Tikkuurila

Pelnų nereguliavimas įžiebė ir energetikų ginčus

Pelnų nereguliavimas įžiebė ir energetikų ginčus

Po šią savaitę Seime priimto įstatymo nebereguliuoti elektros sektoriaus įmonių pelno, kilo ne tik politikų, bet ir energetikų ginčai.

Šį įstatymą parengusi Energetikos ministerija teigia, kad įstatymu siekiama sudaryti sąlygas elektros rinkos atvėrimui ir iki tol galiojęs pelno normos reguliavimas buvo necivilizuotas dalykas.

OponentaiReklama

– praneša LTV „Savaitė“ – tikina, kad tai gyventojų skurdinimo įstatymas, nes dėl jo kils elektros kainos vartotojams. Neatmetama, kad taip siekiama gauti daugiau pinigų naujos atominės elektrinės ir kitų strateginių objektų statyboms. Mūsų kalbinti ekspertai neįžvelgia tame nieko blogo.

Prieš rinkimus pradėjo riboti pelną

Likus pusmečiui iki rinkimų, praeitos kadencijos Seimas beveik vienbalsiai apribojo galimybę energetinėms bendrovėms žertis šimtamilijonines sumas – nustatė 5 procentų pelno normą.

Tuomet šią įstatymą pataisą LEO.LT prilygino smūgiui į paširdžius. Nes jam reikėjo apie 20 milijardų   elektros tiltams ir atominę elektrinę pastatyti.

Opozicija stojo mūru

Po rinkimų, kai LEO.LT buvo nustumtas į užribį, 2010 metais Energetikos ministerija ėmė rengtis elektros rinkos liberalizavimui ir siūlė panaikinti pelno ribojimą. Prieš tokį rinkos liberalizavimą mūru stojo ne tik opozicija, bet ir valdančioji liberalų sąjūdžio frakcija, tačiau balsavo „prieš“ vienas liberalas.

„Liuks įstatymas! Kol buvo ne tie prie energetikos katilo didelio pinigų, tol buvo reikalinga apriboti, dabar sustatei savus, nebereikia apriboti pelno maržos“, – sako Julius Veselka, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.

Seimo Darbo frakcijos narė teigia, padidinus kainą elektros kainą vartotojams, bus statoma nauja atominė elektrinė.  

Be jau minėtų valdančiųjų liberalų, kurie iki tol aršiai priešinosi pelnų nereguliavimui, o balsuojant dauguma buvo už įstatymą, nemažiau keistai atrodo Darbo partijos nariai. Taip kritikavę įstatymą, tvirtinę, kad jis nuskurdins žmones, nes dėl to kils elektros kainos, visi devyni balsavę darbiečiai susilaikė, prieš nebuvo nė vieno. Išeitų garsiai sakoma, tai, ką norisi girdėti rinkėjui, o balsavimas visai kas kita. Juk nelabai kas ir mato ar domisi. Dvejopi standartai klesti, pastebima „Savaitėje“.

K. Masiulis: pelnas kainos nelemia

Anot pataisos iniciatoriaus Kęstučio Masiulio, mažas pelnas ne visuomet lemia mažesnę kainą.

Štai atominės elektrinės kwh savikaina svyravo apie 7ct, o senųjų Elektrėnų agregatų – apie 30ct. Jei senajai elektrinei būtų taikoma 5 procentų pelno kartelė, Elektrėnų kilovatvalandės savikaina pasiektų 31,5 ct.

O pigią elektrą gaminanti atominė užsidėdama net 100 procentinį pelną, vis tiek tiektų perpus pigesnę, nei Elektrėnų produkciją Jos kilovatvalandės savikaina pakiltų iki 14 centų.

Naujajame įstatyme šio apribojimo nebelieka tik elektros gamintojams, o pelno ribojimo vadžios perduodamos į Kainų komisijos rankas.

Tačiau, primena „Savaitė“, perdavimo ir paskirstymo tinklai „Lesto“ ir „Litgrid“ yra monopoliniai. Jiems palikta 5 procentų pelno maržos norma.

Buitiniams vartotojams elektros kainas kurį laiką reguliuos kainų komisija.Vyriausybė tikisi, kad 2015-siais jau bus elektros tiltai su Vakarais, atsivers laisva rinka Baltijos šalyse.

Iki to laiko Lietuvoje turėtų daugėti nepriklausomų tiekėjų. Su jais gyventojai galės derėtis dėl elektros kainos, rinktis tiekėją panašiai kaip dabar mobiliojo ryšio operatorių.

Nereguliuojamas pelnas bus naudojamas naujai elektrinei?

Ar tokiomis sąlygomis valdžia gali iš energetikos įmonių pelno surinkti lėšų naujai atominei? Energetikos teisės ir reguliuojamų rinkų ekspertas Mindaugas Jablonskis sako, kad tokia galimybė yra. Tačiau eksperto nuomone, leisdama elektros gamintojams uždirbti didesnius pelnus, valdžia greičiausiai kloja kelią būsimam investuotojui į Visagino atominę. 5 procentų pelnas vargu, ar viliotų jį investuoti.

„Jeigu kalbėti teisinių konstrukcijų prasme, žinoma, kainų komisija turi galimybę nustatyti pelno normą ir po to sumokėti dividendus vyriausybei, vyriausybė atitinkamai žiūrės kaip investuoti į savo projektus, ir vyriausybė gavusi dividendus žiūrės ar investuoti į atominę elektrinę ar į biokurą ar dar kažką. Iš kitos pusės mes žinom, kad Kainų komisija nėra vien vyriausybės tiesiogiai valdoma Tai mes gaunam tokią situaciją, kad matyt bus tam tikras valdžios balansas kadangi Kainų komisija nebus tiesiogiai suinteresuota dividendų išėmimu ir čia galima tikėtis, kad kainų komisija atliks to tarpininko vaidmenį, kad suderint vartotojų vyriausybės interesus ir aišku, subalansuoti pačią sistemą“, – sako Mindaugas Jablonskis, „Raidla Lejins & Norcous“ advokatų kontoros vadovaujantis teisininkas.

Šis įstatymas energetinių kainų kontrolės komisijai suteikia didesnes nei dabar galias, tačiau Energetikos ministerija siūlo sujungti Kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Energetikos inspekciją bei Ryšių reguliavimo tarnybą ir jų vietoje įsteigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą. Ji turėtų plačius įgaliojimus prižiūrėti, kad rinkoje nebūtų piktnaudžiavimo.

TAIP PAT SKAITYKITE

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu