Gruodžio 15d. Sekmadienis

FLUXnamiai, arba trumpa loftų istorija

Peržiūrų skaičius: 63140

Pasaulyje egzistuoja įvairių nuomonių vadinamųjų loftų atžvilgiu. Kartais ši idėja kritikuojama dėl „prastesnių“ gyvenimo sąlygų, kartais - dėl palyginti didelio investicijų poreikio, tačiau praktinė pusė akivaizdi - gyvenimui pritaikyti apleisti pramoniniai pastatai turi ir žavesio, ir yra naudingi jų gyventojams.

Lofto sampratos atsiradimas

Daugelis literatūros šaltinių teigia, kad loftų era prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, tačiau sunku nusakyti, kada tiksliai šis reiškinys paplito. Galima spėti, kad XX amžiaus 4 dešimtmetyje JAV sukausčiusi Didžioji depresija lėmė ir loftų atsiradimą. Brango žemė, pramonė iškelta už miesto ribų, todėl ištuštėję pramoniniai rajonai tapo prieinami Niujorko dailininkams, kurie galėjo pradėti įrenginėti savo dirbtuves apleistuose cechuose. Tokio nekilnojamojo turto nuoma buvo žymiai pigesnė. Sekant šia prielaida, manoma, kad neturtingi menininkai gamyklinėse patalpose įsikurdavo ypač minimaliomis sąlygomis. Būtent todėl skiriamuoju tokio būsto ženklu tapo atviri ventiliacijos bei vandentiekio vamzdžiai, sendintų plytų sienos, aliumininiai šiek tiek gremėzdiški šviestuvai.



Pasak loftus tyrinėjančios R. Šantaraitės, per keletą dešimtmečių gamyklinės patalpos Amerikoje tapo stilingais būstais, o loftų bumas apogėjų pasiekė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šiose patalpose vykdavo visas meninis gyvenimas, buvo rengiamos parodos, vakarėliai. Prasidėjusi mada pakėlė kainas: nepasiturintiems menininkams toks būstas tapo neįperkamas. Juos pakeitė turtingi advokatai, vadybininkai, pramogų pasaulio žvaigždės.

Loftai, įrengti buvusiose gamyklose ar cechuose, dažniausiai pasižymėjo dydžiu ir erdve, kuri nebuvo daloma sienomis. Taigi tuometinius menininkus viliojo didžiulė atvira erdvė, žema nuomos kaina ir faktas, kad gyventi loftuose buvo draudžiama. Toks gyvenimo būdas gana ryškiai išreiškė menininko ideologiją ir tikslus. Atviro planavimo būstai, įrengti pramoniniuose pastatuose, pamažu sėkmingai išplito visame pasaulyje, o ne per seniausiai atsirado ir Lietuvoje.

Jurgio Mačiūno indėlis į tarptautinį lofto fenomeną

Jurgis Mačiūnas (1931–1978 m.) yra svarbi figūra, aptariant loftų judėjimą ir plitimą JAV. 7 dešimtmetyje menininkas įgyvendino savo ilgalaikį planą – įrengti Fluxus studijas. J. Mačiūno ir jo laisvo Fluxus judėjimo dėka, buvo sukurti menininkams priklausantys ir jų prižiūrimi kooperatiniai namai – fluxnamiai (kadangi Mačiūnas savo kūrybą laikė Fluxus menu, tad nekeista, jog atrastos gyvenamosios ir kūrybinės patalpos įgavo fluxnamio pavadinimą, pastebi Jonas Mekas). J. Mačiūno loftų eros pradžią galima pradėti skaičiuoti nuo 1966 metų, kai jie dar buvo suprantami kaip kooperatyvai. Pastarieji buvo skirti gyventi ir dirbti patogioje erdvėje, dar geriau, jei tai – ta pati erdvė. Fluxnamiai arba SoHo loftai buvo įkurti Manhateno rajone.

Anksčiau miesto planuotojai šį rajoną vadino „Slėniu“, o priešgaisrinis departamentas – „Šimtu pragaro akrų“ (dėl priešgaisrinės saugos nesilaikymo kildavo nuolatiniai gaisrai), dabar nusistovėjo SoHo (South of Houston street) rajono pavadinimas. Anot loftų tyrinėtojo E. Williams, būtent čia J. Mačiūnas sėkmingai suorganizavo pirmąjį fluxnamio kooperatyvą tuščiuose buvusių gamyklų pastatuose – tai buvo Wooster gatvės 80 namas. Nepaisant to, kad oficialiai jis laikomas antruoju fluxnamiu, Wooster gatvės 80 namas buvo pirmasis loftas, kurį J. Mačiūnas atgaivino meniniams projektams ir gyvenimui. Pastato apatiniame aukšte veikė Jono Meko kinoteka, kurioje vykdavo Fluxus pasirodymai, šalimais – Bobo Wattsono loftas, kur vyko kiti renginiai ir vaišės.

