Už daugiabučio namo stogo remontą gavę po keliolika tūkstančių litų siekiančias sąskaitas klaipėdiečiai suskubo ieškoti teisybės. Tačiau įrodyti, kad remontas kainavo per daug žmonėms nesiseka, – nepriklausomi ekspertai bijo teisme liudyti prieš namų valdas.
Kaina – kaip už briliantinį
„Mūsų namo stogą tikrai reikėjo remontuoti, bet nepageidavome, kad jis būtų briliantinis”, – ironizavo klaipėdietė Virginija Mežetienė.
Ji gyvena Vyšnių gatvės 16-ajame name, kuriame yra vos 12 butų.
Gyventojai už 615 kv. m ploto stogo remontą priversti mokėti net 148 tūkst. 904 litus.
Tokią kainą pasiūlė stogą remontavusi bendrovė „Klaibuta”, kuri buvo pripažinta skelbto konkurso nugalėtoja, nes pasiūlė tai padaryti pigiausiai.
„Man atėjo sąskaita, kurioje įrašyta, kad už stogo remontą per metus reikia sumokėti apie 12 tūkst. litų. Tai reiškia, jog kas mėnesį – po tūkstantį litų. Bet taip pat dar reikia mokėti paskolą bankui, komunalinius mokesčius. Kaip reikia išsiversti?” – klausė moteris.
Namo gyventojai, sužinoję, kad už stogo remontą teks pakloti beveik 150 tūkst. litų, daugiabutį administruojančiai bendrovei „Paslaugos būstui” pateikė raštą, jog remonto atsisako, nes jo kaina yra per didelė.
Tačiau esą į tokį raštą nebuvo sureaguota ir jau po kelių dienų ant stogo plušėjo darbininkai.
„Gaila, kad tuomet neiškvietėme policijos”, – dūsavo V.Mežetienė.
Brangu ir per krizę
Įmonės „Paslaugos būstui” direktorė Regina Uznienė teigė, jog į gyventojų raštą nebuvo atsižvelgta, nes po juo pasirašė vos keturių butų savininkai, o kiti parašai esą buvo niekiniai.
„Mes tapome gyventojų nesutarimų įkaitais. Vieni reikalavo, kad stogas būtų remontuojamas ir mums grasino baudomis, nes esą neatliekame savo pareigų. Kiti žmonės prašė remonto nedaryti. Tačiau stogą tikrai reikėjo remontuoti”, – tikino R.Uznienė.
Pastebėjus, jog stogo remonto kaina tikrai yra didelė, direktorė tvirtino, kad jas nustato ne namų valdos, o rangovai.
„Tuo metu tokia buvo rinkos kaina. Juk negalėjome žinoti, kad po metų statybininkai dirbs gerokai pigiau”, – teigė R.Uznienė.
Rangovas buvo išrinktas 2008-ųjų rugsėjį, kai ekonominė krizė jau buvo įsisiūbavusi.
Ekspertai atsisako dirbti
Gyventojai kategoriškai nesutinka už stogo remontą mokėti esą kosminių sumų, todėl ėmėsi ieškoti teisybės.
„Kai parašėme, jog atsisakome, kad stogą remontuotų bendrovė „Klaibuta”, patys skelbimuose ėmėme ieškoti statybininkų. Visos surastos įmonės vieningai tvirtino, kad mūsų stogą suremontuotų už 60–70 tūkst. litų. Tad kodėl turime mokėti kone tris kartus brangiau?” – retoriškai klausė V.Mežetienė.
Gyventojai pravėrė savivaldybės duris ir iš valdininkų išgirdo patarimą – pasisamdyti nepriklausomą ekspertą, kuris nustatytų realią stogo remonto kainą.
„Savivaldybėje mums pasakė nepriklausomo eksperto pavardę ir teigė, kad jis Klaipėdoje yra vienintelis. Tačiau paaiškėjo, kad tas ekspertas dirba „Klaibutoje” – įmonėje, kuri remontavo mūsų stogą”, – su vis didesnėmis problemomis susidūrė V.Mežetienė.
Ji pagalbos kreipėsi į teisininkę Laurą Sereckę.
„Vienintelis teisinis būdas apginti gyventojus nuo nerealiai didelių sąskaitų – nustatyti tikrą stogo remonto kainą. O tai gali padaryti tik nepriklausomi ekspertai, kurių mums vis nepavyksta rasti”, – neslėpė L.Sereckė.
Ji teigė, kad skambino specialistams. Visi jie pokalbio pradžioje patvirtino, jog teikia nepriklausomų ekspertų paslaugas. Tačiau kai išgirsdavo, kad reikalinga pažyma, kuri bus pateikta teismui, iškart atsisveikindavo.
