Pastarųjų dviejų tūkstantmečių istorija leidžia teigti, kad žmonijos požiūris į praeities paminklus kito, o visuomenės santykis su kultūros paveldu visais laikais priklausė nuo žmonių kultūrinio ir ekonominio išsivystymo lygio. Dar antikinėje Graikijoje imta pozityviai žiūrėti į senąją architektūrą – pastatai buvo saugomi tiek, kiek tai būdavo praktiškai įmanoma. Vėliau itin vertintas paminklų memorialumas, susidomėta jų menine verte. Tačiau viduramžiais į kultūros paveldą žiūrima abejingai, o kai kuriais atvejais net ir priešiškai. Renesanso laikotarpiu kultūrinio paveldo meninis reikšmingumas ne tik atgaivinamas, bet ir papildomas istorine bei moksline verte. Šiuolaikinė visuomenė kultūros paveldą suvokia kaip įvairių sričių (meninės, memorialinės, istorinės, mokslinės ir kultūrinės visuomeninės vertės bei reikšmės) visumą.
Lietuvoje paveldosaugos darbai prasidėjo daug vėliau nei kitose Europos šalyse. Tarpukario laikotarpiu atgavusi nepriklausomybę, Lietuva pagal daugelio XIX a. Europos valstybių pavyzdį ėmė kurti savo paveldosauginę sistemą. 1919 m. buvo įkurta Valstybės archeologijos komisija. 1950 m. buvo įsteigta pirmoji Lietuvos istorijoje speciali paminklotvarkos organizacija – Mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė (MRGD), kurioje susiformavo pirmoji restauratorių karta. 1960–1980 m. MRGD persiorganizuoja į Paminklų restauravimo trestą su septyniomis restauravimo valdybomis (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Trakuose, Biržuose, Kėdainiuose, Telšiuose) ir Paminklų konservavimo institutu. Tokia valstybinė paminklotvarkos įstaigų sistema išliko nepakitusi iki 1990 m. pradžios.
Pakitus centralizuotai visa apimančiai valstybinės nuosavybės formai, senoji, jau „prisišlifavusi“ paveldosaugos sistema toliau funkcionuoti negalėjo. Keitėsi kultūros paveldo objektų šeimininkai, valstybė nei juridiškai, nei materialiai nepajėgė suvaldyti kasdien besikeičiančios situacijos. Paminklų restauravimo trestas išsiskirstė į atskiras privačias įmones. Turėjęs „pagrindinio“ instituto statusą Paminklų restauravimo projektavimo institutas (taip vadinosi nuo 1987 m.), vienijęs kelis šimtus kvalifikuotų paveldo specialistų – tyrėjų, architektų, inžinierių – taip pat buvo privatizuotas. Ilgainiui atskilo keliolika smulkesnių įmonių. Branduolys išliko kaip UAB Projektavimo ir restauravimo institutas. Jis dalinai išsaugojo daugiau kaip pusės šimtmečio nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir tvarkymo darbų, projektavimo tradicijas, metodiką ir patirtį. Išgyvenusi politinius, ekonominius, vertybinės kaitos pokyčius, bendrovė išsaugojo ir nuolatos atnaujina ilgai kauptą materialinę ir techninę bazę, tyrimų, projektinės dokumentacijos ir normatyvinių dokumentų archyvą, o svarbiausia telkia kvalifikuotus specialistus.
Šiuo metu institute dirba keturiasdešimt įvairių sričių, aukštos kvalifikacijos specialistų: tyrėjų, architektų, konstruktorių, inžinierių ir sąmatininkų. Jų gretas stengiamasi nuolatos papildyti jaunąja specialistų karta. Net dvidešimt septyni instituto darbuotojai turi Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atestatus dirbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, esančiuose jų teritorijose ar apsaugos zonose. Prireikus papildomai samdoma kitų sričių specialistų.