Loftai moderniame pasaulyje

Kadangi loftai gimė JAV, šiam reiškiniui pavadinti kol kas neturime oficialaus lietuviško atitikmens. Galima tik paminėti, jog Lietuvoje apytiksliai praėjusio amžiaus pabaigoje buvo sutinkamas kūrybinių dirbtuvių pavadinimas. Terminas artimas loftų sampratai ir turi tam tikrų panašumų, tad juos galima laikyti sinonimais. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad loftai – internacionalus reiškinys, terminą vartojame su lietuviška galūne. Valstybinė kalbos kontrolės tarnyba buvo pasiūliusi žodį loft versti kaip „pertvarkyta, rekonstruota palėpė“ (tačiau taip tik dar labiau nutolstama nuo termino reikšmės). Žodis loft iš anglų kalbos verčiamas kaip „studija, pastogė, viršutinis prekybinio pastato ar sandėlio aukštas“. Šiandien taip vadinamas būstas, įkurtas pertvarkius fabriką, gamyklas ar kitas pramonines patalpas. Taip pat pasitaiko, kai loftais laikomi avangardiniai dizainerių projektai, įrengiant viršutinį aukštą arba projektuojant būstą taip, kad jis primintų gamybines patalpas. Šiandieną loftai Lietuvoje yra įgavę įvairiausių pavidalų. Ne vienas netradicinės erdvės savininkas teigia, esą tai susitarimo reikalas, koks būstas laikomas loftu, o koks – ne.


Pagrindinis tikrojo lofto bruožas – didžiulė atvira erdvė. Dažniausiai tai erdvė, kurios plotas siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančio kvadratinių metrų. Kadangi tokiose erdvėse dažnai būna ir aukštos, paprastai iki 10 m, lubos, neretai loftai matuojami ir kubiniais metrais. Svarbu tai, kad net ir 1000 kvadratinių metrų loftas iš esmės yra viena patalpa, dažnai tik išskaidoma į funkcines zonas. Dėl šios priežasties loftai nėra tinkami gyventi šeimoms. Vientisa erdvė tinkamiausia viengungiams, žmonėms, kuriems priimtinas gyvenimas be sienų. Sienas tokioje erdvėje atstoja širmos, o funkcinės zonos atskiriamos spalvomis, reljefinėmis grindimis, apšvietimu ar faktūromis. Atvira erdvė patogi rengti parodas, kūrybines dirbtuves, o tinkamai suplanuota, atstoja gyvenamąjį būstą.



Pastebėtina, kad interjeruose vyrauja asketiškumas ir minimalizmas. Projektuojama hi tech stiliumi, tad būdingi švelnūs modernizmo elementai. Sienos dažniausiai – tik fonas baldams. Pagrindinės medžiagos: stiklas, metalas ir plastikas. Loftams priskiriamos trys svarbios savybės: aukštos lubos, dideli langai ir matomos statybinės medžiagos (pvz., plytų siena, vamzdžiai, lentos).

Loftai Lietuvoje

Loftų idėja Lietuvą pasiekė gana pavėlavusi – tik XX a. pabaigoje. Iniciatyvių meno žmonių dėka į Lietuvą atvežtos idėjos palaipsniui ėmė plėtotis. Pirmieji gamyklinių patalpų pirkimai prasidėjo vos prieš dešimtmetį. Mintis paversti seną gamyklą tinkama gyvenimui ar kūrybinėmis dirbtuvėmis atrodė įmanoma ne visiems – drąsiausi buvo menininkai ir kūrybiškai mąstantys žmonės. Loftų pradžia Lietuvoje su vakarietiškuoju variantu yra bene panašiausia istoriniu požiūriu – tai mažos kainos prieš išpopuliarėjimą, pavyzdžiui, Vilniuje prieš dešimtmetį patalpų buvo galima rasti juokingomis kainomis. Taigi anuomet žema netikėtų erdvių kaina leido įgyvendinti originalius sprendimus.

