Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2023 m. spalio mėn. buvo 87 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo beveik 26 proc. 2023 m. rugsėjo mėn. kainos vidurkis buvo 117 Eur/MWh.
Palyginti su 2022 m. spalio mėn., kai 2022 m. elektros energijos kaina, nors ir nukritusi po tų metų rugpjūčio mėnesio piko, vis dar laikėsi aukštame lygyje, 2023 m. spalį elektros energijos kaina buvo 2 kartus mažesnė. 2022 m. spalio mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 190 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukštesnė ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo 1,3 karto mažesnė nei apžvelgiamąjį mėnesį (elektros energijos spalio mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė apie 64,5 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
• ženkliai didėjusi Lietuvos vėjo elektrinių generacija mažino elektros energijos kainą;
• mėnesio pabaigoje vyko suplanuoti Lietuvos—Švedijos jungties „NordBalt“ remonto darbai, kurie neleido tekėti pigesnei elektros energijai iš Švedijos ir didino vietinės brangesnės generacijos poreikį.
* Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje kaip ir Lietuvoje, spalį elektros kaina siekė 87 Eur/MWh. Tuo pačiu metu Švedijos SE4 kainų zonoje elektros energijos kaina buvo 2,8 karto mažesnė ir siekė 31 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota spalio 23 d. ir siekė 169,5 Eur/MWh, mažiausia spalio 7 d. ‒ 7,5 Eur/MWh.
Lietuvoje, Latvijoje, taip pat Estijoje net kelias spalio mėnesio dienas (1, 7, 8 ir 15 d.) buvo fiksuojamos neigiamos elektros energijos kainos ‒ iš viso 40 valandų, kurios svyravo nuo -0,01 iki -4,43 Eur/MWh. Švedijos SE4 kainų zonoje net 146 valandos spalio 1, 4‒8 ir 10‒16 d. buvo fiksuotos neigiamos kainos su žemiausia kaina ‒ -10,39 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje https://shorturl.at/demF1.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. spalį išaugo net 40 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Spalį pagaminta 649 GWh elektros energijos, o rugsėjį nacionalinė generacija siekė tik 463 GWh. Palyginti su 2022 m. spalio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 352 GWh, 2023 m. spalį sugeneruota beveik 2 kartus daugiau elektros energijos.
Spalio mėn. vėjo atsinaujinančios energijos gamybai palankūs orai lėmė tai, kad nacionalinė gamyba užtikrino net 64 proc. elektros energijos vartojimo poreikio ‒ čia labiausiai prisidėjo vėjo elektrinių gamybos, tai pat šiluminių elektrinių gamybos augimas. Rugsėjo mėn. vartojimo dalis, kurią užtikrino nacionalinė gamyba, sudarė 51,5 proc.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. spalį siekė 1 017 GWh ir buvo 13 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. rugsėjį suvartota 899 GWh elektros energijos. 2023 m. spalį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas padidėjo 8 proc.
2023 m. spalio mėn. paros didžiausios kainos valandą (19—20 val.) vidutinė elektros energijos kaina siekė 144 Eur/MWh ir buvo 3,3 karto didesnė nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (4‒5 val.), kai kaina siekė 43 Eur/MWh. Tokie elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. spalio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 57 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinių dalis sumažėjo ir sudarė vos 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio, šiluminės elektrinės pagamino 15 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 10,5 proc., kitos ‒ 10 proc[EM4] . viso nacionalinio elektros energijos kiekio.
2023 m. spalio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,1 karto didesnis nei rugsėjį (spalį pagaminta 369 GWh, rugsėjį ‒ 175 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 2,5 karto didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. spalio mėn. vėjo elektrinės pagamino 148 GWh elektros energijos.
2023 m. spalį saulės elektrinės pagamino 41 GWh elektros energijos, t. y. 2,1 karto mažiau nei praėjusį rugsėjo mėn. Vis gi šių metų spalį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2 kartus didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. spalio mėn. saulės elektrinės sugeneravo 20 GWh elektros energijos.