„Taip atsisakė jau trys ekspertai. Panašu, kad daugiabučių namų administratoriai ir lupikauja iš gyventojų, nes jie nieko nebijo, veikia pažintys”, – konstatavo teisininkė.
Bendrovė „Paslaugos būstui” priklauso politiko, miesto tarybos nario Mariaus Usonio šeimai. Jis pats yra šios įmonės valdybos pirmininkas.
Bijo, kad išmes į gatvę
L.Sereckė pasiryžusi rankų nenuleisti ir nepriklausomo eksperto ieškoti Vilniuje.
Kol vyksta jo paieškos, gyventojai baiminasi sulaukti antstolių ir būti išvaryti iš namų.
„Mums jau pradėjo skaičiuoti delspinigius, nes ne visi sumokėjome sąskaitas. Dabar simboliškai kas mėnesį moku po 100 litų, kad tik nesulaukčiau antstolių. Taip elgsiuosi, kol bus išaiškinta tikroji stogo remonto kaina”, – teigė V.Mežetienė.
Ji piktinosi dar ir todėl, kad stogas suremontuotas nekokybiškai. Statybininkams baigus darbus, jau po gero mėnesio pro stogą buvo užpiltas klaipėdietės butas.
„Konfliktas dėl stogo remonto kilo, nes gyventojai tarpusavyje neišsprendžia ir kažkokių turtinių ginčų. Remontas atliktas, už jį reikia sumokėti. Terminas buvo metai, tačiau praėjo jau beveik treji ir dar nė vieno žmogaus nepadavėme į teismą. Svarbu, kad jie ateitų pas mane ir tartųsi. Suprantu, kad brangu, bet reikia ieškoti išeities, kaip už remontą susimokėti”, – teigė R.Uznienė.
Žaibiškai įkūrė bendriją
Išeitį rado greta Vyšnių gatvės 16-ojo namo esančio kito daugiabučio gyventojai.
Šio daugiabučio stogą taip pat reikėjo remontuoti. Įmonė „Paslaugos būstui” paskelbė konkursą parinkti rangovui ir jį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė „Sobo sistemos”, kuri taip pat priklauso M.Usonio šeimai.
„Kaina buvo kosminė ir ji tikrai sukėlė įtarimų. Aš per metus už stogo remontą turėjau sumokėti 16 tūkst. litų. Iš kur, jei uždirbu tik „minimumą”?” – piktinosi klaipėdietė Valentina Tunik.
Gyventojai, supratę, jog vienintelė išeitis išvengti brangaus stogo remonto yra įkurti bendriją ir nebepaklusti įmonei „Paslaugos būstui”, taip ir pasielgė.
„Stogą šiek tiek apsilopėme, bet, aišku, gerokai pigiau. Dabar laukiame, kada bus palankesnės sąlygos, didesnė parama iš valstybės, ir renovuosime visą namą”, – teigė V.Tunik, žaibiškai įkurtos bendrijos pirmininkė.
Aidas Rakštys, Klaipėdos daugiabučių namų patalpų savininkų organizacijos pirmininkas
Namų administratorius galėčiau palyginti su telefoniniais sukčiais. Tik tiek, kad pastarieji daro nusikaltimą, o administratoriai gyventojus apgaudinėja legaliai. Ir taip elgiasi todėl, kad jaučiasi nekontroliuojami. Administratoriai turi tik vieną tikslą – pelną, todėl gyventojų interesai jiems ir nerūpi. Nors mūsų organizacija pradėjo veikti ir žmones konsultuoti tik nuo metų pradžios, jau esame gavę apie dešimt skundų. Didžioji dalis – dėl per brangių remontų. Žmonės skundžiasi, jog administratoriai, pavyzdžiui, remontuoti stogą parenka bendroves, kurios savo darbams užsideda 20–50 proc. antkainį. Jie nesistengia ieškoti pigesnių variantų ir taip pataupyti gyventojų pinigus. Blogiausia tai, kad gyventojai yra įspraudžiami į kampą – darbai atlikti, tad už juos ir reikia mokėti. Valdininkai taip pat neskuba padėti. Tradicinė jų frazė – kreipkitės į teismą. O iš kur žmonėms gauti pinigų bylinėjimuisi? Problemų būtų mažiau, jei gyventojai turėtų daugiau informacijos apie administratorių atsakomybę, jų pareigas. Žmonės taip pat privalėtų aktyviai dalyvauti visuose konkursuose parinkti rangovą ir stebėti, kad nebūtų parenkamas pats brangiausias ar pateikęs išpūstas sąmatas. Kol gyventojai nežinos savo teisių ir jomis nesinaudos, administratoriai tikrai lupikaus.
