Strateginio investuotojo į Visagino atominės elektrinės (VAE) statytojus pasirinkimas tėra tik ilgo kelio pradžia. Tame sudėtingame kelyje dar pasitaikys daug pavojingų ir klastingų posūkių. Kiekvienas iš jų gali išversti gigantišką naujos atominės elektrinės vežimą.
Todėl pirmaeilis uždavinys – užtikrinti, kad visi tie pasalūniški posūkiai būtų įveikti saugiai. Būtina įkalti garantinius VAE statybų kuoliukus, nepaskandinti šio strategiškai svarbaus projekto eilinėse intrigose, nesutarimuose ir politinės konjunktūros akivaruose.
Japonų bendrovės „Hitachi” parinkimas buvo nulemtas jos sutikimu investuoti į VAE statybas, kitaip tariant – ne tik teikti savo įrangą, bet ir duoti pinigų projektui įgyvendinti. Paskui, kai elektrinė jau stovės, ją dar ir valdyti.
Antrasis pretendentas į strateginius investuotojus – Amerikos „Westinghouse” – regis, nebuvo pasirengęs prisidėti prie pakankamo investavimo. Ši bendrovė neturi jokios patirties dėti savo pinigus į atominių elektrinių statybas, o paskui tas elektrines valdyti. „Westinghouse” iki šiol tik gamino ir tiekė visą branduolinę įrangą. Dalyvauti statybose ir elektrinės valdyme, kaip pripažino bendrovės atstovai, būtų jai naujas iššūkis.
Taigi „Westinghouse” pateikė atsargesnius finansinius pasiūlymus nei „Hitachi”. Todėl vyriausybinė komisija ir pasirinko pastarąją bendrovę – dėl jos drąsesnio ir palankesnio požiūrio į VAE projektą.
Nors „Westinghouse” formaliai laikoma ant „atsarginių suolelio”, tai yra neva su ja būtų bandoma derėtis, jeigu pokalbiai su „Hitachi” sužlugtų, vis dėlto akivaizdu, kad nesėkmės su jau pasirinktu pretendentu atveju VAE projektas pakibtų ant plauko. Nes derybų procese išaiškėjęs „Hitachi” pasiūlymų ir dalyvavimo elektrinės projekte sąlygų nepriimtinumas reikštų, kad vargu ar būtų priimtini ir „Westinghouse” pasiūlymai.
Tai reiškia, kad derybų eiga su „Hitachi” yra eilinis svarbus ir klastingas posūkis VAE statybų istorijoje. Jeigu derybos nepavyktų, atominį projektą gali tekti laidoti.
Žadama, kad derybos turėtų baigtis iki šių metų pabaigos. Bet netgi jeigu jos baigsis sėkmingai, dar turės būti pasirašyta ir Seime ratifikuota koncesijos sutartis.
Tai gali būti nelengvas uždavinys, turint galvoje skirtingus viešuosius ir neviešuosius parlamentarų interesus. Sutarties patvirtinimas Seime irgi taps pasalūnišku posūkiu VAE statybų kelyje.
Reikia turėti galvoje ir kitų metų Seimo rinkimų kampaniją, kuri įkaitins politinę temperatūrą Lietuvoje ir gali tapti dar vienu kliuviniu įgyvendinant branduolinį projektą.
Be to, dar toli gražu neaišku, kaip pasielgs projekto regioniniai partneriai. Nors Lietuvos valdžios žmonės tvirtina, kad Lenkija, Estija ir Latvija nėra oficialiai pasitraukusios iš VAE statybų, vis pasikartojantys latvių ar kitų šalių skeptiški pareiškimai verčia manyti, kad su partneriais gali ir nepavykti susitarti. Pokalbiai su jais irgi yra sudėtingas posūkis. Be likusių trijų partnerių Lietuvai būtų neįmanoma užtikrinti gigantiško projekto finansavimo.
Svarbus ir Rusijos veiksnys. Šalia Lietuvos sienų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje naujas atomines elektrines statyti planuojanti Maskva neabejotinai bandys stabdyti lietuvišką branduolinį projektą. Įveikti Rusijos propagandos ir pinigų galią bus labai nelengvas uždavinys. Tai taps dar vienu sunkiai įveikiamu posūkiu.
Apie tai, kad visi pavojingi posūkiai įveikti ir atominė elektrinė tikrai atsiras 2020 m., bus galima kalbėti tik tuomet, kai bus pradėti kasti jos pamatai. Tai įvyks ne anksčiau kaip 2014-aisiais.
O kol kas tęsiasi ir, atrodo, į pačią svarbiausią ir pavojingiausią fazę pereina prieš bemaž dešimtmetį prasidėjusi atominio projekto kliūčių įveikimo stadija.
