Įmonę „Mažeikių nafta” privatizavusio Lenkijos koncerno „PKN Orlen” planai nuo Mažeikių iki Klaipėdos nutiesti vamzdyną naftos produktams transportuoti, pamažu įgauna realius kontūrus.
Vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo pristatytas „Mažeikių naftos” produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planas. Jame numatoma, kad per ateinančius 5 metus į „Mažeikių naftą” bus investuota apie 4 mlrd. litų. Šios investicijos iki 2012 metų leis padidinti įmonės našumą nuo 9,2 iki 11 mln. tonų per metus.
Plane numatoma, kad po gamyklos modernizacijos iki 65 proc. pagamintos produkcijos bus eksportuojama į užsienio rinkas, todėl produktotekio tiesimas įmonei yra itin svarbus. Teigiama, kad šis projektas būtų itin reikšmingas ir visai šaliai, nes 2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę energija bus tiekiama iš šiluminių elektrinių, kurios degina gamtines dujas, o kaip rezervinį kurą – naftos produktus.
„Mažeikių nafta” numato du produktotekio statybos variantus. Pirmuoju atveju jis būtų tiesiamas nuo Mažeikių iki Būtingės terminalo, kurį tektų išplėsti. Antras variantas – produktotekis būtų tęsiamas iki Būtingės, o nuo jos palei geležinkelį Skuodas-Kretinga-Klaipėda atkeliautų iki AB „Klaipėdos nafta”. Pastaroji šiuo metu į tanklaivius perpila geležinkelio cisternomis atkeliaujančią „Mažeikių naftos” produkciją.
Plano santraukoje rašoma, kad tinkamiausias produktotiekio tiesimo variantas bus pasirinktas atlikus teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Tačiau jau dabar aišku, kad Būtingės terminalo išplėtimas kainuotų beveik dvigubai daugiau nei produktotekis iki Klaipėdos. Be to, Būtingės terminalo plėtrai priešinasi Palangos valdžia, nes dar vieną tanklaivių aptarnavimo plūdurą tektų statyti šalia kurortinės Šventosios.
Produktotekis iki Klaipėdos pirminiais skaičiavimais atsietų apie 200 mln. litų, tačiau jo tiesimui šalia geležinkelio trasos nepritaria AB „Lietuvos geležinkeliai”.
Naudinga ekologiniu požiūriu
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras
Produktotekis iki „Klaipėdos naftos” būtų naudingas ekologiniu požiūriu, nes ne tik sumažėtų geležinkelio cisternų srautai, bet ir mažiau sklistų kvapų, kai naftos produktai iš jų perpilami į talpyklas. Žinia, „Klaipėdos naftos” vykdomi aplinkos taršos monitoringai rodo, kad jokie normatyvai neviršijami, tačiau žmonės jaučia kvapą ir tada, kai normos neviršijamos. Kita vertus, mes sieksime, kad nusprendus tiesti tokį produktotekį kuo mažiau nukentėtų Girulių miškas.
Būtų saugiau
Jurgis AUŠRA, AB „Klaipėdos nafta” generalinis direktorius
Mes suinteresuoti tokiu projektu, nes turėtume nuolatinį klientą. Tačiau produktotekis būtų naudingas ir dėl ekologijos, saugumo ir dėl paprastesnio krovos proceso. Visi naftos produktai iš vamzdžio patektų tiesiogiai į talpyklas, nereikėtų jų perpilti iš cisternų, tad būtų išvengta kvapų sklidimo, nes krovos į tanklaivius metu visi garai jau yra sudeginami. Dalyvavimą šiame projekte mes siejame su ilgalaikėmis, 20-30 metų trukmės sutartimis. Jose būtų išspręsti ir galimo mūsų bendrovės finansinio indėlio klausimai.
