Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymui ir priėmė įstatymą su šalies vadovės teiktomis pataisomis ir pasiūlymais.
Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš – 5, susilaikė – 22. Buvo perspėti nedalyvauti balsavime asmenys, kurie gali turėti asmeninį interesą šiuo klausimu.
Jeigu bus nustatyta, kad vis dėlto toks asmuo balsavo, įstatymas bus svarstomas iš naujo. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas informavo parlamentarus, kad yra kreiptasi į Registrų centrą dėl informacijos.
„Kaip ir numato Seimo statuto 18 straipsnis, jeigu turite asmeninį interesą šiuo klausimu, prašau ir įspėju jus, nedalyvaukite balsavime. Kokios pasekmės? Pasekmės yra labai paprastos, jeigu bus nustatytas nors vienas toks atvejis, įstatymas nebus perduotas Prezidentei pasirašyti ir vėl turėsime grįžti į šią dieną. Turite elgtis taip, kad nesukeltumėte abejonių”, – sakė A. Salamakinas.
Svarstant ir jau priėmus įstatymą netrūko emocijų.
„Šeima buvo išvežta, netoli Šiluvos turėjome namus ir mišką, ir žemės. Senelės dvaras buvo ant Dubysos kranto, ten yra likę pamatai. Mano svajonė buvo atstatyti visa tai, šiandien Jūs iš manęs dar kartą atėmėte tėvynę, atėmėte šaknis ir atėmėte galimybę gyventi ten, kur gyveno mano seneliai, kur gimė mano tėvai, kur aš gimiau, ir jūs drįsote atimti iš manęs visa tai, kaip didžiausi plėšikai, už ką jūs mane šiandien nubaudėte?”, – klausė liberalė Dalia Teišerskytė.
Kalbėdamas apie gamtosaugą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Jonas Šimėnas rėmėsi miško savininkų atstovų pozicija ir neigė Prezidentės argumentus.
„Vienintelis būdas, apie ką kalba ir Pasaulinė miško savininkų asociacija, išsaugoti ateities kartoms miškus, tai yra leisti miško savininkui disponuoti mišku pagal jo norus. (…) Prezidentė siūlo išimti iš įstatymo galimybę skaidyti sklypus natūraliomis ribomis, o aš dar sakau, kaip gamtininkas, kad nematau geresnio būdo sklypų padalinimui, kaip natūralios ribos. Antras dalykas, Prezidentė siūlo išimti iš įstatymo nuostatą, kad būtų galima atkurti buvusias sodybas. Pernykštis Prezidentės pranešimas Seime: „Atsigręžkime į žmogų”. Tai kur čia – žmogus? Lietuvoje – trys milijonai žmonių ir apie 10 mlrd. Medžių”, – dėstė J. Šimėnas.
Palaikantys Prezidentės siūlymus parlamentarai dėstė nenorį, kad miškai būtų užtverti tvoromis, ir giną visuomenės interesą.
„Jau nuo 1995 metų yra daromos ištisinės klaidos, kai yra pamirštamas pagrindinis dalykas, dėl ko mes, politikai, čia esame, kad mes, politikai, turime tarnauti visuomenei, o ne kažkurių grupių ar asmenų, turinčių asmeninių, turtinių, naudos interesų, poreikiams. Mes darome tai, kas daroma nuo 1995 metų, kada Lietuvos žemė pirmiausia lengvatinėmis sąlygomis buvo suteikta išsipirkti, arba kai buvo priimtas įstatymas, kuris leido persikelti žemes į gražiausias Lietuvos vietas – prie upių, ežerų, draustiniuose, į kurortus – į Palangą, Nidą ir visur kitur. Šiandien visa šita epopėja tęsiasi, ir jeigu mes nesustosime ir nepalaikysime Jos Ekscelencijos, mes padarysime dar labai didelį nusižengimą lietuvių tautai”, – dėstė „tvarkietis” Dailis Alfonsas Barakauskas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas kalbėjo apie tautos konsolidavimo svarbą ir tai, kad anksčiau priimtame įstatyme yra landų korupcijai.
„Prieš tai priimtas įstatymas niekaip neprisideda prie tautos konsolidavimo. Atsiradusi tvora tautos nekonsoliduoja. (…) Pamatų sendinimo UAB geras verslas, priėmus tokį įstatymą (ankstesnį ir vetuotą – ELTA)”, – sakė A. Sysas.
Miškų įstatyme nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas yra pažymėjęs, kad, šalies vadovės nuomone, toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, išimtiniai, tai negali tapti paplitusiu reiškiniu.
Seimo gegužės 17 dienos priimtame įstatyme buvo nustatyti septyni išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis.
Vienas iš jų – buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Seimas, pritardamas šalies vadovės veto, nusprendė atsisakyti šio išimtinio atvejo.
Nuspręsta išimtinius atvejus, kai miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis, taikyti: valstybinės svarbos objektams įrengti; inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės eksploatuoti šių iškasenų ne miško žemėje; krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės formuoti tokias teritorijas ne miško žemėje.
Seimas taip pat pritarė Prezidentės D. Grybauskaitės siūlymui sumažinti atvejų skaičių, kai privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti skaidoma į mažesnius nei 5 ha plotus, panaikinti nuostatą nereikalauti įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui formuojami atskirieji želdynai.