Vilniaus naujamiestyje plėtota pramonė po nepriklausomybės atgavimo persikėlė į miesto pakraščius, todėl liko daugybė nefunkcionalių erdvių. Šios patalpos ilgai stovėjo apleistos ir tik neseniai į jas ėmė keltis poindustrine romantika susižavėję naujakuriai, pradėję įrenginėti loftus. Dabar rajonas – ypač patraukli ir išskirtinė urbanistinė erdvė kurtis.



Viena iš patraukliausių gamyklų tapo visai šalia Vilniaus centro, Ševčenkos gatvėje, įsikūrusi, sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinama tiesiog „555“ gamykla. Vis dėlto dažnai pagal pirminę paskirtį nereikalingos erdvės įrenginėjamos gana stichiškai. Situacija pasikeitė, kai rinkoje atsirado tik loftų vystyme besispecializuojanti kompanija „Concept Lofts“. Sėkmingai įgyvendinant projektus, visiškai renovuojami tarybinio laikotarpio pramonės pastatai, aplinka pritaikoma gyvenimui, vystomi inžineriniai tinklai. Vilniuje „Concept Lofts“ rūpinasi projektais „Soho Lofts“ metalo staklių šlifavimo gamykloje bei „Radio Lofts“ radioelektronikos gamykloje „Elfa“.

Taip pat verta paminėti sostinėje vykdomą projektą „Loft town“. Pastatai ties Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža Vilniuje primins miestą mieste: čia bus suformuoti įvairaus dydžio butai, studijos, loftai, darbui skirtos patalpos bei prekybiniai plotai. „Loft Town“ projektas įsikurs buvusioje „Kuro aparatūroje“, kuris virs pirmuoju loftų miestu Rytų Europoje. Tai beveik 50 000 kvadratinių metrų buvusių gamyklos statinių. Projekto autorius – architektas Remigijus Bimba – koncepciją tobulino daugiau nei pusantrų metų.

Kaune loftų projektai plėtojasi šiek tiek lėčiau nei sostinėje. Bene pirmieji gamykliniai butai įrengiami Žaliakalnyje, dviejų aukštų pastate. Tai 1958 m. statytas gamybinės paskirties pastatas, kuriame jau senokai nebevyksta gamyba. Nestandartinių butų įrengimo darbai, galima sakyti, jau pabaigti, siūlomos erdvės nuo 38 iki 300 kvadratinių metrų, parduodamų patalpų aukštis 5,2–5,5 metro, idealiai tinka įrenginėjant antresoles.

Kauniečiai naujam gyvenimui prikėlė apgriuvusias, dar caro laikais statytas kareivines, kuriose įsikūrė nemažai laikinosios sostinės meno pasaulio atstovų. Projekto vadovas A. Kančas apie Žemųjų Šančių projektą kalbėjo: „Išlikę vertingo architektūrinio – urbanistinio ansamblio pastatai šiuo metu yra prikeliami naujam gyvenimui, juose įrengiami butai, tvarkoma aplinka ir formuojamas naujas gyvenamųjų pastatų kvartalas, kuriam išskirtinumo ypač suteikia XIX a. architektūros pastatai.“ Interjero dizainerė Aura Draugelė viename interviu prisipažino, jog vienas svarbiausių aspektų, lėmusių apsisprendimą apsigyventi kaunietiškame lofto tipo bute, buvo raudonų plytų sienos. Senovinių raudonų plytų faktūra interjere sudaro išties puikų ir originalų derinį.

Neseniai Kaune duris atvėrė nauja renginių vieta „Gargaras“. Pasilinksminimų vieta įsikūrė bankrutavusiame kailių siuvimo fabrike „Vilkas“. Kartu su naujuoju klubu kuriasi dizaino, meno ir kūrybos centras „Büro“ – darbo, kultūros ir gyvenimo erdvė moderniam miesto žmogui. Greta salonų, biurų, parduotuvių loftais virtusiame fabrike išsiteks dvi naktinio klubo salės, vieta poilsiui, du barai bei interaktyvios erdvės.

Aut. teises: VDU žurnalas „Sesija“
Autoriai: Simona Čižikaitė

Apie skydinius - karkasinius namus

Apie skydinius - karkasinius namus

Jau keletą dešimtmečių gamyklose pagamintų namų statyba yra populiariausia statybos technologija pasaulyje. Pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose 90% namų pastatyti iš medinio karkaso. Švedijoje 80%, Škotijoje 48% namų yra mediniai. Šie...


Valstybės parama individualių namų renovacijai

Valstybės parama individualių namų renovacijai

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) paskelbė kvietimą teikti paraiškas gauti paramai atnaujinimo (modernizavimo) ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams individualiuose namuose iš Klimato kaitos specialiosios...


