Kiekviename būste, nesvarbu ar gyvenate daugiabutyje, ar individualiame name, tenka spręsti nuotekų šalinimo problemą. Įsigijus modernesnę buitinę techniką arba rekonstruojant būstą į kitą vietą prireikia „perkelti” virtuvę, vonios ar tualeto kambarį ir nutiesti papildomos kanalizacijos vamzdynus. Kaip tai padaryti, kaip prižiūrėti vamzdynus, kad nuotekos nekeltų problemų, pataria Kauno statybininkų rengimo centro profesijos mokytojas Alfredas Packevičius.
Lengviausias sprendimo būdas – plastiko vamzdžiai
Rekonstruojant būstą norisi, kad jis būtų ne tik gražesnis, bet ir patogesnis. Daugelis šeimų niekaip nesutaria: palikti vonią ar pakeisti ją dušo kabina. Žinoma, idealiausia turėti ir vieną, ir kitą. Tačiau kaip tai padaryti, jei sename vonios kambaryje netelpa net skalbimo mašina? O ir virtuvėje kriauklė ne visada būna šeimininkei patogioje vietoje…
Šiandien, kai gausu statybinių medžiagų, įsirengti naujas buitines patalpas ar praplėsti senas – visai nesunku. Didžiausia problema – kanalizacijos vamzdynai. Tiek daugiabutyje, tiek sename individualiame name kanalizacijos stovo perkelti į kitą vietą neįmanoma. Tačiau išeitis yra. Naujos santechnikos gamybos technologijos leidžia nutiesti papildomą kanalizacijos vamzdyną ir nesunkiai prijungti jį prie senos kanalizacijos įvado. „Dabar jau nebenaudojami sunkūs ir brangūs ketaus vamzdžiai”, – teigia santechnikos meistras Alfredas Packevičius. – Kanalizacijos vamzdynai gaminami iš plastiko, todėl yra pigesni, lengvesni, lengviau montuojami. Tačiau plastikas turi vieną blogybę – jis „bijo” kai kurių medžiagų. Todėl į tokią kanalizaciją niekada nepilkite acetono ar jo turinčių medžiagų (acetonas tirpdo plastiką), taip pat jokių rūgščių, naftos produktų, didelių riebalų kiekių. Pastariesiems turi būti įrengti specialūs rezervuarai su šių medžiagų gaudyklėmis. Negerai, jei į kanalizacijos vamzdyną patenka žemės ar kitokių netirpių medžiagų, galinčių užkimšti vamzdyną. Plastiko vamzdžiai bijo ir aukštos temperatūros. Nors plastikas dega tik 500 laipsnių temperatūroje, jam užsidegus (kilus gaisrui), pasklinda labai nuodingos ir žmogui mirtinos dujos.”
Kad vamzdynas negadintų vaizdo ir nervų
Skystoms buitinėms nuotekoms iš praustuvo, skalbimo mašinų ir indaplovių, pasak santechnikos žinovo, užtenka 32 mm skersmens plastikinių vamzdžių, o iš vonios ir dušo –50 mm. Juos nesunku nutiesti paslėpus po spintelėmis ir prijungti prie pagrindinio kanalizacijos stovo. Dabar beveik visose santechnikos parduotuvėse galima įsigyti specialų sifoną skalbimo mašinos nuotekų žarnai pritvirtinti prie kanalizacijos sistemos. Sumontuotas po praustuve, toks sifonas padeda atsikratyti neestetiško vaizdo vonioje, nes nešvarus vanduo neteršia vonios ar praustuvo ir neskleidžia blogo kvapo.
Kad nuotekų vanduo geriau ištekėtų ir vamzdyne nesikauptų nuosėdos, papildomus nuotekų vamzdynus reikėtų tiesti taip, kad būtų nuolydis.
Prie naujai nutiestos kanalizacijos sistemos galima prijungti dar vieną kriauklę, dušą ar buitinį prietaisą. Tačiau, jei papildomi vamzdynai atsidurs žemiau kanalizacijos įvado (pvz., rūsyje, balkono patalpoje), teks montuoti ir nešvaraus vandens surinkimo rezervuarą bei siurblį nuotekoms išpumpuoti į pagrindinį kanalizacijos vamzdyną. Tokią kanalizacijos sistemą reikia tinkamai prižiūrėti, dažniau plauti.
Tualetas naujoje vietoje – ar tai įmanoma?
Kur kas sudėtingiau į kitą vietą „perkelti” ar įrengti papildomą tualetą didesniame bute. Mat čia bėga ne tik vanduo, todėl santechnikos priemonių ir inžinerinė sistema turi būti daug sudėtingesnė, o vamzdžių diametras storesnis. Storesnius vamzdžius sunkiau paslėpti, be to, interjero jie tikrai nepapuoš. Svarbu, kad klozetas „nenukeliautų” labai toli nuo pagrindinio kanalizacijos stovo ir papildomos kanalizacijos vamzdynas bus maždaug metro ilgio. Tiesiant vamzdyną, būtina laikytis tualeto nuolydžio nuotekoms keliamų reikalavimų!
