Prie pabaigos artėjanti rekonstrukcija atgaivino uostamiesčio pėsčiųjų arteriją – M. Mažvydo alėją, bet sykiu ir išryškino prie jos anaiptol nederančius apsilaupiusius senų pastatų fasadus bei sovietmetį primenančias parduotuves.
Nepaisant to, kad atnaujinta M. Mažvydo alėja lyg ir nebus ko vaikščioti – traukos objektų čia vos vienas kitas, uostamiesčio valdžios bei verslo atstovai įžvelgia teigiamą šios vietos potencialą.
Impulsas atgyti alėjai esąs duotas, ir dabar viskas priklauso tik nuo jos gyventojų bei čia įsikūrusių įmonių – visiems pasistengus, ši pėsčiųjų gatvė galėtų tapti jei ne sostinės Gedimino prospektu ar Kauno Laisvės alėja, tai bent kuo nors panašiu.
Sizifo darbas
Kokia M. Mažvydo alėjos galimybė visiškai atsinaujinti ir tapti klaipėdiečių traukos centru?
„Aš manau, kad gyvenantieji šalia turėtų sau užduoti šį klausimą. Alėją sutvarkėme, o pastatai iš tiesų nelabai dera. Savivaldybė investavo lėšų į alėjos rekonstrukciją, o ši investicija pakėlė aplinkinio nekilnojamojo turto vertę. Turto naudotojai ir savininkai galėtų pagalvoti, kaip galima pasiekti maksimumą”, – sako Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Ir lėšos, ir iniciatyva turėtų būti jau pačių gyventojų bei verslininkų – anot G. Pociaus, Civiliniame kodekse nurodyta, jog savo turtu privalo rūpintis pats savininkas, o trečiasis asmuo kištis negali, nebent jam būtų deleguotos tokios teisės.
Vis dėlto uostamiesčio valdžios paramos tikėtis būtų galima.
Išgražėjusios alėjos fone ypač išryškėja netvarkingi, apsilaupę čia stovinčių pastatų fasadai
„Turime vieną kitą programą, pagal kurią galima gauti lėšų puošti fasadams. Bet Savivaldybė neduoda visų reikiamų 100 proc., privalo prisidėti ir savininkai, jie turi rodyti ir iniciatyvą. Be jos tai būtų tik Sizifo darbas, nes tai, kas sukuriama nuosavomis lėšomis, yra saugoma ir vertinama, o kas ne… Apie vandalizmo aktus skaitome kasdien”, – sakė G. Pocius.
Į centrą sugrįžta
Jam antrino ir Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė: „Reikia atskirti, ką turi daryti valdžia, o ką – verslininkai ir gyventojai.”
Savo prievolę valdžia atliko – pasirūpino infrastruktūra. Dabar darbo turėtų imtis gyventojai bei verslininkai, prisimindami, kad jiems priklauso ne tik pastatų vidus, bet ir išorė. Galimybių, anot J. Simonavičiūtės, yra – valstybė skiria didelį dėmesį pastatų renovacijai, reikia tik įdėti šiek tiek darbo.
Beje, planų imtis pastatų renovacijos jau esama – pirmasis, ko gero, galėtų būti „Baltijos” laivų statyklai priklausantis viešbutis ties Herkaus Manto gatvės ir M. Mažvydo alėjos sankryža.
Pasak bendrovės aptarnavimo ir remonto tarnybos vadovo Vladimiro Tupakovo, sąlygos pastato renovacijai jau yra gautos ir šiuo metu rengiamas techninis projektas. Per artimiausius dvejus metus „Baltijos” laivų statykla planuoja atnaujinti ir išorę, ir vidų, bet – pusės pastato, mat kita dalis, esanti M. Mažvydo alėjos pusėje, priklauso privatiems asmenims.
S. Simonavičiūtės akimis, M. Mažvydo alėjoje dar trūksta prekybos objektų pirmuosiuose pastatų aukštuose, tačiau potencialą tapti prekybos ir pramogų gatve ji turi. Esą impulsą tam duos ir šiuo metu statomi „Manto namai”. Planuojama, jog pirmuosiuose šio komplekso aukštuose įsikurs prestižinės parduotuvės, modernios kavinės ir restoranai.
