Nykstančių Lietuvos miestų ateitis – namų griovimas?

Per dešimtmetį kai kuriose apskrityse gyventojų sumažėjo daugiau kaip 20 proc., rodo Statistikos departamento išankstiniai visuotinio surašymo duomenys. Kaip rašo „Verslo žinios”, nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad apie būstų plėtrą regionuose, kuriuose mažėja gyventojų, negali būti nė kalbos, atsargiai reikėtų investuoti ir į daugiabučių renovaciją bei miestų infrastruktūrą.

„Svarbiausias klausimas – kaip valdyti besitraukiančius miestus, kad nepamatuotos investicijos į inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą netaptų našta. Žmonės, kurie liks gyventi tuose miesteliuose, nesugebės išlaikyti didelės infrastruktūros ir viskas pakibs ant valstybės pečių“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) prezidentas ir bendrovės „Eika“ vadovas.

Anot Žygimanto Maurico, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomisto, vertinant gyvenamojo NT rinką, mažesnių miestų perspektyva liūdnoka – būstų paklausos ir statybų prielaidų juose nėra.

Tikėtina, kad kai kuriose teritorijose daugės būstų, kuriuose nebebus kam gyventi. Pavyzdžiui, Suomija ir Vokietija griovė daugiabučius ir ardė infrastruktūrą teritorijose, kuriose nesivystė pramonė ir mažėjo gyventojų skaičius.

Pasak jo, „tokia įvykių raida neatmestina ir kai kuriuose Lietuvos miesteliuose. O kol kas savivaldybės gali supirkti atsilaisvinančius butus, juos paremontuoti ir paversti socialiniu būstu. Tai būtų kur kas pigiau ir racionaliau nei statyti naują socialinį būstą”.