„Bute patikimiausia montuoti plastikinį 100 mm skersmens vamzdyną, kad nuotekos tekėtų srauniai”, – teigia A. Packevičius. – Į kitą vietą perkeltą arba papildomą klozetą reikia montuoti kiek aukštėliau nutiesto vamzdyno. Kiekvienam papildomos kanalizacijos vamzdžio metrui nuolydis turi būti 2–3 cm. Tad kuo toliau nuo kanalizacijos įvado statysite klozetą, tuo daugiau centimetrų jis turės būti pakeltas nuo grindų.”
Kai butas mažas ir yra įrengtas pirmame ar paskutiniame daugiabučio bei individualaus namo aukšte, gyvenamąjį plotą galima „sutaupyti” išnaudojant rūsio ar palėpės plotą. Papildomą kanalizacijos sistemą įmanoma sumontuoti ir tuo atveju, kai patalpoje nėra kanalizacijos įvado ir nuotekas reikia „pakelti” iki stovo, esančio aukščiau. Čia be nuotekų surinkimo rezervuaro ir siurblio išsiversti jau neįmanoma. Rezervuaras ir siurblys turi būti kokybiški, patikimi ir patvarūs. Tokią sistemą montuoti turėtų tik santechnikas specialistas, ją reikia dažniau praplauti ir prižiūrėti.
Kad nesklistų blogas kvapas
Dažnai jaukią buto atmosferą gadina nemalonūs kvapai, sklindantys iš kanalizacijos sistemos. Jeigu ventiliacijos sistema veikia gerai, visi santechnikos prietaisai (vonios, kriauklės, dušo padėklai) turi sifonus, vamzdynai tinkamai prižiūrėti, tai retkarčiais atsirandančio nemalonaus kvapo priežastys, pasak A. Packevičiaus, gali būti dvi:
– kanalizacija kurį laiką nebuvo naudojamasi ir todėl iš kriauklės, vonios ir tualeto sifonų išgaravo vanduo;
– vienu metu į kanalizacijos vamzdyną pateko labai daug nuotekų ir iš sifono buvo išsiurbtas oro kamštis.
Nemalonus kvapas gali sklisti ir iš perkelto į kitą vietą tualeto, jei nėra natūralaus vėdinimo ar ventiliacijos angos. Montuojant tualetą kitoje vietoje, reikia spręsti natūralios ventiliacijos problemas. Dažniausiai naujoje patalpoje nebūna ventiliacijos stovo, todėl iki jo tenka tiesti papildomą ventiliacijos vamzdį. Kad būtų geresnis efektas, prie jo prijungiamas elektrinis ventiliatorius. Jų būna įvairių firmų ir sudėtingumo.
Jei nemalonus kvapas sklinda iš kanalizacijos, kuria ilgą laiką nebuvo naudojamasi, jam panaikinti pakanka nuleisti vandenį ir papurkšti kvapą neutralizuojančių priemonių. Tačiau blogo kvapo, sklindančio iš miesto kanalizacijos sistemos, dėl iš klozeto ar kriauklės sifonų išsiurbto oro kamščio, tai nepanaikins. Ši problema, pasak santechnikos specialisto, dažnai kankina daugiabučių gyventojus, kai aukščiau esantys kaimynai vienu metu išleidžia didelį kiekį nuotekų ir jos „griūdamos” kanalizacijos stovu išsiurbia oro kamščius iš sifonų. Tokiu atveju reikėtų įsigyti oro vožtuvą. Kai kanalizacijos sistemoje yra pakankamas atmosferinis slėgis, oro vožtuvas būna uždaras. Atsiradus vakuumui, vožtuvas automatiškai atsidaro ir įleidžia į sistemą oro. Atsidaręs jis būna tol, kol aplinkos ir kanalizacijos sistemos slėgis suvienodėja, tada užsidaro ir vėl atsidaro tik atsiradus kanalizacijos ir aplinkos slėgių skirtumui. Tokie oro vožtuvai, pasak A. Packevičiaus, užsienyje montuojami prie kiekvieno klozeto, vonios ar kriauklės jau seniai, tik pas mus tai dar naujovė.
Oro vožtuvą galima montuoti ant vamzdžių, kurių skersmuo 32–110 mm. Jį galima įrengti tose patalpose, kur lengvai patenka oras, ar montuoti tiesiog tualeto patalpoje ant vamzdžio, esančio už klozeto. Tačiau oro vožtuvas neturėtų būti įrengtas žemiau kaip 35 cm nuo grindų, kad neužsiterštų išsiliejus nuotekoms.