„Manau, kad prekybos centrų laikas irgi turi ir piką, ir nusileidimą. Kai kurie žmonės jų jau atsikanda ir grįžta į centrą ieškodami parduotuvėlių. Kai tik tų ieškotojų atsiras daugiau, atsiras daugiau ir prekybos”, – neabejojo J. Simonavičiūtė.
Skirti vaikams
Aidas KAVECKIS, Friedricho pasažo savininkas
Manyčiau, kad M. Mažvydo alėją galima padaryti traukos centru, bet reikėtų specializuotis ir iš anksto apsispręsti, ką čia norėtume matyti. Perspektyva galėtų būti koncentruotis į vaikų pramogas – su tuo ši vieta asocijuojasi dėl dar senais laikais buvusių „Dviejų gaidelių”. Čia būtų galima atvažiuoti su vežimėliais, leisti vaikams pabėgioti, galėtų veikti koks nors vaikų teatriukas. Kažkokia mobiliųjų telefonų, dviračių parduotuvė – tokio suplakimo būti neturėtų.
Dabar viskas daroma gražiai, vieta nuostabi, bet kai kurie dalykai daromi neapgalvotai. Pavyzdžiui, tie akmeniniai suoleliai. Pas mus juk šiaurinė šalis. Ant akmeninio suolo kad ir gegužės mėnesį sėdėti vaikui nėra gerai.
„Esu optimistas”
Algimantas BRUŽAS, nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” vadovas
Potencialo ši vieta turi, nes tai vienintelė pėsčiųjų alėja centrinėje miesto dalyje. Pagrindą atgyti duoda pats sutvarkymas – drąsi mintis, šviesios nuotaikingos spalvos. Architektai padirbėjo gerai. Bet tai tik pradžia. Žinoma, priversti savininkus tvarkyti namų fasadus yra labai sunku, bet stimulas jau duotas. Kai numesta viena šiukšlė, meti ir antrą, o kai švaru ir tvarkinga, norisi pakelti ir tą numestą.
Graži idėja suvienodinti kavinių lauko baldus ir priderinti juos prie atnaujintos alėjos. Taip atsiras tęstinumas.
Žinoma, ištuštėjimas yra viso Klaipėdos senamiesčio problema – prekybos centrai akumuliuoja didžiausius pirkėjų srautus. Vis dėlto prasideda vasara, turistų ir pėsčiųjų metas, tad viena didžiausių miesto viešųjų erdvių turėtų atsigauti. Kuo labiau dėsime pastangų sutvarkyti aplinkai, tuo labiau atsigaus alėja. Tiesa, negali nurodyti, kur kokiam verslui veikti, o kur ne, tačiau ekonomiškai bus išstumtos mažos įmonės pajėgesnių – kur bus srautas, ten atsiras ir gyvybė, bus gražu.
„Uždaras ratas”
Žilvinas MALAKAUSKAS, kavinės „Jorkas” savininkas
Pati alėjos sutvarkymo idėja yra graži. Buvo pasiūlymas kavinėms suvienodinti lauko baldus ir priderinti prie alėjos. Teikėme savo pasiūlymus, mėginsim. Lauko baldai kainuoja nepigiai, reikia apskaičiuoti, ar atsipirks. Tikimės, kad trauka bus.
Šiauliuose, Kaune yra prekybinės alėjos su parduotuvėmis, kavinėmis, o pas mus žmones sutraukė prekybos centrai, todėl taip, kaip ten, nėra, ir vargu ar bus. Kažkada buvo…
Kai kurios alėjoje įsikūrusios parduotuvės ar tuščios patalpos jos tikrai nepuošia, bet nieko nepadarysi – negali išnuomoti patalpų, nes nėra žmonių srauto. Firmos skaičiuoja srautus. Buvo atsidariusi vyno parduotuvė, bet neišsilaikė – tai ir rodo, kokia čia yra traukos vieta, o nuomos kainos nėra tokios jau mažos – vis dėlto centras. Traukos objektų nėra, nes nėra žmonių, o žmonių nėra, nes nėra traukos objektų – uždaras ratas. Užleistą dirvą vėl užsodinti sunku.