2023 m. spalį dėl prasidėjusio šildymo sezono šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 26 proc., palyginti su praėjusiu rugsėjo mėn. Spalį šiluminės elektrinės pagamino 99 GWh, rugsėjį ‒ 78 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) spalio mėn. padidėjo beveik 12 proc. ir siekė 67 GWh (rugsėjį ‒ 60 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka tik apie 43 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. I pusm. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2023 m. spalio mėn. importas iš Švedijos siekė 419,5 GWh ir buvo 2,5 karto didesnis, palyginti su rugsėjo mėn., kai šis importas buvo neįprastai mažas (siekė vos 167 GWh) dėl apie 20 dienų trukusio jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto darbų. Tiesa, spalio mėn. jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos taip pat nebuvo išnaudota visu pajėgumu, kadangi spalio 23‒29 d vyko planuoti šios jungties remonto darbai. Lietuva į Švediją spalio mėn., kaip ir praėjusį mėnesį, neeksportavo.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą eksportuojama į Lenkiją. Vis dėlto 2023 m. spalio mėn. „NordBalt“ jungties remonto darbai lėmė aukštesnių kainų formavimąsi visame Baltijos šalių regione (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje), todėl Lietuvos—Lenkijos jungtis buvo išnaudojama pigesnei elektros energijai iš Lenkijos importuoti. Importas iš Lenkijos 2023 m. spalio mėn. siekė 106 GWh, buvo 42 proc. mažesnis nei rugsėjį (rugsėjį „NordBalt“ jungties remonto darbai truko ilgiau, todėl iš Lenkijos buvo importuojama daugiau). Lietuva į Lenkiją eksportavo 107 GWh (net 2,5 karto daugiau nei 2023 m. rugsėjį). 2023 m. rugsėjį Lietuva iš Lenkijos importavo 184 GWh, eksportavo — 42 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2023 m. spalio mėn. mažėjo ir siekė 104 GWh, o palyginti su rugsėjo mėn. buvo 51 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją išaugo — siekė beveik 66 GWh ir buvo 5,4 karto didesnis, palyginti su rugsėjo mėn. 2023 m. rugsėjį Lietuva iš Latvijos importavo 213 GWh, eksportavo — 12 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. spalio mėn. importas iš Estijos į Latviją siekė 344 GWh ir buvo 24 proc. mažesnis, palyginti su rugsėjo mėn. 2023 m. rugsėjį iš Estijos į Latviją buvo importuota 452 GWh elektros energijos.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
2023 m. spalio mėn. pabaigoje (43 savaitės duomenimis) Vandens rezervuarų lygis Baltijos ir Šiaurės šalių regione šiek tiek padidėjo ir buvo 2,8 proc. aukštesnis nei praėjusio rugsėjo mėnesio vidutinis lygis bei apie 14 proc. aukštesnis, palyginti su 2022 m. spalio mėn. vidutiniu lygiu.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. spalio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 50 Eur/MWh. 2023 m. spalio mėn., palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn., vidutinė kaina padidėjo beveik 19 proc. (rugsėjo mėn. vidutinė kaina siekė 42,2 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2023 m. spalio mėn. pabaigoje buvo 77,65 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. spalio mėn. siekė beveik 81 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 1,4 proc. (rugsėjį vidutinė ATL kaina siekė 82 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių elektros energijai pirkti—parduoti kainų vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniai produktais susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu nebus prekiaujama. Todėl ateityje prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų 10 mėnesių sudarė vidutiniškai apie 41 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. I, II ir III ketv.).
2023 m. spalio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1-24 + SYHELFUTBL Q1-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. I ketv., siekė 67 Eur/MWh ir palyginti su rugsėjo mėn. pabaiga, padidėjo 20 proc.
2023 m. spalio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2-24 + SYHELFUTBL Q2-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. II ketv., siekė 36 Eur/MWh ir palyginti su rugsėjo mėn. pabaiga, padidėjo 2,8 proc.
2023 m. spalio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-24 + SYHELFUTBL Q3-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė beveik 27 Eur/MWh ir palyginti su rugsėjo mėn. pabaiga, sumažėjo 10 proc.
