešė, jog avarija lokalizuota, tikimybės, kad ji plėsis, nebėra.
„Yra maždaug nustatyta, kur (įvyko gedimas – DELFI), dabar įvertinamas žalos dydis. Dabar klausimas yra, kokio dydžio yra žala ir kokiu greičiu pavyks gedimą pašalinti“, – sakė „Vilniaus energijos“ atstovas.
Pasak jo, naujausią informaciją apie šilumos trasos būklę, remonto trukmę ir padėtį miesto centre „Vilniaus energija“ planuoja paskelbti apie 12 val.
Gresia šilumos atjungimas kelioms dešimtims namų
Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas, sostinės tarybos narys Kęstutis Nėnius DELFI teigė, jog dėl šilumos trasos gedimo gali būti atjungtas šilumos tiekimas kelioms dešimtims avarijos vietos apylinkėse esančių namų.
„Šnekėjau su „Vilniaus energijos“ tinklo vadovu. Jie pastebėjo didelį garavimą, įtarė, kad kažkur trasoje yra defektas. Čia yra skirstomasis – ne magistralinis tinklas. Dabar bandoma nustatyti, kur galėtų būtų defektas. Kai suras vietą, galimas šilumos atjungimas dešimčiai, kelioms dešimtims pastatų“, – kalbėjo K. Nėnius.
Pasak jo, konkrečių pastatų, kuriems gresia šildymo nutraukimas, kol kas neįmanoma nurodyti. Tačiau „Vilniaus energija“ esą pasiruošusi tokiems atvejams.
„Keletui valandų gali būti atjungimas, kol sutvarkys tą defektą. Jeigu prireiktų, būtų panaudota mobili katilinė“, – ramino K. Nėnius.
Pašnekovas pabrėžė, jog jeigu būtų sprogęs ne skirstomasis, o magistralinis tinklas, avarijos padariniai būtų buvę kur kas liūdnesni.
Tikisi operatyvaus darbo
K. Nėniaus teigimu, už sprogusios trasos priežiūrą yra atsakinga šilumos tinklų nuomininkė – „Vilniaus energija“. Tačiau svarbiausias uždavinys dabar esą ne kaltųjų paieškos, o skubus gedimo likvidavimas.
„Prie tokių temperatūrų visa sistema dirba ant ribinių režimų, taigi atsiranda silpnų vietų. Jie („Vilniaus energija“ – DELFI), aišku, remontuos ir tvarkys savo lėšomis – įmonės lėšomis, kurias gauna už šilumos tiekimo paslaugas.
Nuostolių Šilumos tinklams, kaip įmonei, nebus. Svarbu, kad gyventojai nenukentėtų, kad neužšaltų namai. Turėtų įvykti operatyvus avarijos sutvarkymas“, – vylėsi Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas.
K. Nėnius teigė neprisimenantis, kada Vilniuje pastarąjį kartą įvyko panašus šilumos trasos gedimas.
Didžiausia šilumos tinklų avarija Lietuvoje per pastaruosius keletą metų 2006 m. įvyko Telšiuose. Tuomet nustatyta, jog dėl avarijos kaltas šaltis, labai aukšta termofikato temperatūra ir netinkama vamzdyno eksploatacija.
DELFI jau rašė, kad neslūgstant šalčiams savaitgalį didžiuosiuose miestuose budės daugiau avarinės tarnybos specialistų. Štai Kaune vandentiekio avarijų jau padaugėjo du kartus – neatlaiko prieš penkis dešimtmečius pakloti vamzdynai. Smulkių gedimų pasitaikė ir šilumos trasose.