Kvalifikuotų darbuotojų komanda, sukaupusi ilgametę patirtį, atlieka šiuos darbus:
• nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimai;
• nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų projektavimas, paveldotvarkos projektai;
• naujų ir rekonstruojamų pastatų projektai istorinėje aplinkoje;
• nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paminklotvarkos sąlygos (laikinieji reglamentai) kultūros vertybėms ir statiniams kultūros vertybių teritorijose;
• nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ir kultūros paveldo vietovių specialieji ir detalieji planai;
• specialioji (paveldosauginė) projektų ekspertizė;
• projekto vykdymo priežiūra ir mokslinis vadovavimas kultūros paveldo objektų tvarkymo darbams.
Įmonė dalyvauja Vilniaus senamiesčio tvarkymo darbų programoje, atlieka tyrimo darbus, vykdo pastatų fasadų tvarkymo projektus, dalies Senamiesčio gatvių, aikščių ir skverų, kitų viešųjų erdvių tvarkymo projektus, pastatų, tiltų dekoratyvinio ir šventinio apšvietimo projektus.
Rūpintis praeitimi padeda novatoriškiausi sprendimai
Gerą darbų rezultatą garantuoja ne tik specialistų patirtis ir kompetencija, bet ir įmonėje naudojama reikiama kompiuterinė įranga. UAB Projektavimo ir restauravimo institute dirbama licencijuotomis kompiuterinėmis programomis, naudojama moderni grafinė ir dauginimo technika. Įmonė turi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestatą Nr. 2055, kuriuo suteikiama teisė rengti ypatingos kategorijos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, inžinerinių tinklų ir kultūros paveldo grupės statinių visų dalių (išskyrus dujotiekio) projektus, atlikti jų projektų vykdymo priežiūrą ir rengti teritorijų detaliojo bei specialiojo planavimo dokumentus. Įmonėje įdiegta ir veikia sertifikuota kokybės vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 9001:2001 reikalavimus.
Atliktų darbų galerijoje – vertingiausi Lietuvos architektūros paminklai
Projektavimo ir restauravimo instituto atliktų darbų sąrašas išties įspūdingas. Pastaraisiais metais buvo parengta daugelis reikšmingiausių Lietuvos objektų: Prezidentūros rūmų ansamblio restauravimas ir pritaikymas Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencijai, Vilniaus pilių jungtinio komplekso ir Nacionalinio muziejaus pastatų rekonstravimas ir pritaikymas, Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projektas, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro rekonstravimas, pastatų komplekso (buvusių Sluškų rūmų) restauravimas ir pritaikymas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai ir kt.
Be to, sėkmingai parengti kompleksiniai Užutrakio, Pakruojo, Plungės, Burbiškio, Zyplių, Baisogalos, Platelių, Šilutės, Kurtuvėnų bei Tuskulėnų dvarų sodybų ir jų pastatų restauravimo bei pritaikymo projektai. Pagal parengtus projektus jau atlikti: Ignalinos miesto Laisvės aikštės, Pakruojo miesto Vienybės aikštės, Sėlių aikštės Zarasų mieste teritorijos tvarkymo darbai, įgyvendinamas Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos techninis projektas.
Kita svarbi Projektavimo ir restauravimo instituto darbų kryptis – teritorijų detaliojo ir specialiojo planavimo projektai. Įmonė parengė Vilniaus senamiesčio (kultūros paminklo U1) apsaugos reglamento ir detaliojo plano projektus, Vilniaus pilių jungtinio komplekso specialiuosius ir detaliuosius planus, Trakų senamiesčio regeneravimo projektą, Užutrakio dvaro sodybos komplekso apsaugos specialųjį ir detalųjį planus, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tvarkymo planą (planavimo schemą), pastatų komplekso Strazdelio g. 1, Vilniuje, H. Šojaus dvaro teritorijos Šilutės mieste, Sėlių aikštės Zarasų mieste detaliuosius planus.