Renovacijos sparta: po šešis-dešimt atnaujintų daugiabučių per savaitę

Renovacijos sparta: po šešis-dešimt atnaujintų daugiabučių per savaitę

Šiemet šalyje sparčiai daugėja visiškai baigtų renovuoti senų daugiabučių – kas savaitę pabaigtuvių vainiką kelia nuo šešių iki dešimties tokių namų. Nuo 2013 m. pradžios, kai daugiabučių renovacija Lietuvoje buvo prikelta iš letargo ir...


RENOVACIJA. Dažniausiai užduodami klausimai

RENOVACIJA. Dažniausiai užduodami klausimai

Didėjantį renovacijos pagreitį rodo ne tik naujausi duomenys apie įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus, bet ir dvigubai išaugęs pavienių gyventojų domėjimasis konkrečiais daugiabučių atnaujinimo klausimais. Jau kelerius metus veikianti nemokama...


Modernus kompleksas ugniagesių treniruotėms

Modernus kompleksas ugniagesių treniruotėms

Vilniaus rajone, Valčiūnų kaime, šalia kelio Juodšiliai–Jašiūnai, buvusios sovietinės armijos raketinės kuro bazės teritorijoje, baigiamas įrengti ugniagesių gelbėtojų specialaus fizinio ir profesinio rengimo kompleksas su baseinu narams...


Būsto originalumą nulemia detalės

Būsto originalumą nulemia detalės

Projektuojant butą ar namą neįmanoma išvengti pasikartojimų, tai diktuoja vienodi gyventojų poreikiai: miegoti, žiūrėti televizorių, gaminti maistą, praustis Milijonas litų už nedidelį šiuolaikiškai įrengtą namą erdviame gražiai sutvarkytame...


Didieji Lietuvos miestai vejasi mažuosius

Didieji Lietuvos miestai vejasi mažuosius

Praėjusiais metais daugiabučių renovavimo programoje aktyviau dalyvavo mažesni Lietuvos miestai. Renovacijos lydere ir toliau išlieka Ignalina, kurioje per pusantrų metų atnaujintas 41 daugiabutis. Šiais metais renovacijos proveržio tikimasi ir...


Po renovacijos daugiabutis virs pasyviu

Po renovacijos daugiabutis virs pasyviu

Unikalus renovacijos arba modernizacijos projektas įvykdytas Riihimäki miestelyje Suomijoje. Čia senas daugiabutis, po renovacijos, tapo pasyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu. Ambicingą renovacijos projektą Suomijoje vykdo...


Stukma, UAB
Stukma, UAB

Turime didžiulę patirtį įvairiose statybos sferose ir galime Jums padėti!

Sąžininga statyba, UAB
Sąžininga statyba, UAB

Statome įvairaus tipo namus: nuo pamatų iki sudėtingų inžinerinių sprendimų. Įrengiame vandentiekio, įvairias šildymo sistemas, klientui pageidaujant įrengiame ir išmanaus namo sistemas.

Taupalda, UAB
Taupalda, UAB

Patikimas Jūsų statybų partneris.

Samatele.lt
Samatele.lt

Sąmatas rengia atestuoti savo srities specialistai, todėl sąmatų parengimo profesionalumą galime GARANTUOTI.

Statybos inovacija, UAB
Statybos inovacija, UAB

Namų statyba „nuo pamatų iki rakto“.
+370-659-60722

Griovėjai.eu
Griovėjai.eu

Griovimo darbai ir statybvietės paruošimas. Patikėkite darbus profesionalams.

ABM Statyba, UAB
ABM Statyba, UAB

Praktiškas ir taupus namas skaičiuojantiems pinigus!

Salgesta, UAB
Salgesta, UAB

Patikima ir ilgalaikė partnerė statybų ir apdailos klausimais

D. Bernardo statyba, UAB
D. Bernardo statyba, UAB

GRIOVIMO DARBŲ PROFESIONALAI Kokybiškai ir greitai atliekame griovimo darbus visoje Lietuvoje!

Lorensa, UAB
Lorensa, UAB

UAB "Lorensa" - tik patikrinti triukšmo valdymo sprendimai.

Rimar Statyba, UAB
Rimar Statyba, UAB

Šiltinimo darbai

Bakūžė Lt, UAB
Bakūžė Lt, UAB

Karkasiniai ir skydiniai namai

www.vegas.lt

www.vegas.lt

Aukščiausios kokybės čiužiniai Jūsų ramiam miegui.
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.